Po rinkimų: meras – tik vykdytojas, o sprendimai – tarybos rankose. Atminkime tai ir ateikime balsuoti

„Pagrindinę rinkimų dieną – kovo 5-ąją – rinkėjai savo pilietinę valią išreikšti kviečiami į savo rinkimų apylinkes, kurios darbą pradės 7 val. ryto ir balsavimą organizuos iki 20 val. vakaro,“ – pagrindinę balsavimo taisyklę primena Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).

Tuo pačiu galima priminti SVARBŲ DALYKĄ: atvykstant balsuoti NEREIKIA turėti jokios rinkėjo kortelės, kaip būdavo kažkada. Būtina turėti ASMENS TAPATYBĖS DOKUMENTĄ. Asmens tapatybės dokumentas yra dokumentas su rinkėjo nuotrauka ir asmens kodu. Pavyzdžiui, asmens tapatybės kortelė, pasas, vairuotojo pažymėjimas, pensininko pažymėjimas ir panašiai.

Balsavimo metu rinkėjai gaus 2 biuletenius. Pirmasis biuletenis skirtas balsuoti už savivaldybių tarybų narius. Antrasis biuletenis skirtas balsuoti už merą.

Apie tai, kokie buvo šie rinkimai, kam pasiseks, o kas bus pastumtas į šalį nuo savivaldos, paaiškės sekmadienį suskaičiavus visus rezultatus. Vis dėlto politikos apžvalgininkai prognozavo, kad šie rinkimai gali įeiti į istoriją kaip mažiau aktyvūs. Ir tam daugiausia įtakos turi pernai valdančiųjų konservatorių, liberalų ir laisvapartiečių balsais priimta naujoji rinkimų tvarka bei pokyčiai savivaldoje. Svarbiausias akcentas tas, kad po rinkimų meras bus tik vykdytojas, o sprendimai – tarybos rankose.

Tiek politikos apžvalgininkai, tiek savivaldybininkai, taip pat ir Širvintų rajono savivaldybės merė vienareikšmiškai teigia, jog mūsų laukia chaosas. Nuo 2023 metų balandžio 1 dienos įsigalioja esminės Vietos savivaldos įstatymo nuostatos. Įstatyme nustatyti nauji vaidmenys merams, kurie nebebus tarybos nariai, o visus savivaldybės gyvenimą įtakojančius sprendimus galės priimti tik taryba.

Merai turės veto teisę ir pareigą – vykdyti priimtus sprendimus. Tad galima tik įsivaizduoti, kaip darbas vyks savivaldybėse, kuriose merai neturės tarybos narių daugumos. O kaip bus tose savivaldybėse, kuriose merai galbūt iš viso neturės nė vieno palaikančio tarybos nario? Tokios situacijos yra visai tikėtinos ir savaime aišku, kad tokiose savivaldybėse meras taps savotiška marionete. Nes kaip įgyvendinti savo programą, savo pažadus rinkėjams, kai sprendimus gali priimti tik tarybos nariai?

Taigi rinkėjams, vis dar galvojantiems – eiti balsuoti ar neiti, kuriai politinei jėgai rajone patikėti priimti sprendimus, apsispręsti lieka vos diena. Apsispręsti ir balsuoti ne tik už savo lūkesčius atliepiantį bei reikalingus darbus suplanavusį kandidatą į merus, bet ir kandidatus į tarybos narius, kurie tuos planus palaikytų, pritartų ir priimtų reikalingus sprendimus.

Kaip pastebi Klaipėdos universiteto politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili, iš viešosios erdvės ir debatų galima matyti, kad didžioji dauguma kandidatų tiek į merus, tiek į tarybų narius net ir rinkimų išvakarėse vis dar nesupranta, kokia bus ta naujoji sistema ir kaip reikės dirbti. Tą puikiai atskleidė ir mūsų rajone vykę debatai, kuriuose iš 5 kandidatų dalyvavo vos 2, o iš tų dviejų vienas net nebuvo paskaitęs naujojo Vietos savivaldos įstatymo.

Debatuose jų organizatoriams ir rinkėjams nepasirodė socialdemokratų kandidatė į merus Anna Kuznecovienė, demokratų atstovė Irena Sližauskienė, konservatorių atstovas Virginijus Sarpauskas.

Prieš ketverius metus Širvintų rinkėjai buvo gana aktyvūs. Tada savivaldybių tarybų ir tiesioginiuose mero rinkimuose dalyvavo 60,55 proc. mūsų rajono rinkėjų (8566 iš 14 146) ir taip buvo pasiektas rekordinis mūsų savivaldybei rodiklis. Tačiau buvo užfiksuotas ir antirekordas: 14 146 – tai mažiausias rajone įregistruotų rinkėjų skaičius nuo Nepriklausomybės atkūrimo. Kaskart rinkėjų mažėja, todėl kiekvieno balsas yra vertingesnis, nors nuo 2007-ųjų Savivaldybės taryboje dirba keturiais tarybos nariais mažiau nei būdavo iki tol.

Pastarasis rekordas jau sumuštas. VRK suskaičiavo, kad šįmet rajone balsuoti gali 13 264 rinkėjai. Beveik 900 rinkėjų mažiau, nei buvo prieš ketverius metus. Maždaug tiek rinkėjų tada buvo Musninkų ir Bagaslaviškio rinkiminėse apylinkėse kartu sudėjus.

VRK atkreipia dėmesį, kad likus 7 valandoms iki balsavimo rinkimų dieną pradžios (t. y. nuo sekmadienio 0.00 val.) įsigalioja rinkimų agitacijos draudimo laikotarpis, kuris truks iki kovo 5 d. 20 val. Apribojimai ir draudimai taikomi ir socialiniuose tinkluose skleidžiamai politinei reklamai.

Rinkimų agitacija nelaikoma informacija apie vykstančius rinkimus, įrašai apie rinkimų svarbą valstybės gyvenimui, atvykusių balsuoti rinkėjų skaičiau paskelbimas, dokumentai, kuriuos būtina turėti balsuojant, kita informacija, kuria nėra raginama nedalyvauti rinkimuose, balsuoti už arba prieš kandidatą ar kandidatų sąrašą, taip pat ne rinkimų politinės kampanijos dalyvio kvietimas atvykti balsuoti.

VRK pastebėjimu, rinkėjai gali neatlygintinai skelbti įrašus, kurie nelaikomi rinkimų agitacija. Publikuoti socialiniuose tinkluose, kad rinkėjas ruošiasi arba jau pabalsavo taip pat galima. Rinkėjams šiuo laikotarpiu tiek socialiniuose tinkluose, tiek rinkėjų administruojamose interneto svetainėse nereikėtų skelbti įrašų, kuriais agituojama už politinės kampanijos dalyvius, įvardijant konkrečius kandidatus, juos iškėlusias partijas, politinius komitetus, dalytis agitaciniais kitų asmenų įrašais, jų komentuoti ir atlikti kitus veiksmus, kurie naujai keltų susidomėjimą kandidatu, partija, politiniu komitetu, keisti asmeninės paskyros nuotraukos ir profilio viršelio į naują nuotrauką ar vaizdo informaciją su agitaciniais elementais už konkretų kandidatą, partiją, politinį komitetą.

Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite kovo 3 d. laikraščio numeryje.

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top