Problemos sprendimo sėkmė priklauso ir nuo pačių gyventojų

Dienos tema
Problemos sprendimo sėkmė priklauso ir nuo pačių gyventojų
Amžina ir sunkiai išsprendžiama bet kurio miesto problema – benamiai katės, šunys ir… kai kurios paukščių rūšys. Gyventojams daugiausiai rūpesčių sukelia kovai ir kuosos – varninių (Corvidae) šeimos paukščiai. Lietuvoje kovai pasirodo apie kovo pradžią. Kovo 4-oji dar vadinama Kovarnių diena, tačiau miesto žmonės kovų sugrįžimą žymiai dažniau sieja su problemomis nei su malonia kaimynyste.
Grupė Upelio gatvės gyventojų kreipėsi į „Širvintų krašto“ redakciją dėl šalimais apsigyvenusių paukščių: „Prie Pradinės mokyklos, Upelio gatvės namų nuo pat aušros kuosos ir kovai ne tik kelia nežmonišką triukšmą, bet ir dergia kiemus, suoliukus. Dar pernai kėlėme šį klausimą, bet tada tuometės valdžios buvo pareikšta, kad jokios problemos dėl šių paukščių Širvintų mieste nėra, neva išsigalvojame…“
Iš tikrųjų juodi kaip smala paukščiai gyvena žmogaus kaimynystėje, dažnai kolonijomis, įsikuria kapinėse, prie bažnyčių, parkuose, skveruose. Lankosi ne tik pievose ir dirvonuose, tačiau maisto ieško ir sąvartynuose, šiukšlių surinkimo aikštelėse. Lizdus krauna įvairiuose medžiuose. Blogiausia, kad šalia kovų kolonijų gyvenantys žmonės, ypač pavasarį, kenčia dėl jų keliamo triukšmo. Mat, kraudami lizdą, paukščiai dažnai vienas nuo kito nugvelbia „statybinę medžiagą“, todėl kolonijose girdimi nuolatiniai jų prikimusių balsų šauksmai. Viename medyje būna net po keliasdešimt lizdų. Įsivaizduokite, kokį triukšmą gali sukelti trijų-keturių medžių gyventojai. Nė kiek ne mažesni triukšmadariai – kuosos, kurios pridaro žalos sodams – nurenka vyšnias, trešnes, išlesa daug ankstyvųjų veislių obuolių, kriaušių, miestuose kelia triukšmą, teršia aplinką, iš sąvartynų į gyvenamus rajonus atneša parazitinių kirmėlių kiaušinių, infekcinių ligų sukėlėjų.
Gyventojai piktinasi ir dėl pulkų benamių kačių. Esą Upelio g. 4 name (ir daugelyje kitų daugiabučių) yra geraširdžių moteriškių, šeriančių kates. Žiemą šie gyvūnėliai šmirinėja rūsiuose, dabar – po langais, kiemuose. Veisiasi musės, dvokas laiptinėse, gali būti platinamos ligos.
Mūsų protėviai kates laikė graužikams naikinti, šiandien katė – buto puošmena ir geras žmogaus draugas. Problema kyla tada, kada draugystė baigiasi ir katė atsiduria gatvėje. Gatvėje naminės katės sėkmingai išgyvena, dauginasi ir kartais sudaro ištisas sulaukėjusių kačių kolonijas.
Kiemo katės – tarsi žaislai kai kuriems jas globoti norintiems, bet neatsakingiems miestiečiams. Pastebėję gražų kačiuką, jį ima maitinti, kartais įsileidžia į namus, o paūgėjusį vėl išmeta į kiemą. Neseniai „Lietuvos rytas“ rašė, kad „paskutinį birželio savaitgalį Klaipėdoje, Debreceno gatvėje, vieno daugiabučio kieme buvo išnuodyta daug laukinių katinų. Kalbama, kad krito net ir apnuodyto maisto prisilesusios žuvėdros. Klaipėdos gyvūnų mylėtojų organizacija „Kac kac miau“ išnuodytas kates nuvežė skrodimui ir gaišenų analizei. Iš viso nunuodyta daugiau kaip dešimt kačių“. Matyt, kažkoks pilietis, nesulaukęs valdžios pagalbos, pamėgino tokiu būdu greitai išspręsti šią problemą. Savaime aišku, to daryti negalima, nes Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnyje „Žiaurus elgesys su gyvūnais“ parašyta: „Tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų“.
