Gyventojai – lyg pasakų avinėliai, kurių prašoma pasipurtyti

Tokie vaizdai, kaip šis buvęs namas Vilniaus gatvėje, jau praeitis. Tačiau baimanamasi, kad po sklypų įteisinimo gali tekti susidurti su panašiais dalykais, kai užsitęs administracinės procedūros nesitvarkantiems.

Lietuvos gyventojams su nerimu stebint, kaip kyla įvairių produktų ir paslaugos kainos, o dešiniųjų valdžia vos ne kas savaitę gąsdina naujais mokesčiais, šalies žiniasklaida aprašė „gerosios praktikos“ pavyzdį Ukmergėje, kur gyventojai verčiami prisidėti prie miesto tvarkymo darbų. Ne, ukmergiškių į „subotnikus“, kaip būdavo per sovietmetį, niekas varu nevaro, o taikosi įlysti į jų piniginę. Bent taip tvirtina viena kaimyninio miesto gyventoja, įvairiais skundais ir raštais atakuodama institucijas. Moteris bando įrodyti, kad Ukmergė – tai valstybė valstybėje, kur galimai priimami nelogiški arba su įstatymais prasilenkiantys sprendimai.

Tačiau iš publikacijos aiškėja, kad tai ne Ukmergės valdininkų savivaldė, o kaimynų praktika, vykdant Vyriausybės nubrėžtą politiką.

Bet apie viską iš eilės.

Ukmergės gyventojams tenka liūto dalis išlaidų

Kaip teigiama publikacijoje, be bandymo priversti žmones mokėti už teritorijų prie daugiabučių namų šienavimą, valymą, ukmergiškiai, priklausomai nuo būsto ploto, tariamai verčiami prisidėti prie šaligatvių, gatvių asfaltavimo, automobilių stovėjimo aikštelių, komunikacijų įrengimo, trinkelių klojimo. Atseit, toks yra vietos tarybos sprendimas. Moteris tvirtina, kad Ukmergėje prie gatvių ir šaligatvių asfaltavimo gyventojai prisideda 70 proc., 30 proc. lėšų dengia savivaldybė. „Tik ar prisidėdami, gyventojai tampa asfalto, automobilių stovėjimo aikštelių bendraturčiais?“ – teiraujasi moteris.

Pasirodo, bent kai kurie moters teiginiai nėra laužti iš piršto. Ukmergėje iš tiesų buvo patvirtinti nauji teritorijos priežiūros bei daugiabučių gyvenamųjų namų laiptinių valymo tarifai. Kadangi kai kurių namų plotai buvo visiškai netvarkomi, o pajėgų ir galimybių viską tvarkyti savivaldybei neužtenka, ir buvo imtasi kitų įmanomų priemonių. Gyventojai patys gali pasirinkti aplinkos prižiūrėtoją – samdytis ar paskirti savo žmogų.

Tiesos yra ir priekaištuose dėl rinkliavos tvarkant kiemus, gatves, šaligatvius. Kaip cituojamas vienas Ukmergės savivaldybės darbuotojas, „prie gatvių ir šaligatvių įrengimo gyventojai gali prisidėti, bet neprivalo. Jei gyventojai nusprendžia prisidėti prie gatvių ar šaligatvių įrengimo darbų, procesai vyksta sparčiau, nes įgyjama pirmumo teisė. Žmonės patys sprendžia, ar nori naudotis jiems suteikta galimybe ar yra pasiruošė palaukti, kada ateis eilė tvarkyti šalia jų esančias gatves ar šaligatvius, gatvės tvarkomos pagal patvirtintą sąrašą“.

Susidaro įspūdis, kad greičiausiai kalbama apie įvažiavimus į kiemus, šaligatvius palei namus, nors iš tokios citatos ir gali pasirodyti, jog ukmergiškiai „gali prisidėti, bet neprivalo“, sakykime, ir prie centrinės aikštės ar pagrindinės miesto gatvės tvarkymo.

Dar niekas nepanoro įteisinti kolektyvinę nuosavybę

Susipažinus su lrytas.lt publikacija, kyla mintis, tai yra signalas, jog netrukus ir kitos savivaldybės gali imtis panašios praktikos – gyventojus vers tvarkyti teritorijas aplink savo namus.

Išgirdęs tai, „Širvintų krašto“ skaitytojas Algis piktai pastebėjo, kad jis moka mokesčius, kuriuos valstybė panaudoja viešosioms reikmėms finansuoti. „Jei pinigų nebepakanka, gal tegul valdžiažmogiai mažiau išlaidauja, pirmiausia susimažina savo atlyginimus ir neperka 3200 Eur kainuojančio stalo savo kabinetui,“ – širdo Algis, turėdamas galvoje žinią apie tai, kad Kultūros ministras liberalas Simonas Kairys nutarė daugiau kaip už 11 tūkstančių eurų pasikeisti kelis baldus savo kabinete, o juos užsakė partiečio vadovaujamoje įmonėje.

