Padidėjusią geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugos kainą nulėmė milžiniškas elektros kainų šuolis

Pikti liežuviai šneka, jog Širvintų rajone vanduo pabrango nuo balandžio 1-osios todėl, kad buvo laukta rinkimų. Iki tol, atseit, bijota gąsdinti rinkėjus, o gerokai ūgtelėjusios kainos, kaip rinkimų išvakarėse tauzijo vienas dabar jau buvęs rajono tarybos narys, yra valdžią turinčiųjų „dovanėlė“ rinkėjams.

Tačiau jau tada niektauza išsidavė, kad paskirta „diena po rinkimų“ čia apskritai niekuo dėta. Sprendimas dėl geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų pabrangimo buvo priimtas dar iki rinkimų dienos, vasario 14-ąją vykusiame Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) posėdyje. Ką nauja kaina šokiravo, galėjo balsuoti už kitus.

Reguliuotojai pabrangino labiau, nei suskaičiavo vandentiekininkai

Minėtame VERT posėdyje buvo svarstoma, kiek pabranginti vandenį net aštuoniose savivaldybėse. Kadangi vandens tiekimas yra valstybiškai svarbi veikla, o tokios įmonės priskiriamos valstybinės svarbos objektams, galutinius sprendimus priima būtent VERT.

Užbėgant už akių pasakysime, kad šįkart nepatenkintieji dėl staigaus kainų šuolio savo pyktį turėtų adresuoti būtent kainą reguliuojančiai VERT. Vandens tiekėjas UAB Širvintų vandenys prašė nustatyti bendrą 3,09 Eur be PVM (3,74 Eur su PVM) geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainą, perkantiems paslaugas bute, bet VERT perskaičiavo 3,64 Eur be PVM (4,40 Eur su PVM) už 1 kub. m kainą.

Čia ir toliau aptarsime vandens ir nuotekų kainą gyvenantiems butuose, kadangi būtent šie gyventojai sudaro didžiausią vartotojų dalį.

Gyventojus gal kiek ir trikdo skaičiavimo metodika „su PVM“, „be PVM“, bet taip jau yra. Absoliuti dauguma butuose paslaugas perkančių gyventojų nėra PVM mokėtojai, todėl jiems galioja kaina su PVM. Kaina be PVM aktuali nebent verslo subjektams, kurie yra įsiregistravę PVM mokėtojais.

Kaip sakė UAB Širvintų vandenys direktorė Lina Dambrauskienė, VERT atsižvelgė į infliaciją, elektros kainų augimą, ilgalaikio turto nusidėvėjimą, mokesčių, darbuotojų išlaikymo sąnaudas, todėl bendrovės prašomą kainą padidino. Taip ji gyventojams pabrango dar 66 ct už kub. m., o bendras geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įkainis padidėjo 51,3 proc. Tokį sprendimą priėmusi VERT konstatavo, jog vandens vartotojams butuose paslauga sudarys 1,38 proc. vidutinių šeimos pajamų, t. y. neviršys 4 proc. vidutinių šeimos pajamų.

Iki padidinimo UAB Širvintų vandenys pagal parduodamo vandens ir nuotekų kainą tarp visų šios paslaugos teikėjų buvo antrojoje sąrašo pusėje, mūsiškių paslauga buvo viena pigesnių šalyje.

Metinė vandens tiekėjo sąskaita už elektrą padidėjo 110 tūkst. eurų

Tai, kad širvintiškiai už vandenį ir nuotekas moka ne tiek ir daug, pastebimai krito į akis, kai VERT pradėjo tvirtinti didesnes kainas šios paslaugos teikėjų bendrovėse.

Kainų augimui startą davė gyventojams puikiai žinomi reiškiniai, kurie kilo dėl globalių pasaulinių įvykių: sparčiai didėjo infliacija, augo energijos kainos, didėjo kitos sąnaudos. Tai, kad vanduo brangs ir Širvintų rajone, tebuvo laiko klausimas.

O ir dėl kainų perskaičiavimo UAB Širvintų vandenys į VERT kreipėsi dar 2022 metų rudenį ir apie tai informavo Širvintų savivaldybę. Skaičiuodama pageidaujamą kainą, bendrovė vadovavosi 2021 metų spalio 1 d. – 2022 m. rugsėjo 30 d. rodikliais.