Nors 2013 m. buvo patvirtintos Gyvūnų laikymo taisyklės (http://www.sirvintos.lt/lt/veikla/veiklos-sritys_1432/infrastrukturos-skyrius_1102/aplinkosauga_1853/gyvunu-auginimo-ir-nt6b_1867.html), dauguma gyventojų apie jas nežino ir jų nesilaiko, o ir buvusi valdžia šiai problemai spręsti reikiamo dėmesio neskyrė.
Reaguojant į Širvintų miesto gyventojų nusiskundimus, liepos 22 dieną merės Živilės Pinskuvienės kabinete įvyko pasitarimas, kuriame dalyvavo Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Širvintų r. agentūros vedėjas Romualdas Sližauskas, Širvintų rajono savivaldybės administracijos infrastruktūros skyriaus vedėjas Robertas Bartulis ir vyriausioji specialistė (ekologė) Jolita Kolkienė, UAB Širvintų komunalinis ūkis vadovas Dangeras Pečiulis, šių eilučių autorius.
Merė Živilė Pinskuvienė paprašė konkrečių pasiūlymų, kurie galėtų bent pradėti spręsti šią problemą. Pasak Romualdo Sližausko, gyvūnų (tiek varninių šeimos paukščių, tiek benamių kačių ar šunų) paplitimo prie daugiabučių priežastys yra dvi: tai lengvai pasiekiamas maistas (paukščiai dažniausiai jo randa buitinių atliekų konteineriuose, o kates ir šunis dažnai šeria patys gyventojai) bei tinkama vieta gyventi (paukščiams tai dideli medžiai, gyvūnams – daugiabučių namų rūsiai).
Pasitarimo metu nutarta imtis prevencinių priemonių prieš varninius šeimos paukščius, kreiptis į Gyvosios gamtos inspekciją dėl šių paukščių populiacijos mažinimo, įspėti daugiabučių namų gyventojus dėl atsakomybės už benamių gyvūnų šėrimą. Upelio g. 4 namą administruojančiai įmonei „Širvintų komunalinis ūkis“ pavesta panaikinti kačių landas, užkalti esančias nišas, kuriose maitinamos katės. Artimiausiu metu planuojama susitikti su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovais dėl konkrečių darbų siekiant padėti miesto gyventojams kovoti su šiomis „gyvomis“ problemomis.
Ir patys miesto gyventojai kviečiami prisidėti prie bendros tvarkos palaikymo – pastebėjus pažeidėjus (naminius gyvūnus vedžiojančius vaikų žaidimų aikštelėse, šeriančius benamius gyvūnus ir pan.), prašomi nedelsiant informuoti Širvintų rajono savivaldybės administraciją: el. paštu ekologas@sirvintos.lt arba telefonu 8 686 32750.
Remigijus Bonikatas
birzelis024 Merė Živilė Pinskuvienė paprašė specialistų teikti konkrečius siūlymus, kurie galėtų bent pradėti spręsti šią problemą.
Merė Živilė Pinskuvienė paprašė specialistų teikti konkrečius siūlymus, kurie galėtų bent pradėti spręsti šią problemą.

