Širvintų rajonas pagrįstai gali vadintis ‘Spelta’ kviečių šalies aruodu

„Spelta“ kviečių augintojas bagaslaviškietis Liubomiras Vošteris yra sakęs, kad speltų grūdai turi malonų riešutų skonį, todėl jais galima paskaninti košę arba sriubą.
Remigijaus Bonikato nuotr. iš archyvo

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, už 2020 metus Širvintų rajone deklaruota beveik 38,6 tūkst. ha naudmenų. Gautos 2146 paraiškos, iš viso įbraižyta per 18,1 tūkst. laukų.

Nors Širvintų rajonas santykinai nedidelis, deklaruotais plotais faktiškai prilygome didžiausiu plotu šalyje Varėnos rajono savivaldybei, kurioje deklaruota per 38,8 tūkst. ha. Šioje Dzūkijos savivaldybėje gautos 1982 paraiškos, įbraižyta per 21,3 tūkst. laukų.

Deklaruotais plotais aplenkėme didesnes Švenčionių (34,9 tūkst. ha), Jonavos (34,5 tūkst. ha) savivaldybes. Netgi santykinai milžiniškame Vilniaus rajone deklaruota ne ką daugiau, tik 47,6 tūkst. ha.

Pateikusiųjų paraiškas smarkiai sumažėjo

Šįmet, skaičiuojant nuo 2012 metų, Širvintų rajone deklaruotas didžiausias žemės naudmenų plotas. Iki tol rekordiniai 2019 metai, kai rajone deklaruota 38 002,68 ha, aplenkti beveik 583 ha, nors bendras paraiškų skaičius sumažėjo 5-iomis.

Per laikotarpį nuo 2012 metų, mažiausiai žemės buvo deklaruota 2013 metais: 35 480,11 ha.

Didėjant deklaruojamos žemės plotams, mažėja paraiškų skaičius. Tai reiškia, kad ūkiai nežymiai, bet stambėja. 2012 metais Širvintų rajone buvo gautos 2747 paraiškos. Vadinasi, per 9 metus jų sumažėjo 600, t. y. kone penktadaliu. Vaizdžiai tariant, tiek žemės savininkų pasitraukė iš gamybos, nepretendavo į paramą, perleido žemę kitiems ir pan.

Žieminių javų plotai didėja

Apie žemės ūkį daug ką gali pasakyti, kas viename ar kitame regione yra auginama. Bet tai tik pirmasis įspūdis. Ką sėti ar auginti, dažnai nulemia įvairūs veiksniai: tendencijos rinkoje, klimatinės sąlygos, naujos mados žemdirbystėje, paramos pokyčiai, sėkmingi pavyzdžiai.

Veiksnių, kurie nuo seno daro milžinišką įtaką žemdirbystei, pavyzdžiui – sėjomainos faktoriaus, irgi nepaneigsi.

Jei lyginti žieminių rūšių javus, tai šiais metais žieminių kviečių mūsų rajone deklaruota 9337 ha, žieminių rugių – 486 ha, kvietrugių – 931 ha, žieminių miežių – 571 ha, kviečių ‘Spelta’ – 621 ha.

Jei pažiūrėtume, kiek žieminių kviečių deklaruota 2018 metais, tai pamatytume, kad jų plotas išaugo daugiau kaip du kartus, nes prieš dvejus metus buvo deklaruota 4127 ha žieminių kviečių.

Šiais metais išaugo ir kitų žieminių veislių javų plotai, nei buvo deklaruota 2018-aisiais. Beveik devynis kartus padidėjo žieminių rugių plotas, daugiau nei pusantro karto – kvietrugių, keturis kartus – žieminių miežių, o kviečių ‘Spelta’ – net 24 kartus!

Pagal deklaruotus „Spelta“ kviečių plotus, Širvintų rajonas apskritai pirmauja Lietuvoje. Mums įkandin einančiame Vilniaus rajone 2020 metais deklaruota 517 ha šios kultūros. Širvintų rajone ‘Spelta’ kviečiais apsėta maždaug aštuntadalis šios kultūros, auginamos Lietuvoje.

Gintaras Bielskis

Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite lapkričio 24 d. laikraščio numeryje.

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top
+