Deimantė Oršauskaitė yra Širvintų rajono savivaldybės Architektūros ir kraštotvarkos planavimo skyriaus vedėja. Ji atsakinga už daugelio svarbių miesto projektų įgyvendinimą, naujų viešųjų erdvių kūrimą ir infrastruktūros gerinimą. Ji sutiko atsakyti į keletą „Širvintų krašto“ klausimų.
-Kokie šiuo metu yra svarbiausi darbai, kuriuos turi nudirbti Jūsų vadovaujamas skyrius?
-Visada nauja statyba prasideda nuo teritorijų planavimo dokumentų peržiūros ir pritaikymo Savivaldybės ar investuotojų planuojamiems vykdyti projektams. Atsižvelgus į poreikius, yra organizuojamas reikiamų teritorijos planavimo dokumentų rengimas. Tai ilgas ir kantrybės reikalaujantis procesas. Kol idėja tampa realybe, gali praeiti ne vieneri metai: rengiami įvairūs dokumentai (teritorijų planavimo, techniniai projektai ir pan.) ir, gavus statybą leidžiantį dokumentą, pradedamos statybos. Šiuo metu svarbiausias skyriaus darbas – patvirtinti Širvintų miesto bendrojo plano koregavimą.
-Kiek darbuotojų dirba Jūsų skyriuje ir kokios yra jų pagrindinės pareigos? Kokios kvalifikacijos ir patirtis reikalinga Jūsų skyriaus specialistams?
-Skyriuje dirbame šešiese. Dalia Kunevičienė – skyriaus vedėjo pavaduotoja, Savivaldybės vyriausioji architektė. Jos darbo sritis – Savivaldybės teritorijos bendrojo plano, detaliųjų planų rengimo organizavimas, pastatų, statinių, inžinerinių statinių projektų derinimas ir pan. Vytautas Šuminas – teritorijų planavimo specialistas, atsakingas už žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo bei kaimo plėtros projektų organizavimą ir derinimą, išduoda sąlygas projektuoti. Natalja Bareckienė – vyriausioji specialistė, kuri rengia būtinus dokumentus dėl gatvių pavadinimo suteikimo, dėl numerių suteikimo ir keitimo adresų subjektams, pastatams ir korpusams, patalpoms ir butams, rengia teisės aktus dėl žemės paskirties keitimo. Vilma Lengvinienė – vyriausioji specialistė, kuri tvarko, derina topografinių ir geodezinių požeminių komunikacijų nuotraukas, kaupia ir sistemina geodezinę ir kartografinę medžiagą georeferencinėje duomenų bazėje. Henrikas Švedas – vyriausiasis specialistas, vykdo Savivaldybės patikėjimo teise perduototos valstybinės žemės, esančios Širvintų mieste ir miesteliuose, valdymo ir naudojimo funkcijas (žemės nuoma, panauda, servitutų nustatymas, sutikimų išdavimas ir pan.). Džiaugiuosi, kad skyriaus specialistai yra tikri savo srities profesionalai, turintys didžiulę patirtį. Aš tai labai vertinu.
–Kokie iššūkiai dažniausiai kyla komandos darbe ir kaip juos sprendžiate?
-Iššūkiai – mūsų darbo kasdienybė: tiek sprendžiant klientų klausimus, tiek ieškant palankiausio ir geriausio konkrečioje situacijoje sprendimo. Didžiausias iššūkis – nuolatinis teisės aktų keitimas. Pavyzdžiui, nuo lapkričio 1 d. priimtas naujas Statybos įstatymas jau pakeistas kelis kartus, sukėlęs sumaištį ir neapibrėžtumą tiek Savivaldybės darbuotojams, tiek ir projektuotojams.
-Koks yra Jūsų požiūris į senųjų pastatų integravimą į modernų miesto kontekstą?
-Integruojant senus pastatus į modernų miesto kontekstą, labai svarbi architektūrinės raiškos darna – urbanistinis integralumas, savitumas, funkcionalumas, vientisa architektūrinė idėja ir estetika. Mano nuomone, naujų pastatų sprendiniai turi derėti su esamu užstatymu, vietos kontekstu ir kraštovaizdžiu.
-Kaip planuojate medelių sodinimą mieste? Ar yra specifinės teritorijos, kuriose daugiausia dėmesio skiriama želdiniams?
-Želdiniai (medžiai, krūmai), želdynai, gėlynai – tai labai svarbus gyventojų emocinės ir fizinės sveikatos šaltinis. Visų želdinių sodinimas prasideda nuo situacijos analizės ir planavimo. Peržiūrimi teritorijų planavimo dokumentai, požeminiai tinklai, įvertinami požeminiai tinklai mieste, atsižvelgiama į jau esančių medžių ir krūmų įvairovę. Parenkant vietas augalams, labai svarbu įvertinti aplinką (aš visuomet pasivaikštau po planuojamą teritoriją, apžiūriu ir pajaučiu ją), svarbu, kokią funkciją atliks želdiniai ir pan. Sodindami naujus medžius ir krūmus, įrengdami želdinius, siekiame vizualinės ir biologinės įvairovės. Tam parenkamos medžių rūšys, kurios atsparios ligoms, oro taršai, kietosioms dangoms. Jau esami žalieji plotai papildomi naujomis medžių ir krūmų rūšimis, numatomos želdynų veislės, kurios žydėtų nuo ankstyvo pavasario, džiugintų spalvomis ir kvapais vasarą ir rudenį, būtų natūralios buveinės paukščiams ir vabzdžiams, mažintų anglies dvideginio ir karščio poveikį aplinkai.
-Kaip Jūs vertinate bendruomenės įtraukimą į miesto gražinimo (apželdinimo) procesus?
-Labai svarbu išgirsti, kokioje aplinkoje nori gyventi, leisti laisvalaikį, bendrauti įvairios visuomenės grupės. Visi vykdomi projektai yra viešinami ir svarstomi su visuomene. Jau antri metai vyksta Šeimos, sporto ir laisvalaikio parko Kalnalaukio g. įrengimo darbai, kurio atidarymo laukiame visi. Tai projektas, kuris bendruomenei suteiks ne tik kokybišką laisvalaikį, poilsį, bet ir bus praturtintas želdynų ir želdinių įvairove ir gausa. Žinau – gyventojai džiaugiasi, kad miestas keičiasi. Daržus miesto centre pakeitė vaikų žaidimo aikštelės, Plento gatvėje pasodintas Šeimos parkas. Pavasarį akį glosto narcizų žiedų pievos, kiekvieną džiugina nuostabiai žydinčios ir kvepiančios Davido Austino rožės Jaunimo sode, ažūriniai ir upės vingį atkartojantys, žavintys lengvumu, viliojantys drugelius ir vabzdžius gėlynai aikštėje prie skulptūros „Širvinta“, o rudenį įvairiose vietose šuoruojančios viksvos ir miskantai. Tai sukuria žydinčio, darnaus ir geras emocijas skatinančio miesto paveikslą. Labai džiaugiamės ir vertiname pačių gyventojų pastangas gražinti juos supančią aplinką.
Kalbėjosi Romas Zibalas
Širvintų rajono savivaldybės tarybos narys
Tai publikacijos anonsas. Visą šį ir kitus straipsnius skaitykite laikraštyje.