Merė Živilė Pinskuvienė paprašė specialistų teikti konkrečius siūlymus, kurie galėtų bent pradėti spręsti šią problemą.

Amžina ir sunkiai išsprendžiama bet kurio miesto problema – benamiai katės, šunys ir… kai kurios paukščių rūšys. Gyventojams daugiausiai rūpesčių sukelia kovai ir kuosos – varninių (Corvidae) šeimos paukščiai. Lietuvoje kovai pasirodo apie kovo pradžią. Kovo 4-oji dar vadinama Kovarnių diena, tačiau miesto žmonės kovų sugrįžimą žymiai dažniau sieja su problemomis nei su malonia kaimynyste.

Grupė Upelio gatvės gyventojų kreipėsi į „Širvintų krašto“ redakciją dėl šalimais apsigyvenusių paukščių: „Prie Pradinės mokyklos, Upelio gatvės namų nuo pat aušros kuosos ir kovai ne tik kelia nežmonišką triukšmą, bet ir dergia kiemus, suoliukus. Dar pernai kėlėme šį klausimą, bet tada tuometės valdžios buvo pareikšta, kad jokios problemos dėl šių paukščių Širvintų mieste nėra, neva išsigalvojame…“

Iš tikrųjų juodi kaip smala paukščiai gyvena žmogaus kaimynystėje, dažnai kolonijomis, įsikuria kapinėse, prie bažnyčių, parkuose, skveruose. Lankosi ne tik pievose ir dirvonuose, tačiau maisto ieško ir sąvartynuose, šiukšlių surinkimo aikštelėse. Lizdus krauna įvairiuose medžiuose. Blogiausia, kad šalia kovų kolonijų gyvenantys žmonės, ypač pavasarį, kenčia dėl jų keliamo triukšmo. Mat, kraudami lizdą, paukščiai dažnai vienas nuo kito nugvelbia „statybinę medžiagą“, todėl kolonijose girdimi nuolatiniai jų prikimusių balsų šauksmai. Viename medyje būna net po keliasdešimt lizdų. Įsivaizduokite, kokį triukšmą gali sukelti trijų-keturių medžių gyventojai. Nė kiek ne mažesni triukšmadariai – kuosos, kurios pridaro žalos sodams – nurenka vyšnias, trešnes, išlesa daug ankstyvųjų veislių obuolių, kriaušių, miestuose kelia triukšmą, teršia aplinką, iš sąvartynų į gyvenamus rajonus atneša parazitinių kirmėlių kiaušinių, infekcinių ligų sukėlėjų.

Gyventojai piktinasi ir dėl pulkų benamių kačių. Esą Upelio g. 4 name (ir daugelyje kitų daugiabučių) yra geraširdžių moteriškių, šeriančių kates. Žiemą šie gyvūnėliai šmirinėja rūsiuose, dabar – po langais, kiemuose. Veisiasi musės, dvokas laiptinėse, gali būti platinamos ligos.

Mūsų protėviai kates laikė graužikams naikinti, šiandien katė – buto puošmena ir geras žmogaus draugas. Problema kyla tada, kada draugystė baigiasi ir katė atsiduria gatvėje. Gatvėje naminės katės sėkmingai išgyvena, dauginasi ir kartais sudaro ištisas sulaukėjusių kačių kolonijas.

Kiemo katės – tarsi žaislai kai kuriems jas globoti norintiems, bet neatsakingiems miestiečiams. Pastebėję gražų kačiuką, jį ima maitinti, kartais įsileidžia į namus, o paūgėjusį vėl išmeta į kiemą. Neseniai „Lietuvos rytas“ rašė, kad „paskutinį birželio savaitgalį Klaipėdoje, Debreceno gatvėje, vieno daugiabučio kieme buvo išnuodyta daug laukinių katinų. Kalbama, kad krito net ir apnuodyto maisto prisilesusios žuvėdros. Klaipėdos gyvūnų mylėtojų organizacija „Kac kac miau“ išnuodytas kates nuvežė skrodimui ir gaišenų analizei. Iš viso nunuodyta daugiau kaip dešimt kačių“. Matyt, kažkoks pilietis, nesulaukęs valdžios pagalbos, pamėgino tokiu būdu greitai išspręsti šią problemą. Savaime aišku, to daryti negalima, nes Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnyje „Žiaurus elgesys su gyvūnais“ parašyta: „Tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų“.

Nors 2013 m. buvo patvirtintos Gyvūnų laikymo taisyklės (http://www.sirvintos.lt/lt/veikla/veiklos-sritys_1432/infrastrukturos-skyrius_1102/aplinkosauga_1853/gyvunu-auginimo-ir-nt6b_1867.html), dauguma rajono gyventojų apie jas nežino ir jų nesilaiko, o ir buvusi valdžia šiai problemai spręsti reikiamo dėmesio neskyrė.

Reaguojant į Širvintų miesto gyventojų nusiskundimus, liepos 22 dieną merės Živilės Pinskuvienės kabinete įvyko pasitarimas, kuriame dalyvavo Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Širvintų r. agentūros vedėjas Romualdas Sližauskas, Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorė Ingrida Baltušytė-Četrauskienė, Infrastruktūros skyriaus vedėjas Robertas Bartulis ir vyriausioji specialistė (ekologė) Jolita Kolkienė, UAB Širvintų komunalinis ūkis vadovas Dangeras Pečiulis ir šių eilučių autorius.