Šiaip situacija reikalautų atskiro komentaro. Anksčiau Savivaldybės taryba tvirtindavo tokias kainas, ji ir būdavo atsakinga. Savivaldybė žinojo situaciją, galėjo ieškoti resursų, kurti startegiją. Dabar tai vienašališkai daro VERT, bet vartotojų nepasitenkinimą, jei toks kyla, patiria dirbantys vietose.

Trumpai tariant, Savivaldybė paversta tik stebėtoja.

Net jei kas nors iš šiandien grūmojančių politikų manė, kad vietos valdžia kažką darė netaip, turėjo pakankamai laiko, jog įrodytų kitaip. Tačiau tylėjo, o šokinėti ėmė, kai išmušė rinkimų valanda.

Lina Dambrauskienė kalba, kad vanduo brangti turėjo dar anksčiau, kadangi užklupę ekonominiai iššūkiai buvo išties milžiniški. Kurį laiką bendrovė dar judėjo į priekį naudodama vidinius resursus, bet buvo tik laiko klausimas, kada jie baigsis. Vien tik energijos sąnaudos padidėjo maždaug tris kartus, taip pat Vyriausybė didino algų karteles, dėl centrinės valdžios priimtų sprendimų augo ir kitų sąnaudų kaštai. Tai neišvengiamai lėmė didesnius atskaitymus, o pajamos nedidėjo ar kai kurios augo ne tiek, kad padengtų išaugusias sąnaudas.

Kad gyventojams būtų lengviau suprasti, koks užklupo padidėjimas, direktorė paminėjo tokį faktą – per metus UAB Širvintų vandenys sunaudoja maždaug 1 megavatvalandę elektros. Viena megavatvalandė – tai milijonas kilovatvalandžių, arba beveik 70 kilovatvalandžių per metus kiekvienam rajono gyventojui, skaičiuojant ir ką tik gimusius kūdikius. Išlaidos elektrai vandens tarifą padidino 40 centų, o tai reiškia, kad pagal dabartinę mažiausią kainą tam, kad gautume 1 kub. m vandens irišvalytume nuotekas, reikia sunaudoti dar 2 kWh elektros energijos.

Dėl pabrangusios elektros 2022 metais bendrovė už ją sumokėjo 110 tūkst. Eur daugiau nei prieš metus.

Tarp sąnaudų paminėtina ir tai, kad per 2022 metus UAB Širvintų vandenys sumokėjo maždaug 18 tūkst. Eur už vandens išteklius. Tai mokestis Valstybei už vandenį, kuris išgaunamas iš gelmių. Tie gyventojai, kas turi šulinius ar gręžinius, tokio mokesčio nemoka, o štai tinklų vartotojams galutiniame tarife šis mokestis sudaro maždaug 10 centų.

Neteisybė? Iš dalies taip. Kodėl į čiaupą tinklais atitekėjęs vanduo Petrui yra valstybės apmokestinamas, o Antanui iš jo gręžinio ar šulinio – ne. Mokame mokesčius valstybei už savo žemę, o valstybei už jos vandenį – ne. Pagal Žemės gelmių įstatymą žemės savininkui priklauso tik viršutinis žemės sluoksnis (dirvožemis), o žemės gelmių turtai yra išskirtinė valstybės nuosavybė.

Galima būtų sakyti, kad vanduo tai ne žvyras, bet ir nafta nėra žvyras, o ji pagal įstatymus priklauso valstybei. Jei nafta vadinama juoduoju auksu, tai jo turtingoms Artimųjų Rytų šalims vanduo yra dar vertesnis, nes naftos nors baseinus pripilk, o vandens, tai yra žydrojo aukso, – stygius.

Kai elektra pabrango tris kartus, ėmė augti išlaidos. Resursams išsekus, vandentiekininkams teko kreiptis į banką dėl 200 tūkst. eurų paskolos, kurią reikės grąžinti per 3 metus.

