Ar tikrai migrantai gali būti apgyvendinti rajono ūkininkų angaruose?

Atnaujinta

Praėjusį antradienį Seimas ypatingos skubos tvarka apsvarstė įstatymo projektą ir įtvirtino planus palei valstybės sieną su Baltarusija statyti fizinį barjerą. Už projektą priėmimo stadijoje balsavo 80, prieš balsavo – 2, susilaikė 2 Seimo nariai. Pagrindiniu šių klausimų svarstyme paskirtas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.

Seimo narys Jonas Pinskus abejoja tvoros reikalingumu ir ateitimi

Molėtų-Širvintų rinkimų apygardoje į Seimą išrinktas Jonas Pinskus, vadovaujantis Regionų frakcijai, sakė, kad buvo vienas iš tų dviejų Seimo narių, kurie balsuodami dėl šio projekto susilaikė.

  • Pagrindinė susilaikymo priežastis – išpildymo skaidrumo stoka, – „Širvintų kraštui“ sakė Seimo narys. Jo teigimu, abejonių kėlė ir kiti nuogąstavimai dėl milžiniško projekto, kuris Lietuvos žmonėms turėtų kainuoti net neaišku, kiek. Juk Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės viešai įvardijamos sumos jau keitėsi kelis kartus: birželio mėnesį įvardinta kaina buvo 15 milijonų, liepos pradžioje – jau 40 milijonų, rugpjūčio pradžioje – 150 milijonų, o prieš pat svarstymą jau išgirdome ir 500 milijonų eurų kainą!

Baigus, turėtų išdygti 3 metrų aukščio siekianti koncertinos užtvara, nutiesta šešiomis juostomis – piramidės principu, o šalia ketinama statyti ir fizinę, stacionarią tvorą, kurios aukštis sieks iki 4 metrų.

Ne itin patikimai atrodo ir pačios Premjerės Ingridos Šimonytės įvardinimas, kad projektui vykdyti be jokio konkurso greičiausiai bus pasitelkta ne kieno kito, o buvusio ministro Roko Masiulio vadovaujama valstybės energetikos grupė „Epso-G“. Neva yra iškeltas reikalavimas „turėti būtiną patirtį, pajėgumus ir galimybes įgyvendinti projektą“, o ši įmonė jį atitinka. Deja, kokias panašias tvoras jau yra užtvėrusi „Epso-G“, niekas nežino. O Lietuvos žmonės turbūt gerai prisimena, kad prie to paties Roko Masiulio, jam būnant Energetikos ministru, atsirado „Independence“ – vadinama mūsų „nepriklausomybė“, už kurią ir dabar, ir dar ilgus metus visa Lietuva, jos žmonės, moka ir mokės didelius pinigus. Taip, tai tas pats Rokas Masiulis.

Be to, Jonas Pinskus įsitikinęs, kad projektas turi būti ne tik vykdomas, bet ir kontroliuojamas skaidriai. Tačiau dabartiniai valdantieji linkę viską padaryti tyliai ir paslapčia. Atseit, nėra reikalo viešinti su krašto saugumu, kariuomene susijusių dalykų, nes tai laikytina valstybės paslaptimi. Premjerė sako – bus sudaryta darbo grupė kontroliuoti, tačiau tos darbo grupės sudėties neįvardina. O kai nėra aišku, tai ir peršasi mintys, kad, kaip įprasta konservatoriams, patys statys, patys kontroliuos, deja, už tai mokės visi Lietuvos žmonės. Nors niekaip nesuprantama – juk siena – ne tik Lietuvos, bet ir Europos Sąjungos, kuri, deja, pinigų tam skirti neketina.

Kaip tos „valstybės paslaptys“, susijusios su kariuomenės pirkimais, iliustruoja jau žmonių primirštas „socdemų“ įgyvendintas „auksinių šaukštų“ skandalas, kai už paprastus šaukštus ar samčius vietoj kelių litų buvo mokami šimtai ir net tūkstančiai. Tada juk irgi baimintasi, kad priešas sužinos „valstybės paslaptį“, kokiais šaukštais kabinama košė. Tiesa, šie dalykai jau pamiršti. Visiška tyla. Tačiau iš jų pasimokyti turime.

