Kažkam gyvūnų prieglauda – prie parduotuvės?

Šie šuniukai prie Kielių parduotuvės buvo palikti pernai gruodžio mėnesį.

Šie šuniukai prie Kielių parduotuvės buvo palikti pernai gruodžio mėnesį.

Atrodo, kad kažkas Kielių parduotuvės prieigas laiko neoficialia gyvūnų prieglauda. Pernai gruodžio pradžioje prie šios parduotuvės durų dėžėje buvo palikti du maži šuniukai. Jei ne Kielių parduotuvės pardavėja, kuri pasirūpino, kad mažyliai nenugaištų iš bado ir ieškojo jiems pagalbos, kažin kaip viskas būtų pasibaigę.

Visiškai neseniai prie parduotuvės vėl buvo palikta dėžė, kurioje šįkart buvo net 4 šunyčiai. Žinia kaipmat apskriejo kaimą. Kažkas paėmė vieną, o netoliese gyvenanti mergaitė su drauge slapčia nuo namiškių (kad šie nesibartų) parsinešė likusius tris. Tiesa, „paslaptis“ išaiškėjo kitą rytą, kai šuniukams reikėjo parūpinti maisto… Atsirado geraširdžių, kurie priglaudė gyvūnėlius.

Taigi ir šįkart viskas baigėsi laimingai. Bet ar nebus trečio karto? Viena Kielių kaimo gyventoja sako nujaučianti, kas galėjo prie parduotuvės palikti „dovanėlę“. Tiesa, nepagautas už rankos – ne vagis, bet kas gali paneigti…

Kitų rajono kraštų žmonės sako, kad ir prie jų kaimo parduotuvių paliekama ir mažų, ir suaugusių gyvūnėlių. Vieną kitą kas nors priglaudžia, o kiti taip ir bastosi…

Amžina problema, kurios nė viena iki šiol buvusi valdžia kaip reikiant nesugebėjo išspręsti, atrodo, kad neišspręs ir ši. Kas kad Savivaldybės administracijos direktorės Elenos Davidavičienės įsakymu yra patvirtintos naujos Gyvūnų laikymo Širvintų rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklės, kas kad jose yra punktas – „8. Asmenims draudžiama: 8.1.1.1. sąmoningas gyvūnų padarymas bešeimininkiais ar bepriežiūriais…“ Gaudyk vėją laukuose…

Žinoma, žmonės, pastebėję, kad piktavaliai vienur ar kitur atsikrato naminiais gyvūnėliais, turėtų apie tai pranešti seniūnui, senūnaičiui, Savivaldybės administracijai, policijai… Ar sulauks ta informacija atgarsio – kitas reikalas. Pernai viena Širvintų miesto Mindaugo gatvės gyventoja takus į Savivaldybę pramynė, prašydama gelbėti nuo beglobių kačių. Atsakymas dažniausiai būdavo įprastas – nėra pingų.

Tačiau Taisyklėse yra punktas, kad ir asmuo, „priglaudęs bepriežiūrį ar bešeimininkį gyvūną, ne vėliau kaip per 3 dienas turi pranešti apie tokį gyvūną policijai ir (ar) seniūnui, Širvintų rajono savivaldybės administracijai.“ Tik ar tokių atsiranda? Savivaldybės administracijos paklausėme, ar rajono gyventojai informuoja apie priglaustus beglobius gyvūnus? Kiek žmonių informavo, pavyzdžiui, šiemet? Buvo atsakyta, kad Savivaldybės administracija tokios informacijos negauna. Ar žmonės informuoja policiją ir seniūnus? Abejotina. Dėl priklydusių šunų ar benamių kačių antplūdžio gyventojai turbūt dažniau kreipiasi į „Širvintų krašto“ redakciją, o ne į valdininkus ar pareigūnus.

Tiems, kurie neskaitė minėtų Taisyklių (o panašu, kad neskaitė daugelis rajono gyventojų), tiesiog norisi pacituoti, kuo įsipareigoja pasirūpinti Savivaldybės administracija:

„93. Savivaldybės administracija, įgyvendindama bešeimininkių kačių kastravimo programą, atsižvelgdama į gyvūnų globos organizacijų rekomendacijas, nustato bešeimininkių kačių šėrimo vietas. Bešeimininkių kačių šėrimo vietos turi būti parenkamos nuošaliau nuo gyvenamųjų ar visuomeninių pastatų, kad bešeimininkės katės galėtų netrikdomos paėsti. Bešeimininkių kačių šėrimo vietos turi būti pažymėtos aiškiai matomu, ne mažesnius kaip 15 cm pločio ar skersmens ženklu su užrašu, pvz., ,,Bešeimininkių kačių šėrimo vieta Nr…patvirtinta Savivaldybės“.

94. Bešeimininkės katės gali būti šeriamos tik Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nustatytose vietose, kuriose gali būti įrengiamos specialios šėryklos. Asmuo, šeriantis bešeimininkes kates, turi nuolat prižiūrėti ir tvarkyti bešeimininkių kačių šėrimo vietą (surinkti pašaro likučius, šiukšles, indus ir kt.).“

Taigi, kitas klausimas Savivaldybės administracijai: ar nustatytos bešeimininkių kačių šėrimo vietos Širvintų mieste, kiek jų ir kur?

Atsakymas: „Tokios vietos nenustatytos.“

Tad, savaime suprantama, kyla dar vienas klausimas: kam reikia į Taisykles rašyti tai, ko Savivaldybės administracija nedaro (ir gal net nesiruošia daryti?).

Beje, Taisyklių 99 punktas sako, kad „Asmenys, pažeidę gyvūnų gerovės ir apsaugos reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.“ O ar yra kokia nors atsakomybė Savivaldybės administracijos direktoriui, specialistams, jei neįgyvendina Taisyklėse numatytų dalykų?

Ir apskritai, atrodo, kad Taisyklės, ko gero, buvo paprasčiausiai nusikopijuotos nuo kokių nors „pavyzdinių“, antraip ar jose būtų atsidūręs 55 punktas: „Kelti (leisti) liftu pavojingą šunį galima tik tuo atveju, jei tam neprieštarauja kiti liftu ketinantys keltis (leistis) žmonės.“. Kalbama juk apie Širvintų rajono teritorijos gyvenamąsias vietoves. Kažin kur mūsų rajone tie „dangoraižiai“ su liftais? Nebent ligoninėje? Socialinių paslaugų centre? Bet ten juk pavojingų šunų turbūt niekas nesiveda?

Aldona Bareckienė

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top
+