Nesame kainų pasiutpolkės lyderiai

Nuo balandžio 1-osios vandeniui ir nuotekoms smarkiai pabrangus, Širvintų rajonas vis tiek nepatenka tarp tų, kur gyventojai už tai moka brangiausiai šalyje. Šiuo metu VERT pateikiamais duomenimis, UAB Širvintų vandenys tarifas pagal dydį šalyje yra antrojo dešimtuko pabaigoje. Kadangi naujų šios paslaugos kainų tvirtinimas vyksta nuolat, po mėnesio ar kelių galimai atsidursime trečiajame dešimtuke, o gal ir žemiau. Jau dabar brangiau nei mes (4,40 Eur su PVM už kub. m) moka Biržų (5,26 Eur), Kupiškio (4,61 Eur), Molėtų (4,66 Eur), Neringos (5,24 Eur), Pakruojo (5,26 Eur), Simno (5,20 Eur), Zarasų (4,69 Eur) gyventojai. Šios savivaldybės priklauso tai pačiai tiekėjų pagal paslaugos apimtis grupei. Bet brangiau už paslaugą prašo ir daugiau vartotojų turintys tiekėjai. Pavyzdžiui, Kuršėnuose galioja 4,99 Eur, Joniškyje – 4,86 Eur, Anykščiuose – 4,54 Eur, Radviliškyje – 4,66 Eur, Lazijuose – 4,61 Eur. Šiuo metu brangiausias vanduo ir nuotekos yra Rietavo gyventojams, kur nustatytas 5,37 Eur tarifas.

Kaip viena iš didesnio tarifo priežasčių įvardijama ne tik mažas vartotojų skaičius, bet ir jų suvartojamo vandens kiekis. Laikoma, kad pramoniniuose rajonuose šios paslaugos kaina yra mažesnė, nes gamybininkai ant savo pečių užsideda nemažą dalį išlaidų. Lina Dambrauskienė su tuo sutinka, bet pastebi, kad dėl šiuolaikinių technologijų taip nutinka ne visada. Norėdami būti konkurencingi, verslininkai mažina gamybos sąnaudas, taiko didesnio efektyvumo technologijas, taip pat ir reikalaujančias mažiau vandens. Pavyzdžiui, su viltimi laukta atgimstant Širvintų pieninės. Bet netrukus paaiškėjo, kad joje naudojamam gamybos procesui nereikia daug vandens. Vaizdžiai sakant, tai toks pat vartotojas, kaip vidutinio dydžio daugiabutis.

Žinoma, ir toks naujas objektas jau yra pliusas, bet bent kol kas ne toks didelis, jog visi pajustume.

Pastaruoju metu Savivaldybės iniciatyva rajone daug kur montuojamos fotovoltinės saulės elektrinės. Gal derėtų pasvarstyti apie tai ir vandentiekininkams? Lina Dambrauskienė mano, kad dėl milžiniško suvartojamos elektros kiekio sava saulės elektrinė vandentiekininkų neišgelbėtų. Tokią yra įsirengę ukmergiškiai, bet jos pagaminta energija tenkina tik administracijos pastato poreikius. Norint, jog sava elektra tekėtų į valymo įrenginius, siurblines ir kt., reikėtų didelių investicijų bei žemės plotų tokiai saulės elektrinei ar kelioms įrengti, kad būtų apčiuopiama nauda.

Vartotojų skaičius priartėjo prie 5000

Kalbėdama apie tai, kiek turi vartotojų, Lina Dambrauskienė teigia, jog jų pamažu daugėja. Pavyzdžiui, per 2022 metus prisijungė 34 nauji vartotojai, arba – namų ūkiai, abonentai. Kaip kam patinka. Vaizdžiai tariant, kaip viena pieninė. Dabar vartotojų skaičius artėja prie 5000. Tačiau vartotojai yra labai skirtingi, vieni sunaudoja daugiau vandens, naudojasi nuotekų tvarkymo paslauga, kiti perka tik geriamą vandenį, o nuotekas tvarko patys. Todėl iš tokių gyventojų surenkama mažiau pajamų. Pernai 56 proc. įplaukų sudarė geriamo vandens pardavimai, 48 proc. – pajamos už nuotekų tvarkymą  (daugiau: nuotekų valymo įrenginiai).

-Žmonės labai taupo, – sakė UAB Širvintų vandenys direktorė Lina Dambrauskienė. – Kai kurie už vandenį moka pas mus, tad iš jų prisiklausome visokių istorijų. Patikėkite, ir mieste yra žmonių, kurie į butus nešasi vandenį iš tvenkinukų. Jį pila į klozetus. Kadangi nenaudojamas vanduo iš tinklų, skaitiklis nesisuka, taip gyventojai sutaupo. Bet vanduo juk patenka į mūsų valymo įrenginius, bendrovė tas nuotekas turi sutvarkyti.

Kalbėdama apie nuotekų tvarkymą, Lina Dambrauskienė pažymėjo, kad būtent ši veikla reikalauja daugiau energijos, eksploatacinių išlaidų, o tai atsispindi ir tarife. Panagrinėjus jį matome, kad geriamojo vandens kaina sudaro maždaug 38 proc. bendro tarifo, o nuotekų tvarkymo kaina – likusius 62 proc.