Jonas Pinskus sakė, kad jis pasigenda paaiškinimų dėl „auksinės tvoros“ ateities. Konservatoriai šūkauja, kad tvorą statyti būtina, o ir tą daryti reikėję jau seniai, prieš dešimtmetį. Tik kur tada buvo Prezidentė Dalia Grybauskaitė? Kodėl siena nebuvo statoma, kodėl susigriebta tik dabar, kai susidūrėme su tuo, kas seniai buvo aišku? Prieš dešimtmetį valdę Lietuvą, patys konservatoriai atsakymų vengia. Seimo narys ironiškai pastebi, kad konservatoriai, matyt, sutverti tam, kad atėję į valdžią savo sprendimais pridarytų Lietuvai naujų problemų.

  • Šiandieninė situacija rodo, kad galima rasti resursų ir sprendimų krizę suvaldyti kad ir be koncertinos. Kiekvienam aišku, kad pati tvora problemos neišspręs, juk matome, kaip nelegalai įveikia aukštas tvoras Maroko pasienyje su Ispanija. O ir Baltarusija – anksčiau ar vėliau diktatorius pasitrauks, krizės neliks. Ar neteks ardyti šimtus milijonų kainavusios tvoros, kai už spygliuotų vielų mums ranką ties demokratiškos valstybės žmonės. Griausime ją, kaip griovė Berlyno sieną? Juk neturime pasienio su nelegalios migracijos šalimis, nuo kurių reikėtų gintis. Ar tiesiog paliksime trūnyti, kaip kažkada sustatytus didžiulius muitinės pastatus, kuriuos ir dabar pravažiuodami Latvijos ar Lenkijos pasienį matome išdaužytais langais ir kasmet vis labiau apleistus.

Seimo narys sakė šiuos klausimus posėdžio metu uždavęs Vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei, tačiau jokių logiškų, pagrįstų samprotavimų nesulaukė.

Joną Pinskų neramina ir kiti su fizinio barjero statyba susiję reikalai. Pavyzdžiui, kaip tai paveiks susiklosčiusią gyvūnų migraciją:

  • Pažiūrėkime, tvoros įrengtos ir prie magistralių, bet čia padaryti ir specialūs praėjimai, tuneliai. Ilgai maniau, kad gyvūnai jais nesinaudoja, kol kartą nepažiūrėjau. Ogi ten takai ištrypti! Taip ir pasienyje. Jūs suprantate, kiek ant tų vielų žus gyvūnų? Deja, gyvūnų mylėtojų ir jų teisių gynėjų šia tema pasisakančių garsiau irgi pasigendu. O juk Širvintose pernai rudenį dėl neprižiūrimų šunų miniomis rinkosi, paromis budėjo.

Pakeistas civilinės saugos įstatymas leidžia laikinai nusavinti pastatus, sklypus

Kitas dalykas, kurį, deja, užgožė sienos statyba, tai antradienį Seimo patikslintas Karinės jėgos panaudojimo statutas, kuriuo kariams ekstremalių situacijų metu, ne ilgiau kaip 3 mėnesiams, buvo suteikti platesni įgaliojimai jiems nepavaldžių asmenų atžvilgiu.

Dabar kariams suteikta teisė: duoti privalomus nurodymus fiziniams ir juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms ir jų padaliniams; persekioti ir sulaikyti asmenis, nevykdančius karių privalomų nurodymų arba įtariamus padarius ar darančius nusikalstamą veiką ar kitą teisės pažeidimą; laikinai apriboti galimybę patekti į tam tikrą teritoriją ar patalpą, sustabdyti joje vykdomus darbus, tam tikroje teritorijoje apriboti ar uždrausti transporto priemonių eismą; tikrinti asmenų, transporto priemonių, ginklų ir kitų daiktų dokumentus; atlikti asmens apžiūrą ir jo turimų daiktų patikrinimą; sustabdyti, tikrinti ir apžiūrėti transporto priemones, jose esančius krovinius ir daiktus, taip pat asmenis ir jų bagažą; panaudoti specialiąsias priemones.

