Savivaldybės renčia prekystalius, stato paviljonus, visi džiaugiasi. Pas mus kitaip

Apsilankę Gargždų turguje, tenykščiai politikai jį prilygino šiukšlynui. Kaip būtų galima pavadinti dešimtmečius nesikeičiantį Širvintų turgų, jei kritikai staiga praregėtų? Tai, kas mūsų buvo užfiksuota 2012 metais, matoma ir šiandien.

Neseniai „Širvintų kraštas“ rašė apie intrigų debesis, kurie sklando virš kuriamo Širvintų turgaus.

Priminsime, kad kovą Širvintų rajono savivaldybės taryba pritarė projekto „Širvintų miesto turgaus įkūrimas“ parengimui ir įgyvendinimui. Ir prieš projekto pristatymą, ir jo metu iš opozicijos pusės pasigirdo abejonių, ar tai apskritai turėtų daryti savivaldybė, gal vertėtų turgų kurti ne valstybinėje žemėje, o iš privatininko nusipirktame sklype.

Daug benzino į ugnį įpylė opozicijos narys „konservatorius“ Virginijus Sarpauskas, pasitelkęs Konstituciją bei kitus įstatymus ir „perskaitęs“, kad tai, ką rengiasi daryti Savivaldybė, t. y. parengti ir įgyvendinti turgaus įkūrimo projektą, yra verslininkų, o ne valstybinės institucijos prerogatyva. Nuolatinis Savivaldybės veiklos kritikas pareiškė „nematąs jokių galimybių dalyvauti tokiame neaiškiame ir jį klaidinančiame balsavime dėl Tarybos sprendimo projekto“. Ir nusiplovė rankas.

Rašėme, kad „konservatorius“ be reikalo mano, kad tokių projektų įgyvendinimas yra ne Savivaldybės institucijų, o verslininkų darbas.

Rašydami apie tai, paminėjome pavyzdį Vilniaus rajone, kai Rudaminoje, bendradarbiaujant Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybėms, bus rekonstruojamas turgus – statomi paviljonai, prekyvietės, įrengiama infrastruktūra.

Jei tarybos narys prieš bandydamas Konstitucija „užmušti“ savivaldos norą padėti verslui būtų bent pasidomėjęs situacija dėl turgaviečių, būtų sužinojęs, kad šalyje veikia ne viena valstybinė įstaiga, valdanti turgavietes. Vien Klaipėdos mieste savivaldybei yra pavaldūs du „uabai“ – UAB „Senasis turgus“ ir UAB „Naujasis turgus“. Kauno miesto savivaldybė turi UAB „Stoties turgus“, Šiaulių – UAB „Pabalių turgus“, Palangos – UAB „Palangos klevas“, taip pat veikia ir savivaldybių įstaigos UAB „Gargždų turgus“ ir UAB „Kretingos turgus“. Neminėkime tų įstaigų, kuriose turgaviečių eksploatacija yra tik viena iš kelių vykdomų veiklų. Taigi net šiuo atžvilgiu Širvintų rajono savivaldybė, akivaizdu, nenusižengtų įstatymams, jei įsteigtų savo įmonę ar tas teises suteiktų jau veikiančiai savo įmonei, kuri valdytų naująjį turgų.

O gal būtų pasirinktas kitas variantas, kaip šią gegužę buvo nutarta Raseiniuose? Investavus daugiau nei 1,5 mln. eurų, Raseiniuose iš pagrindų buvo atnaujinta turgavietė. Praėjusį mėnesį savivaldybė oficialiai pasirašė sutartį su patalpų nuomininke. Šią turgavietę Raseinių rajono savivaldybės atstovai nesikuklindami vadina viena moderniausių Lietuvoje. Teigiama, kad ji išsiskiria ne tik šiuolaikiška, vakarietiškus standartus atitinkančia infrastruktūra, tačiau bus pritaikyta ir kultūrinei veiklai: čia bus galima rengti įvairias muges ir koncertus.

Jei būtų šiugždenęs ir savaip interpretavęs ne vien Konstitucijos puslapius, Virginijus Sarpauskas būtų sužinojęs, kad dar 2015 metais už valstybės (ne privatininko!) investicijas buvo priduota naujoji Kaišiadorių turgavietė, kuri prižiūrėti buvo perduota savivaldybės įstaigai „Kaišiadorių paslaugos“. Turgavietės įrengimo metu nebuvo pasitenkinta tik aikštelės išasfaltavimu, ką siūlytų „konservatorius“, bet buvo pakloti lauko lietaus nuotėkų, kanalizacijos, vandentiekio vamzdynai, įrengta elektros instaliacija, pastatyti du prekybos paviljonai, sutvarkyta aplinka, aptverta turgaus teritorija. Visa turgavietės statybos projekto vertė viršijo 384 tūkst. eurų, iš jų apie 37 tūkst. – Kaišiadorių savivaldybės lėšos.