Direktorė prasitarė, kad 2010 metais pradėti eksploatuoti valymo įrenginiai jau reikalauja ne tik nuolatinio remonto, tačiau ir verčia pagalvoti apie modernizavimą. Per tuos keliolika metų technologijos patobulėjo, taip pat ir elektronika, kuri genda dažniausiai. Kol kas dar randama „senesnio tipo“ įrangos arba ji keičiama analogiška modernesne, bet ateis diena, kai remontuoti bus brangiau nei modernizuoti. Nuolat stebima situacija, analizuojama, kaip rasti paramos šaltinių. Artimiausiuose planuose yra Bartkuškio valymo įrenginių remontas. Šioje gyvenvietėje įrenginiai yra morališkai ir fiziškai pasenę, o pati gyvenvietė pagal turimą ir galimą vartotojų skaičių suteikia vilties, kad dar galima plėstis ir taip pretenduoti į paramos lėšas.

Realybė ir galimybės kartais yra didelis iššūkis. Įgyvendinami projektai, tiesiami nauji tinklai, tačiau ne visi gyventojai sutinka prie jų jungtis, dėl mažesnio tarifo pageidauja naudotis senaisiais tinklais arba apskritai nesijungia, teigia, jog jiems patogu pasisemti vandens ir iš šulinio. Nuotekų jie atseit neturi, o jei ir turi, tai jų susidaro mažai. Kadangi reikalavimas atsisakyti lauko tualetų taikomas tik aglomeracijoms, kuriose gyvena 2000 ir daugiau žmonių, rajono kaimiškųjų gyvenviečių tuo neišgąsdinsi. Tad realiai šiandien prie vandens ir nuotekų tinklų yra prisijungę vos pusė, turinčių tokią galimybę. Jei prisijungtų visi, tarifas, žinoma, būtų mažesnis.

Kita vertus, kaip Vilnius „kratosi“ mažesnių gyvenviečių (vandenį sostinės bendrovė dar tiekia Šalčininkų, Švenčionių ir Vilniaus rajonų gyventojams), taip ir „Širvintų vandenims“ kai kurios gyvenvietės pajamų neduoda. Kaip pavyzdį galima pateikti Juknonis, kur yra 29 vartotojai, ar Sabališkes, kur vandens tiekimo paslauga naudojasi 21 vartotojas. Ar gali skaičiuoti uždarbį, jei, sakykime, Sabališkėse per parą suvartojami vos 4 kub. m geriamo vandens?

Pastaruosius dešimt metų už vandenį mokėjome tiek pat ar net mažiau

Į klausimą, kada vėl brangs vanduo, Lina Dambrauskienė atsakė, jog netiki, kad tai nutiks artimiausiu metu. Tarifas apskaičiuojamas atsižvelgus į veiklos rodiklius. Šiuo metu infliacija sumažėjusi, smarkiai krito elektros, kuro kainos. Elektra jau artėja prie tos kainos, kurią bendrovė mokėjo iki kainų šuolio. Kuras net pigesnis. Prieš metus dyzelio litro kaina siekė 2 Eur, dabar sudaro apie 1,40 Eur. Darbuotojų skaičius stabilus. Taigi, prognozuoti tarifo augimą bent dabar nėra pagrindo. O dėl esamo gyventojai daug ir nepriekaištauja. Jau po Naujųjų į bendrovę atsiskaityti užsukantys žmonės teiraudavosi, kada paslauga brangs, sakė suprantantys, kad kitos išeities nėra.

-Nepamirškime, kad pastarąjį kartą vanduo ir nuotekos brango prieš dešimtmetį – 2013 metais. Dešimt metų už vandenį ir nuotekas mokėjome tiek pat, o 2022 metais paslauga keliais centais dar buvo ir atpigusi dėl ekonominių rodiklių pandemijos metu. Skaičiuojama, kad per dešimtmetį visų mūsų gaunamos pajamos padvigubėjo, o dabar paslauga pabrango mažiau nei per pusę, – atkreipė dėmesį UAB Širvintų vandenys direktorė Lina Dambrauskienė.

Bet kurios paslaugos brangimas yra skaudus vartotojams. Bet tai kartu yra ir signalas, ar visi mes sugebame taupyti. Taip pat ir gamtos resursus. Kaip pastebėjo Lina Dambrauskienė, Latvijoje gerti tiekiamas vanduo ir iš upių, tuo tarpu Lietuva naudoja tik požeminį vandenį. Gal kai kas galėtų jo išleisti ir mažiau?

Gintaras Bielskis