Taip pat buvo pakeistas Civilinės saugos įstatymas, kuriuo buvo reglamentuota būtinosios užduoties sąvoka, kuri nustato, kad tai ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams šalinti skubiai būtini atlikti darbai, kurių neatlikus atsirastų arba galėtų atsirasti žala nacionaliniam saugumui, gyventojams, aplinkai ar turtui. Atsižvelgiant į tai, minėtu įstatymu taip pat buvo reglamentuotas būtinųjų užduočių atlikimas.
Ir tai galioja ne tik pasieniui, bet visai Lietuvai.

Ką tai reiškia konkrečiai savivaldybei, mūsų atveju – Širvintų?

  • Susidarius ekstremaliajai situacijai, gyventojai, ūkio subjektai ir kitos įstaigos Vyriausybės nustatyta tvarka turėtų atlikti būtinas užduotis, kai ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams šalinti nepakanka civilinės saugos sistemos pajėgų ar materialinių išteklių, esančių Operacijų centro vadovo (juo yra Administracijos direktorius) žinioje. Būtinoms užduotims, kurioms atlikti reikalingi tik žmogiškieji ištekliai, gali būti pasitelkiami gyventojai, ūkio subjektai ir kitos įstaigos.

Be to, žemei, ant kurios turi būti įrengtas fizinis barjeras ir statiniai ar įrenginiai, susiję su projekto įgyvendinimu, arba kuri reikalinga patekti prie vietų, kuriose turi būti įrengtas fizinis barjeras ir statiniai ar įrenginiai, susiję su projekto įgyvendinimu, ir kuri nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nėra valdoma valstybės, projekto užsakovo ar projekto vykdytojo, šiuo įstatymu yra nustatomas žemės servitutas.

Primintina, kad servitutas tai yra teisė į svetimą daiktą, kuria suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu, arba to daikto savininko teisės naudotis daiktų apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas, tinkamą naudojimą. Taigi iš esmės įstatymu įteisinta galimybė riboti privačių asmenų nuosavybės teises nustatant jų žemės sklypuose servitutus.

Supraskite, pavyzdžiui, ir Širvintų rajone yra objektų, kuriuos Vyriausybė gali pripažinti tinkamais migrantams apgyvendinti. Pavyzdžiui, kažkurį nenaudojamą Kultūros namų ar mokyklos pastatą. Savivaldybė gauna raštą – sutvarkyti, sudaryti sąlygas, priimti, apgyvendinti, prižiūrėti, maitinti, valyti, tvarkyti, gydyti, vaikus mokyti ir t.t. Tačiau dabar pakeisti teisės aktai tai leidžia daryti ir ne su valstybės turtu, bet ir su privačia verslininkų, ūkininkų nuosavybe.

Štai Vilniuje, ministerijoje, nuspręs, kad koks nors ūkininko angaras yra tinkamas, ir jis gali būti paimamas naudoti. Arba, pavyzdžiui, prireiks žemės sklypo konteineriniams nameliams migrantų apgyvendinimui statyti. Mieste ar gyvenvietėje yra hektaras valstybinės žemės, bet tiek per mažai. Tai centrinės valdžios nurodymu paimami ir šalia esantys privatūs sklypai. Tokius Vyriausybės nurodymus turėtų įgyvendinti vietos valdžia, Savivaldybė. O jei Savivaldybė paprieštarautų, neapgyvendintų migrantų nurodytose patalpose, atsisakytų, grėstų mero nušalinimas ir tiesioginio valdymo įvedimas. Vyriausybė skirtų savo administratorių, kuris toliau jau vykdytų viską, kas nurodoma. Trumpai tariant, vietos valdžios rankomis Vyriausybė žarstytų žarijas ir darytų tai, ką nusprendė.

Tai, kad iki metų pabaigos Lietuvoje gali būti iki 40 000 nelegalių migrantų ir nori-nenori savivaldybėms teks juos priimti, centrinė valdžia neslepia – tam reikia ruoštis. Kokia užsienio politika jaunojo Užsienio reikalų ministro G. Landsbergio galvoje, juk nežinome, ir kaip ši tarptautinė krizė rutuliosis, taip pat.

