Širvintiškiai labiausiai myli Lietuvą

Iliustr. geografija.lt

Praėjusiame numeryje rašėme apie gyventojų migraciją šalyje, kurią užfiksavo žemėlapių ir infografikos portalas „Mapijoziai“. Šiame pavadinime nieko blogo nėra. Tai ne iškraipyta užuomina į mafiją, o skolinys iš angliško žodžio map, reiškiančio žemėlapį.

Tačiau, be vidinės gyventojų migracijos, dar egzistuoja ir emigracija, kai užauginti, išmokyti, išlavinti šalies piliečiai išvažiuoja į užsienį gerovės kurti tiems, kurie į juos neinvestavo nė cento.

Šiame tūkstantmetyje užsienio emigracija pagal „prarastus“ gyventojus Širvintų rajonui buvo mažiau skaudi, nei kitoms savivaldybėms. Nuo 2001 m. iki 2018 m. iš mūsų rajono į užsienį gyventi išvyko 1598 gyventojai. Galbūt yra ir kitų skaičių, tačiau tokius pateikia „Mapijoziai“.

Per 18 metų mažiau nuolatinių gyventojų Lietuvoje prarado tik Birštono (931) ir Rietavo (1447) savivaldybės. Tuo tarpu iš mums kaimyninio Ukmergės rajono į užsienį išvyko 6459, Molėtų rajono – 2198, Jonavos rajono – 8680, Kaišiadorių rajono – 4005, Elektrėnų savivaldybės – 3432, Vilniaus rajono – 6042 gyventojai. Vien tik aplink mus į užsienį per tą laiką emigravo, vaizdžiai tariant, visas Šalčininkų ar Raseinių rajonas.

Nors gali atrodyti keistai, tačiau prie užsienio emigracijos svariausiai prisidėjo Kauno miestas. Iš patriotų kalve laikomos laikinosios Lietuvos sostinės ieškoti laimės svetur iškeliavo 59 455 gyventojai. Mažai nuo Kauno atsiliko Vilnius, kurį paliko 56 594 gyventojai, patraukę į užsienį. Tačiau didžiausią užsienio emigracijos smūgį patyrė Visaginas, iš kurio į užsienį 2001–2018 metais išvyko 10 411 gyventojų. Turint omenyje, kad dėl vidaus emigracijos buvęs atominės energijos miestas prarado vos 907 gyventojus, užsienio emigracijos skaičiai pribloškia: svetur išvyko kas trečias visaginietis!

Galima būtų pajuokauti, kad Širvintų rajono gyventojai labiausiai myli Lietuvą. Tačiau gali būti ir kitoks paaiškinimas. Pastebėję, jog mažiausia neigiama užsienio migracija yra kai kuriose Pietryčių Lietuvos savivaldybėse, demografai spėja, kad iš dalies tai galbūt paaiškinama tuo, kad šiame regione didesnę dalį sudaro vyresni gyventojai, lyginant su kitais Lietuvos regionais. Vyresnių ir ligotų, kaip žinia, nelaukia net užsienyje.

Tikėkime, kad yra ne visai taip. Ko gero, Širvintų rajonui užsienio emigarcijos mėsmalėje įtakos turėjo tas faktas, kad esame arti savo gyvenimo kokybe šalies kontekste smarkiai išsiskiriančio Vilniaus. Kam ieškoti laimės Europoje, kai Vilniuje – ne menkesni pyragai.

Gintaras Bielskis

Sending
Skaitytojų įvertinimas
1 (1 įvert.)
scroll to top