Merė Živilė Pinskuvienė paprašė konkrečių pasiūlymų, kurie galėtų bent pradėti spręsti šią problemą. Pasak Romualdo Sližausko, gyvūnų (tiek varninių šeimos paukščių, tiek benamių kačių ar šunų) paplitimo prie daugiabučių priežastys yra dvi: tai lengvai pasiekiamas maistas (paukščiai dažniausiai jo randa buitinių atliekų konteineriuose, o kates ir šunis dažnai šeria patys gyventojai) bei tinkama vieta gyventi (paukščiams tai dideli medžiai, gyvūnams – daugiabučių namų rūsiai).

Pasitarimo metu nutarta imtis prevencinių priemonių prieš varninių šeimos paukščius, kreiptis į Gyvosios gamtos inspekciją dėl šių paukščių populiacijos mažinimo, įspėti daugiabučių namų gyventojus dėl atsakomybės už benamių gyvūnų šėrimą. Upelio g. 4 namą administruojančiai įmonei „Širvintų komunalinis ūkis“ pavesta panaikinti kačių landas, užkalti esančias nišas, kuriose maitinamos katės. Artimiausiu metu planuojama susitikti su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovais dėl konkrečių darbų siekiant padėti miesto gyventojams kovoti su šiomis „gyvomis“ problemomis.

Ir patys miesto gyventojai kviečiami prisidėti prie bendros tvarkos palaikymo – pastebėjus pažeidėjus (naminius gyvūnus vedžiojančius vaikų žaidimų aikštelėse, šeriančius benamius gyvūnus ir pan.), prašomi nedelsiant informuoti Širvintų rajono savivaldybės administraciją: el. paštu ekologas@sirvintos.lt arba telefonu 8 686 32750.

Remigijus Bonikatas

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)

17 Atsakymų į “Problemos sprendimo sėkmė priklauso ir nuo pačių gyventojų”

  1. taisyklių laikymasis parašė:

    negana paskelbti gyvūnų laikymo taisykles , dar reikia ir kontroliuoti kaip laikomasi .
    šalia parduotuvės „Šrilana“ kaimyniniame name už tvarto laikomi triušiai ir balandžiai be jokių higienos taisyklų , triušidės atrodo baisiai ,nešvarumai , smarvė sklinda į daugiabučių langus ir balkonus , balandžiai tupia ant stogų ir balkonų ir pan.
    Yra šeimininkas , kuris atsakingas , kodėl netoliese gyvenantys žmonės visą laiką turi skųstis , rašyti , kodėl atsakingi kabinetai nekontroliuoja ir nebaudžia tokių apsileidėlių ? nu nedirbama tik rašinėjama ir kalbama !
    beje, tas triušių augintojas triušius muša tiesiai prieš langus , matom dauguma ir vaikai …

  2. nuomonė parašė:

    Pažadu ateityje balsuoti už merę vien už tai, jeigu ši valdžia prie daugiabučio namo, kuriame gyvenu, nukirs šviesą užstojančius medžius (juose ir kuosos renkasi), neleidžiančius į butą patekti tiesioginiams saulės spinduliams

  3. xxx parašė:

    Šiandien visą rytą katinai pjovėsi kieme taip, kad neįmanoma apsiklausyti.

  4. Sergejus parašė:

    Nutylėta problema ….labai labai gili Lietuvos problema, deja.Kas kaltas?

  5. Aleksas parašė:

    Gamtoje natūrali atranka, išgyvena stipriausieji. Žmogus tik ardao tą tvarką.

  6. spurga parašė:

    padekit ir patarkit kaip galima beglobiams padeti ir as sutikciau tai padaryti.

  7. as parašė:

    Visuose miestuose yra gyvūnų globos namai, o Širvintose ne, tai gal reiktų ir čia panašios įstaigos, o ne gyvūnus badu marinti.

  8. anonimas parašė:

    ar badu marinti ne ziaurus elgesis su gyvunais manau ponai nepatire savo kailiu kas yra badas

  9. anonimas parašė:

    del benamiu baisu net paziureti i tas alkanas akis kas gali istverti pries daug metu teko patirti dideli bada net didziausiam priesui nelinkeciau sotus alkano tikrai neuzjaucia jei dar karta reiketu badauti geriauu mirti kas per zmones gali milima gyvuna pasmerkti tokiam gyvenimui neatsakingai veisti ir savo rupescius permesti kitiems