Esame rašę, kad dar ankstesnė valdžios užsakymu buvo suformuoti žemės sklypai prie Širvintų daugiabučių. Kiek teko girdėti, šis projektas sulaukė nemažai priekaištų, kadangi pasitaikė absurdiškų klaidų, kai kurie suformuoti sklypai netenkina gyventojų, o daugelis iki šiol taip ir nepasidomėjo, kas ten suformuota prie jų namų. Kyla klausimas: galbūt dėl tos priežasties Širvintų rajono savivaldybė ir neskuba pasinaudoti lrytas.lt aprašyta įstatymo raide, leidžiančia sklypų tvarkymo ir priežiūros naštą perdėti ant gyventojų pečių?

Širvintų rajono savivaldybė paaiškino, kad priežastis iš esmės yra kita. Rajone yra 154 daugiabučiai namai, o prie visų miesto daugiabučių namų sklypai yra suplanuoti detaliaisiais planais. Tačiau pamatuotų ir įregistruotų sklypų nėra, nes tokiu atveju gyventojai taptų jų savininkais. Tokio noro kol kas žmonės neišreiškė.

Vadinasi, kol nėra įregistruotų sklypų savininkų, iš jų nereikalaujama tvarkyti ir prižiūrėti tuos sklypus. Tam bandoma rasti lėšų biudžete, kuris iš esmės, kaip pastebėjo Algis, yra suformuojamas iš mokesčių mokėtojų sumokamų mokesčių.

„Kol kas laikomės gyventojams draugiškos pozicijos – daugiabučių kiemus ir teritorijas prižiūri miestą tvarkanti įmonė UAB „Širvintų šiluma“. T.y. šienauja, valo, tvarko. Tačiau žinome, kad daugelyje kitų savivaldybių, pavyzdžiui, ir kaimyninėje Ukmergėje, šios paslaugos yra mokamos. Žinoma, labai gaila, kad iki šiol Susisiekimo ministerija ir Lietuvos automobilių kelių direkcija Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšomis neleidžia tvarkyti daugiabučių kiemų. Juo labiau, kad ši problema yra labai aktuali ir didmiesčiams, ir mažesnėms savivaldybėms. Iš visų ministrų tarsi ir sulaukiame palaikymo kalbų, bet kol kas pokyčių šioje srityje nėra,“ – į „Širvintų krašto“ klausimą, kokia yra Savivaldybės pozicija dėl žemės sklypų, esančių prie daugiabučių namų, priežiūros atsakė Širvintų rajono savivaldybės administracija.

Pirmiausia kiemus tvarkys ten, kur renovuojami namai

Neoficialiai užsimenama, kad toks sklypų įteisinimas gali sugrįžti bumerangu. Pasijutus žemės savininkais, prie daugiabučių gali atsirasti ne tik daržų, tvorelėmis aprėmintų archaiškų rūtų darželių ar net šiltnamių, bet ir piktžolėmis apaugusių dykviečių. Savininkai gali pro pirštus žiūrėti į pareigą tvarkytis, o kol vyks administracinės procedūros, kaip priversti tai daryti, palei daugiabučius suvešės dilgėlės ir Sosnovskio barščiai. Dabar ši prevencija gula ant Savivaldybės pečių. Žmonės turėtų vertinti, kad Savivaldybė tvarkosi ūkiškai ir tinkamai panaudoja gyventojų sumokėtus mokesčius jų pačių labui, kaip yra pastebėjęs skaitytojas Algis.

O kaip dėl prie daugiabučių namų esančių kiemų kapitalinio remonto? Juk prieš kelerius metus pas mus žmonės buvo labai agituojami pasinaudoti Savivaldybės siūloma pagalba, šiek tiek prisidedant. Kaip matyti iš publikacijos lrytas.lt portale, panaši praktika yra ir Ukmergėje, kur, jei tikėti pateiktais skaičiais, tenykštė Savivaldybė dengia 30 proc. tų išlaidų.

„Širvintų r. savivaldybė daugiabučių kiemų infrastruktūros sutvarkymo projektams skiria bene didžiausią Lietuvoje panašių vykdomų programų prisidėjimą – net 80 proc., o gyventojams reikia pridėti tik 20 proc. lėšų,“ – teigiama mūsų rajono savivaldybės administracijos atsakyme. Jame taip pat rašoma, kad Savivaldybės siūlymu susitvarkyti kiemus ir įvažiavimus prisidedant savo lėšomis Širvintose jau pasinaudojo 3 daugiabučių namų – J. Janonio g. 9, Jaunimo g. 19 ir Upelio g. 24 – gyventojai, taip susitvarkę kiemus. Manantiems, kad šis prisidėjimas yra didelės asmeninės išlaidos, derėtų sukrusti: kaip teigia Savivaldybės administracija, vieno buto savininkų prie kiemo infrastruktūros sutvarkymo projekto prisidėjimas vidutiniškai siekė apie 236 Eur. Ko gero, tai nėra skylė šeimos biudžete.

