Šiandien Alkos miško medžiai ošia ypatingai

Rugsėjo 23-iąją minima Lietuvos žydų genocido atminimo diena. Kaip ši diena pristatoma internetiniame day.lt kalendoriuje, didžiausias ir šiurpiausias hitlerininkų nusikaltimas Lietuvoje – masinės žydų žudynės.

Kaip pasakoja žydų kultūriniam paveldui skirta interneto svetainė „Jewish Heritage Lithuania“, pirmieji minimi žydai Širvintose apsigyveno XVIII a. pradžioje. Jie čia laikę karčiamą, tačiau iki pat XIX a. žydų bendruomenė miestelyje nesiformavo, galime kalbėti tik apie pavienius žydų tautybės gyventojus Širvintose. Tik XIX a. jau buriantis vietos žydų bendruomenei, miestelyje atsiranda ir pirmasis kloizas, žydų religinės mokyklos bei kitos bendruomeninės paskirties institucijos. XIX a. bendruomenė taip išsiplėtė, jog Pirmojo Pasaulinio karo išvakarėse miestelio žydai sudarė didžiąją gyventojų dalį. Pagrindinė istorinio žydų kvartalo Širvintose erdvė – Vilniaus gatvė, kurioje iki Antrojo Pasaulinio karo ir gyveno dauguma vietos žydų. Nors tarpukariu nemažai žydų iš Širvintų emigravo laimės ieškoti už jūrų – į Jungtines Amerikos Valstijas bei Pietų Afriką, tačiau iki pat 1941 m., kuomet miestelio žydai buvo nužudyti Holokausto metu, miestelyje buvo justi aktyvus žydų įsitraukimas į visuomeninę veiklą bei prekybą.

Širvintų žydai atgulė šalia Ukmergės esančiame Pivonijos šile, tarp jų ir iškilūs bendruomenės nariai – Vyčio kryžiaus kavalierė Liba Mednikienė, senasis rabinas Abraomas-Leib Grosbard, jo žentas Zundl Kruk.

Nors, kaip minėta, Širvintų žydų bendruomenės nariai ramybę rado po ošiančiomis Pivonijos pušimis, rajone taip pat turime su žydų genocidu tiesiogiai susijusią vietą. Kaip nurodo Mildos Jakulytės-Vasil sudarytas „Holokausto Lietuvoje atlasas“ (2011), Alionių seniūnijoje, Bakaniškių viensėdyje, yra Kultūros vertybių registro objektas, kuris įvardijamas kaip „Paberžės žydų žudynių vieta ir kapas“. 104 kv. m objektas įregistruotas registre 2015 metais, jam suteiktas nacionalinio reikšmingumo lygis.

Teritorijoje stovi 2000 metais pastatytas paminklas. Deja, kaip rašoma, 2005 metais memorialinė lenta buvo pavogta.

Turimais duomenimis, šioje vietoje 1941 metų vasarą-rudenį nacistinės Vokietijos valdžios organizuotos egzekucijos metu buvo nužudyta ir užkasta grupė žydų (skaičius nežinomas).

Pridursime, kad „Geografinio Lenkijos Karalystės ir kitų slaviškų kraštų žinyno“ („Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich“) 8 tomo duomenimis, apimančiais 1880-1914 metus, Paberžėje gyveno 1119 gyventojų, iš jų 558 žydai, 432 katalikai, kiti – stačiatikiai.

Gintaras Bielskis
KVR nuotr.

Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite rugsėjo 22 d. laikraščio numeryje.

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top
+