2017 metais vietos politikus sujudino Gargždų turgaus prekybininkai, nebeapsikentę itin sunkių darbo sąlygų. Pažvelgę atidžiau į prekyvietes, politikai turgų prilygino šiukšlynui ir vienbalsiai sutarė – reikia permainų. Svarstyta įrengti užtraukiamas apsaugines žaliuzes, mobilius nuomojamus stelažus, o vienas iš variantų buvo įrengti naują turgų miesto pakraštyje ir į jį perkelti didžiąją dalį prekeivių.

2018 metais Pagėgių savivaldybės administracija baigė įgyvendinti projektą „Pagėgių miesto Turgaus aikštės įrengimas ir prieigų sutvarkymas“, kuris buvo finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo, Lietuvos Respublikos valstybės ir Pagėgių savivaldybės biudžeto lėšomis. Projekto rezultatas – sukurta ir atnaujinta daugiau kaip 8,5 tūkst. kv. m atvirų erdvių Pagėgių mieste, pastatyta per 400 kv. m viešųjų ir komercinių pastatų. Bendra projekto vertė viršijo 477 tūkst. eurų, iš kurių beveik 24 tūkst. eurų – Pagėgių savivaldybės lėšos.

Jei maža šių pavyzdžių, galima dar paminėti, kad galimybę rekonstruoti turgų aptarė Kretingos rajono taryba, taip pat įgyvendintas projektas „Skuodo miesto turgaus aikštės sutvarkymas, dangos ir apšvietimo sistemos modernizavimas, prekybos paviljonų statyba“, vasarį apie numatomus darbus Senojo turgaus teritorijoje paskelbė Klaipėdos miesto savivaldybė – miestui tai turėtų atsieiti apie 3 mln. eurų.

Turgavietės biudžeto lėšomis įrenginėjamos ne tik miestuose. Netrukus nauji stelažai ir stoginės bus įrengti Radviliškio rajone, Šeduvos turgaus zonoje, o iki 2021 metų jos atsiras Telšių rajone – Tryškiuose ir Luokėje.

Būtų galima dar išvardyti ne vieną „antikonstitucinį“ pavyzdį, kai savivaldybės ėmėsi tvarkyti turgavietes, tačiau kitur šis procesas bangavimo nesukėlė, skundų dėl to niekas nerašė.

Beje, apie skundus.

Širvintose imta kalbėti, kad opozicija tarybos daugumos susirūpinimą turgaus prekybininkų darbo sąlygomis apskundė Vyriausybės atstovų įstaigai. Girdi, signalizuota, kad biudžeto lėšos bus eikvojamos ne ten, kur galima.

Pasiteiravome, ar šios kalbos turi pagrindo.

Gautame atsakyme, kurį mums atsiuntė Vyriausybės atstovų įstaigos vyresnioji patarėja Ingrida Vengelienė, rašoma, jog Vyriausybės atstovas nėra gavęs skundo, kuriame prašoma Vyriausybės atstovo įvertinti savivaldybės tarybos 2020-03-06 priimto sprendimo Nr. 1-41 „Dėl pritarimo projekto „Širvintų miesto turgaus įkūrimas parengimui ir įgyvendinimui“, teisėtumą.

Tiesa, atskirai teiravomės ir apie žodinius skundus. Nors atsakyme tai neišskirta, manykime, kad Vyriausybės atstovo Vilniaus ir Alytaus apskrityse kol kas nepasiekė ir žodiniai nusiskundimai, nors iš patirties žinome, jog dūmų be ugnies, t. y. kalbų be pagrindo, paprastai nebūna. Vis dėlto laikykime, kad šiam procesui – žalia šviesa.

Gintaras Bielskis

Sending
Skaitytojų įvertinimas
4 (4 įvert.)

5 Atsakymai į “Savivaldybės renčia prekystalius, stato paviljonus, visi džiaugiasi. Pas mus kitaip”

  1. šaltibarščiai parašė:

    Būtų labai gerai dar ir perėja prie turgaus. Dėkoju.

  2. Dainius Graužinis parašė:

    Kiek tas džiaugsmas kainuos? Svarbesnių dalykų nėra? Pvz. kada sutvarkysite pėsčiųjų taką prie pradinės mokyklos? Kai kas nors koją nusilauš? 5 cm. iškilimai susidarė

  3. Raimonda parašė:

    tai ju tokia priederme viska neigti ir sakyti, kad blogai.

  4. Atviras klausimas parašė:

    Ar nebus opozicijos atstovai vel skundu prirase?

  5. anupras parašė:

    15 metu pries galejo padaryti normalu turgu, o tai ana gera valdzia nieko nenorejo ir nikeo jai nereikejo.

Comments are closed.

scroll to top
+