Kraštiečio krūtinę puošė ir užsienio šalių kariniai apdovanojimai

Įprasta, valstybės apdovanojimais pagerbti ir kitų šalių svarbius asmenis, taip atsidėkojant už tų asmenų nuopelnus kitai valstybei ar tiesiog norint parodyti savo prielankumą. Tokių atvejų būta ir tarpukario Lietuvoje. Mūsų šalis lietuviškų apdovanojimų skyrė dėl Lietuvos nepriklausomybės įtvirtinimo prisidėjusiems kitataučiams, kitų šalių vyriausybės apdovanojo aukštus Lietuvos politikus ar kariškius. Paprastai apdovanojimai būdavo skiriami kariškiams, einantiems kitų valstybių karo atašė pareigas. Ypač, jei būta už ką.

Vienu iš tokių kariškių, gavusių užsienio karinių apdovanojimų, buvo tarpukario Lietuvos generalinio štabo pulkininkas, viršininko padėjėjas Vladas Skorupskis.

Karininkas gimė 1895 metų rugsėjo 29-ąją Šniponių kaime, Širvintų valsčiuje, kuris anuomet priklausė Vilniaus apskričiai. Kariavo I Pasauliniame kare, nes buvo mobilizuotas į Rusijos kariuomenę. Tarnybą baigė štabskapitonu. 1918 m. grįžo į Lietuvą ir lapkričio 10 d. savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, buvo paskirtas Pirmojo pėstininkų pulko 5-osios kuopos vadu. Paskui jis tapo 2-ojo bataliono vadu, vadovavo 1-ajam pėstininkų pulkui. Lietuvos kariuomenei kaunantis ties Radviliškiu su bermontininkais, laikinai vadovavo brigadai.

1920 metais Vladas Skorupskis pasižymėjo mūšyje su lenkais, 1921 metais – likviduojant lenkų partizanus ties Musnikais, Gelvonais, Širvintomis, Kernave.

Tarpukario spaudoje buvo akcentuojama, kad „visuose mūšiuose 1-asis pėstininkų pulkas buvo pirmuoju, kuone visur laimėjo ir atrėmė priešą. Tai vis daugiausia padėjo vado pulk. Skorupskio sumanumas. Už pasižymėjimus mūšiuose su bolševikais ties Zarasais-Turmantu-Daugpiliu jis apdovanotas pirmos rūšies „Vyties Kryžiumi“, už bermontininkų sutriuškinimą prie Radviliškio – antros rūšies „Vyties Kryžiumi“, o „už pasidarbavimą tėvynės labui Čekoslovakijos Respublikos Prezidento apdovanotas jų ordinu „Valečny Križ“ („Karo Kryžiumi“).

Tai nutiko, kai Pulkininkas Skorupskis baigė Aukštuosius karininkų kursus ir buvo pasiųstas į Čekoslovakijos Karo Akademiją, kurią baigė.

Apdovanojimas „Karo kryžius“ Čekoslovakijoje buvo įsteigtas 1918 metų lapkričio 7-ąją ir skirtas apdovanoti čekų legione ir pan. I Pasauliniame kare kariavusiems Čekoslovakijos, Vokietijos ir Austrijos karius. Juo buvo apdovanojami ir kariai, kurie dalyvavo 1919 metų pasienio mūšiuose su Lenkija ir Vengrija, taip pat Antantės šalių kariškiai, kurie nusipelnė Čekoslovakijos valstybės susikūrimui.

Panašu, kad šis apdovanojimas Vladui Skorupskiui buvo skirtas už tai, kad jis studijuodamas ėjo ir karo atašė Čekoslovakijoje pareigas. Na, bent jau tas faktas, kad Vladas Skorupskis kariavo Antantės blokui priklausiusios Rusijos imperijos kariuomenėje, tam tikrai nesutrukdė.

Apdovanojimo pagrindą sudarė iš keturių apskritimų suformuotas kryžius. Kiekvienas apskritimas atspindėjo atskirą Čekoslovakijos regioną – Bohemiją, Slovakiją, Sileziją ir Moraviją. Juo buvo galima apdovanoti ne kartą, tam buvo net specialios juostelės, žyminčios apdovanojimų 5-ąjį kartą atvejus. Kryžiai buvo įteikiami ir su paskatinimais, kas irgi būdavo pažymima apdovanojime.

Čekoslovakų „Karo kryžius“ buvo ne vienintelis jo pelnytas užsienio valstybės apdovanojimas. Vladas Skorupskas 1927 metais buvo apdovanotas Italijos Karūnos 3-ojo laipsnio ordinu, kai buvo paskirtas Karo atašė Italijoje. Po dvejų metų pulkininkas tapo Lietuvos karo atašė Prancūzijoje.

Išleistas į atsargą, Vladas Skorupskis įsikūrė Peliškių vienkiemyje. Čia jis, kaip savanoris, buvo gavęs 11 ha Paširvinčio dvaro žemės.

Parengė Gintaras Bielskis

Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite lapkričio 20 d. laikraščio numeryje.

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top
+