  10. Anonimas parašė:

    prasidejo grasinimai baudomis ir kt,o problemos spresti noro nera…Kiek kartu buvo kreiptasi i ekologe del gyvunu sterilizavimo,buvo kreiptasi i buvusia administratore,rastas parasytas sitai naujai valdziai…Pirmiausia pasirupintu benamiu sterilizacija,baudas detu tiems,kas gyvunus padaro benamiais ir valkatom.Pasikonsultuotu kaip yra sutvarkyta kitose savivaldybese.Mes kelios moterys miesto ir situ vargsu benamiu nelaimeliu labui padarem tyliai ramiai daugiau nei musu valdzios.Ir nereikejo joliu pasitarimu,jokiu susirinkimu…o piktu zmoniu buvo,yra ir bus…Daryti tikrai reikia,bet pradeti nuo grasinimo baudomis,zmoniu bauginimo…dabar demokratija,jei valdysim keldami baime ir kirsindami zmones,nezinau kas bus is to gero…Ne to zmones tikejosi,tikrai ne to

  11. Renovacija parašė:

    …reikia sukurti nauja tarnyba ir nauja vadovą tai tarnybai taip kaip pavyzdžiui Michailo Bulgakovo apsakyme „Šuns širdis“…..ir koks noks “Полиграф Полиграфович Шариков “ viską sutvarkys .

  12. Milda parašė:

    Pritariu „Problemos sprendimas“ – gyvūnų globos namai būtini – katės ir šunys turėtų laikiną gyvenamą vietą ir žmonėms ramiau būtų. Nors be kačių mieste gali prisiveisti daug pelių ir žiurkių…

  13. Problemos sprendimas parašė:

    Miestuose ir daugelyje rajonų yra gyvūnų globos namai, kuriuose randa prieglobstį benamiai gyvūnai. Ten jais rūpinamasi jie gydomi, sterilizuojami, jiems ieškomi nauji šeimininkai. Rajone yra daug nenaudojamų, apleistų pastatų. Reikia tik noro ir šiek tiek lėšų tokių namų pritaikymui gyvūnų globai. Gyvūnams neabejingi žmonės galės prisidėti prie globos namų išlaikymo paaukodami 2 proc. vaikai, kuriems tėvai neleidžia laikyti namie gyvūno, galės savanoriškai saugiai prižiūrėti, rūpintis ten gyvenančiais gyvūnais.

  14. to inicitayva parašė:

    Prisimenu, kai prie to namo sodino tuos medzius. Dar lenino veliavoj tada buvo didziulis reportazas, kad tai yra labai grazu. Aisku, kad grazu buvo, kol medziai mazi buvo, o dabar yra didele nesamone. Tuos medzius kirsti tiesiog butina, nes bute kaip kokiame tvarte. Tik kada ne kada sveisa mirkteli. Zmonems tamssu, nuo pusiaudienio sveisas reikia deginti.
    Del liepu, kurias sodino prie dnb. Tikra tiesa, prigijusios. Visiems verksniams ir pavyduoliams nebus progos paloti. Net ta pirmoji nabage nusiurele žalius paukus leidžia. Matyt cia taip atsitiko vsiem vragam na zlo.

  15. iniciatyva parašė:

    kaip ir teisingai pastebėta, dideli medžiai labai tinkami paukščiams gyventi. kaip tik tokių medžių apstu ir prie daugiabučių (pvz. tas pats minimas Upelio 4 namas), kurių taip tankiai kažkada buvo prisodinta, kad dabar jų lajos ne tik kad šviesą gyventojams užstoją, bet ir labai tinka paukščių „susirinkimams“. Tad gal jau laikas būtų pasvarstyti apie medžių bent jau praretinimą tarp daugiabučių gyvenamųjų namų, kas sumažintų ir paukščių susirinkimo vietų ir gyventojams namie šviesiau būtų (o kai saulutė pašildo, nerenovuotose namuose ir šilčiau būtų).

  16. Labai gerai parašė:

    Tiesa, dar. Ėjau per miestelį ir apžiūrėjau liepaites. VISOS prigijusios! Valio, pikčiurnų pranašystės, kad liepos neprigijo, neišsipildė. Beje, pagražėjo skverelis prie Norfos ir prie stoties. Šaunios mūsų valdžios moterys!

  17. Labai gerai parašė:

    Iškelta labai aktuali miesto bendruomenei problema. Katės ligotos, be akies, uodegos, raišos…graudu žiūrėti. Tikrai reikia kažką daryti – žmogiškai, bet racionaliai. Ačiū, kad Jums, gerbiama Mere, Direktore, rūpi… Iki šiol buvo tik kalbos.

Comments are closed.

scroll to top