Kas laimės kovą – bebrai ar žmonės?

Naujutėlaičiu ekskavatoriumi „Kubota“, valdomu Valento Sakalio, buvo išardytos ir ką tik sukrautos, ir įsisenėjusios užtvankos.

Naujutėlaičiu ekskavatoriumi „Kubota“, valdomu Valento Sakalio, buvo išardytos ir ką tik sukrautos, ir įsisenėjusios užtvankos.

Galima teigti, jog bebrai ir jų statomos užtvankos Lietuvos žmones varo į neviltį. Bebrų gyvenimo kokybė pastaraisiais metais itin pagerėjo, nes maisto užtenka. Dešimtys tūkstančių hektarų supūdytų miškų, nesuskaičiuojama gausybė užlietų pievų ir ganyklų, nykstančios gyvūnų ir retų augalų rūšys, netgi gyventojų sodybas semiantys potvyniai, naikinami vaismedžiai ir kiti kultūriniai augalai, pelkėmis virstantis kraštovaizdis bei gadinami melioracijos įrenginiai – visa tai bebrų veiklos padarinys. Šių gyvūnų mūsų šalyje priviso pernelyg daug. Jie kelia daug rūpesčių, dėl jų „nesuderintos“ veiklos keiksnojami medžiotojai ir valdžia, varstomos seniūnijų durys, plačiai diskutuojama kaimo gyventojų sueigose. 

„Ne taip paprasta tuos gyvūnus sugaudyti, reikia daug vargo, kantrybės“, - sako Šešuolėlių girininkijos girininko pavaduotojas Arūnas Dzedzevičius.

„Ne taip paprasta tuos gyvūnus sugaudyti, reikia daug vargo, kantrybės“, - sako Šešuolėlių girininkijos girininko pavaduotojas Arūnas Dzedzevičius.

Pasak medžioklės žinovo Vaclovo Četrausko, po Antrojo pasaulinio karo bebrai buvo išnykę, pradėti vėl veisti 1948 metais. Iš Voronežo ir Gomelio atvežti bebrai pirmiausia buvo paleisti Žuvinte ir Ukmergės rajono Šešuolių – Verškainių girioje, Kertušo – Balžės vandens telkinių baseinuose. Nerimauti verčiami tie Širvintų rajono gyventojai, šalia kurių sodybų įsikūrė bebrai, ypač daug problemų turi prie Balžės upelio gyvenantys Levaniškio, Bajorkampio, Limonių, Kruznių kaimų gyventojai ir žemės plotus ten valdantys ūkininkai.

Galimybę veiksmingiau kovoti su bebrais, kurie padaro daug žalos miškams, pasėliams, pievoms, teikia aplinkos ministro nustatyta nauja šių gyvūnų populiacijos gausos reguliavimo tvarka. Ji priimta siekiant apsaugoti nuo aštriadančių daromos didelės žalos laukinę augaliją bei gyvūniją. Žemės, miško, vandens telkinio sklypo savininkams, valdytojams ar naudotojams leidžiama ištisus metus rankinėmis ir mechaninėmis priemonėmis, išskyrus sprogmenis ir sprogstamąsias medžiagas, ardyti bebrų pastatytas užtvankas tose bebravietėse, kur dėl bebrų veiklos daug žalos gali būti padaryta žmonėms ir infrastruktūrai.

Balžėje įsikūrusius bebrus tramdyti patiems gyventojams vien šakėmis ir kabliais sunkoka, išardytą užtvanką bebrai lyg inžinieriai statybininkai, dieną kitą palaukę, per 3-4 naktis vėl pastato (netgi didesnę už buvusią). Gyventojams belieka kreiptis į seniūniją, rašyti prašymus, laukti rimtos pagalbos. Šįkart kovoti su aštriadančių daroma žala suskubo Zibalų seniūnija ir medžiotojai. Laikinai einantis Zibalų seniūno pareigas Kernavės seniūnas Stanislovas Gaidakauskas kreipėsi į Šešuolėlių girininkiją ir organizavo bebraviečių naikinimo darbus.

Ardyti bebrų pastatytas užtvankas leidžiama ištisus metus.

Ardyti bebrų pastatytas užtvankas leidžiama ištisus metus.

Liepos 7 dieną Šešuolėlių girininkija atsiuntė techniką, Balžėje esančių bebraviečių ardymo darbams vadovavo Šešuolėlių girininkijos girininko pavaduotojas Arūnas Dzedzevičius. Naujutėlaičiu ekskavatoriumi „Kubota“, valdomu Valento Sakalio, buvo išardytos ir ką tik sukrautos, ir įsisenėjusios užtvankos. Būtų labai gerai, kad efektas būtų ilgalaikis. Deja, naivu tikėtis, kad vien gyventojų ir seniūnų entuziazmas bei medžiotojų geranoriškumas išspręs rimtą žemės ūkiui bebrų daromą žalą. Belieka tik viltis, kad valstybė tam numatys tikslines lėšas. Kol kas pasikliaujama miškininkų ir medžiotojų jėgomis.

– Tai labai rimta problema, – sakė girininko pavaduotojas Arūnas Dzedzevičius. – Visoje Lietuvoje bebrų populiacija nuolat didėja, visose rajono seniūnijose jų pilna. Žmonės nuolat skundžiasi, nes bebrų daroma žala akivaizdi. Didžiausią darbą atlieka medžiotojai. Jie naikina bebravietes. Per praėjusį medžioklės sezoną medžiotojų būrelis savo plotuose sumedžiojo 76 bebrus. Ne taip paprasta tuos gyvūnus sugaudyti, reikia daug vargo, kantrybės.

Žiniasklaidoje skelbiama, kad Lietuvoje bebrų pradėjo labai gausėti maždaug prieš 15 metų, kai dėl kritusios kailių paklausos jų beveik niekas nemedžiojo. 1995-aisiais mūsų šalyje gyveno 18,5 tūkst., 2007-aisiais – jau apie 31 tūkstantį bebrų. Nuo 2003 m. Lietuvoje bebrų populiacijos gausa reguliuojama juos medžiojant. Šiuos gyvūnus leidžiama medžioti nuo rugpjūčio 1 iki balandžio 15-osios pagal Medžioklės Lietuvos teritorijoje taisyklių nustatytą tvarką. Pasak Vaclovo Četrausko, bebro kailis buvo laikomas karališku. Paskutiniais TSRS gyvavimo metais už aukščiausios kokybės bebro kailį buvo mokama iki 130 rublių (valytojos ar sargo atlyginimas tuo laiku buvo 70 rublių). Dabar rinka sumažėjo ir bebro kailis nėra taip vertinamas, už geros kokybės kailį moka iki 40 litų.

Per 3-4 naktis bebrai pastato naują užtvanką.

Per 3-4 naktis bebrai pastato naują užtvanką.

Romas Zibalas

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top