3 kooperuotai sutvarkyti kiemai Širvintose – ne pabaiga. Yra du patvirtinti tvarkos aprašai, pagal kuriuos Širvintų r. savivaldybės daugiabučių namų gyventojai bendru sutarimu gali teikti paraiškas ir dalyvauti kiemų infrastruktūros sutvarkymo projektuose. O kiek tų projektų bus, priklausys nuo pačių žmonių apsisprendimo. Reikėtų suprasti, kad biudžeto lėšų iš karto sutvarkyti visus kiemus nėra pakankamai. Yra priimtas politinis sprendimas, kad Savivaldybė, skatindama daugiabučių renovaciją ir atsižvelgdama į žmonių pasiryžimą gyventi saugesnėje, taupesnėje, gražesnėje aplinkoje biudžeto lėšomis tvarkys kiemus, kai vienoje vietoje susidarys renovuotų daugiabučių kvartaliukai, t. y. 3-4 greta esantys namai bus renovuoti. Pirmasis toks projektas jau vyksta Kalnalaukio gatvėje tarp Nr. 37, 39 ir 27 namų, aiškina mūsų Savivaldybė.

Mūsų žiniomis, Širvintų rajono savivaldybė jau seniai jaučia Vyriausybės spaudimą tvarkymo naštą perkelti ant gyventojų pečių, tačiau laviruojama, ieškoma būdų, kaip bendromis lėšomis patenkinti kuo didesnę dalį tvarkymo ir priežiūros poreikio. Bet ir iš kaimyninės Ukmergės pavyzdžio matyti, kad liberaliai nusiteikusi Vyriausybė yra linkusi daug ką išspręsti gyventojų sąskaita ir sieks, kad tai taptų realybe. Tad anksčiau ar vėliau panašių priemonių, matyt, bus imtasi ir Širvintose, o gyventojų, lyg to pasakos avinėlio, bus paprašyta pasipurtyti, kad imtų byrėti pinigėliai darbams atlikti.

Gintaras Bielskis

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)

5 Atsakymai į “Gyventojai – lyg pasakų avinėliai, kurių prašoma pasipurtyti”

  1. Jonelis parašė:

    „Jei pinigų nebepakanka, gal tegul valdžiažmogiai mažiau išlaidauja, pirmiausia susimažina savo atlyginimus ir neperka 3200 Eur kainuojančio stalo savo kabinetui,“ – širdo Algis“. Algis taip pat galėjo pridėti, kad seimo nariai nespausdintų ir nesiųstų savo apygardos rinkėjams beverčių atvirukų ir t.t., keliaujančių tiesiai į pečių ar šiukšliadėžėn 🙂 Jie irgi kainuoja nemažus pinigus.

  2. Išsitaisyti klaidas parašė:

    Lįsti, lenda, lindo

  3. Kodėlčius parašė:

    „…dešiniųjų valdžia vos ne kas savaitę gąsdina naujais mokesčiais…“, gal įvardintumėt kokiais? Ar bele rašyti?

  4. skaitytoja parašė:

    Puikus straipsnis, viskas teisingai surasyta.

  5. Dainius Graužinis parašė:

    Gerbiamas Gintarai,

    Pabėdavoti kokie blogi ten Ukmergėje ir tie sėdintys Gedimino pr. 11 daug proto ir pastangų nereikia.
    Rizikuojate tapti tais lūzeriais, kurie dėl visų savo bėdų kaltina valdžią.

    Savivaldybė iš ties kai ką gero yra nuveikusi šioje srityje (pvz. straipsnyje minėtų aikštelų sutvarkymas). Tačiau
    savivaldybė ne visas jai priklausančias teritorijas tvarko kaip pridera. Pvz. kiek kartų buvo prašyta perasfaltuoti 20 metrų pėsčiųjų tako nuo Pradinės mokyklos tvoros kampo žemyn link tvenkinio tilto. Laikinam asfaltui pakloti prieš miesto šventę ir lėšų, ir pajėgumų atsirado kaip mat, o 20 metrų tragiškos būklės pėsčiųjų tako suremontuoti metų metus nesugeba.

    Kitas pavyzdys – rytais bei vakarais pabandykite atvažiuoti (ar išvažiuoti) į Upelio g. daugiabučių kiemus pro „Buratino“ darželio teritoriją. Visa gatvės juosta užstatyta darželinukų tėvelių automobiliais. Vargsta vairuotojai prasilengdami kasdien. O juk tai savivaldybės teritorija! Kodėl nesprendžiate šio klausimo? Vėl tie iš Gedimino 11 kalti?

Comments are closed.

scroll to top