  • Skelbiama, kad Lietuvoje yra apie 4 tūkst. nelegalių migrantų, iš kurių maždaug pusė – moterys su vaikais, pažeidžiami asmenys. Jau dabar jie gyvena sunkiomis sąlygomis, o dabartinis mūsų klimatas jiems jau yra žiema. Vyriausybė savivaldybėms sako: paimkit dalį migrantų pas save. Atrodytų, ne kažkas, juk tik po 70-80 nelegalų kiekvienai savivaldybei. Bet pabandykite tokį kiekį apgyvendinti, kai neturite kur, pamaitinti, kai neturite kuo. O ką daryti su vaikais? Jie juk mokyklinio amžiaus, teks kažkaip spręsti, kaip juos užimti, lavinti. O kur ir kaip gydyti? Tam irgi reikia sąlygų, lėšų. Tad savivaldybės purto galvą – merai pasisako, kad tam neturi sąlygų. O Vyriausybė duoda suprasti: jei bus nuspręsta, sąlygas teks surasti. Tai kas bus, jei vieną dieną, be vietos valdžios sutikimo, atveš porą-trejetą autobusų, sugrūs į kokį pastatą ir pasakys: rūpinkitės, saugokite, čia – įsakymas. Meras atsisako vykdyti tai, ko nepalaiko vietos gyventojai. Tada toks meras nušalinamas, atvežamas tiesioginis valdytojas. Aišku, kiltų didelis nepasitenkinimas. Tačiau ir maištą kariškiams jau leidžiama malšinti su jėga, – svarsto Seimo narys. Kokie sprendimai būtų galimi?

Jonas Pinskus sako, kartu su kolegomis Vytautu Baku, Jonu Jaručiu ir kt. siūlė ministrams nedaryti prievartos savivaldybėms, bet pagalvoti apie skatinimo mechanizmą. Suprantama, kad moterų su vaikais palapinėse žiemą palikti negalima. Tai jau būtų nežmogiška. Tačiau juntant savivaldos pasipriešinimą, reikia ieškoti dialogo.

  • Sakykime, viena ar kita savivaldybė sutinka geranoriškai priimti kelias dešimtis migrantų – tieskime jai pagalbos ranką įgyvendinant išsikeltus tikslus. Pavyzdžiui, Širvintų ligoninei būtinas remontas. Arba darželio priestato statybai, nes jau girdėjau, kad Savivaldybė iš „konservatorių“ Vyriausybės tam pinigų neskirs. Taigi, duokite tuos 2,5 mln. eurų įgyvendinti reikalingą projektą, tačiau už tai priimkite 80 migrantų. Žinoma, meras svarstytų, kalbėtų su savo rajono žmonėmis. Jei jie būtų prieš, greičiausiai atsisakytų. Tačiau visi akivaizdžiai matom, kad visose savivaldybėse viskas stoja, nes pinigų regionams, jų projektams tiesiog neskiriama. O toliau bus dar sunkiau, nes valstybės pinigai bus nukreipti tvorai, pabėgėlių išlaikymui ir t.t. Tada galbūt savivalda ir pagalvotų ir vietos žmonėms galėtų paaiškinti: žinoma, geriau, kad migrantų nebūtų, tačiau jie jau yra šalyje. O dėl bendros gerovės galime susitarti ir pasistengti. Deja, kol kas su tokiais įstatymais jokio dialogo nenusimato.

Ar riaušių „mada“ iš Vilniaus nepersikels į rajonus?

Taip sutapo, kad antradienį, Seime svarstant šiuos svarbius teisės aktų pakeitimus, prie parlamento buvo surengtas protesto mitingas. Jo dalyviai išsakė neigiamą nuomonę prieš Vyriausybės veiksmus dėl nepaskiepytiems ir nepasiskiepijusiems žmonėms numatomų suvaržymų.

Seimo nario Jono Pinskaus teigimu, žmogaus sveikata visų pirmiausia yra jo asmeninis reikalas ir ką su ja daryti – skiepytis ar nesiskiepyti yra asmeninis apsisprendimas.
Paklaustas, kaip vertina kilusias riaušes, kiek laiko teko būti Seime tą dieną ir kaip pavyko iš darbo vietos ištrūkti, J. Pinskus pažymi, kad tai, kas buvo prie Seimo iki 17 val. ir kas nutiko po to, yra du skirtingi dalykai.

Pasak Jono Pinskaus, po plenarinio posėdžio, Seimo pirmininkė sukvietė pasitarimą. Pagrindinis jo klausimas buvo – ką darom.

  • Mano nuomone, jau ryte, kai minia dar buvo taiki, turėjo išeiti ir su žmonėmis kalbėtis tie, kuriuos susirinkusieji kvietė – valdančiosios daugumos nariai. Juk žmonėms skaudžiausia, kai atsukama nugara, demonstruojama arogancija.

O pasibaigus mitingui, atsirado ekstremistiškai, radikaliai nusiteikusių jėgų, galimai – infiltruotų asmenų, kurie žmonių susibūrimą pakreipė kitais tikslais. Labai tikiuosi, kad bus atliktas rimtas tyrimas. Smurtas ir antivisuomeniniai veiksmai negali būti toleruojami.

Seimo narys pasakoja, kad prasidėjus neramumams, kelias valandas Seimo narių iš parlamento pastato neišleido. Vėliau kažkas autobusu su konvojumi važiavo. Kažkas ir iki 6 ryto nedrįso palikti Seimo rūmų.

  • Žmonių nebijau, gerbiu kiekvieno nuomonę, todėl kai tik buvo leista, kartu su kolega ramiai savo kojomis ir be jokios apsaugos išėjome iš Seimo. Gatvėje žmonių buvo. Tikrai daug. Tačiau niekas neiškeikė, niekas netalžė, nepyko. Su keliomis grupelėmis dar ir pasikalbėjome.

Visgi, policija praneša, kad prie Seimo susirinkę ekstremaliai nusiteikę asmenys užsipuolė kai kuriuos Seimo narius, jų atžvilgiu elgėsi iššaukiančiai, įžeidinėjo, kėsinosi sužeisti, trukdė jiems išvykti. Vilniaus apskrities policijos komisariato viršininkas Saulius Gagas trečiadienį teigė, kad dėl antradienio vakarą vykusių riaušių prie Seimo rūmų sulaikyti 26 asmenys, nukentėjo apie 10 pareigūnų.

Baigus, turėtų išdygti 3 metrų aukščio siekianti koncertinos užtvara, nutiesta šešiomis juostomis – piramidės principu, o šalia ketinama statyti ir fizinę, stacionarią tvorą, kurios aukštis sieks iki 4 metrų.

Ne itin patikimai atrodo ir pačios Premjerės Ingridos Šimonytės įvardinimas, kad projektui vykdyti be jokio konkurso greičiausiai bus pasitelkta ne kieno kito, o buvusio ministro Roko Masiulio vadovaujama valstybės energetikos grupė „Epso-G“. Neva yra iškeltas reikalavimas „turėti būtiną patirtį, pajėgumus ir galimybes įgyvendinti projektą“, o ši įmonė jį atitinka. Deja, kokias panašias tvoras jau yra užtvėrusi „Epso-G“, niekas nežino. O Lietuvos žmonės turbūt gerai prisimena, kad prie to paties Roko Masiulio, jam būnant Energetikos ministru, atsirado „Independence“ – vadinama mūsų „nepriklausomybė“, už kurią ir dabar, ir dar ilgus metus visa Lietuva, jos žmonės, moka ir mokės didelius pinigus. Taip, tai tas pats Rokas Masiulis.

Be to, Jonas Pinskus įsitikinęs, kad projektas turi būti ne tik vykdomas, bet ir kontroliuojamas skaidriai. Tačiau dabartiniai valdantieji linkę viską padaryti tyliai ir paslapčia. Atseit, nėra reikalo viešinti su krašto saugumu, kariuomene susijusių dalykų, nes tai laikytina valstybės paslaptimi. Premjerė sako – bus sudaryta darbo grupė kontroliuoti, tačiau tos darbo grupės sudėties neįvardina. O kai nėra aišku, tai ir peršasi mintys, kad, kaip įprasta konservatoriams, patys statys, patys kontroliuos, deja, už tai mokės visi Lietuvos žmonės. Nors niekaip nesuprantama – juk siena – ne tik Lietuvos, bet ir Europos Sąjungos, kuri, deja, pinigų tam skirti neketina.

Kaip tos „valstybės paslaptys“, susijusios su kariuomenės pirkimais, iliustruoja jau žmonių primirštas „socdemų“ įgyvendintas „auksinių šaukštų“ skandalas, kai už paprastus šaukštus ar samčius vietoj kelių litų buvo mokami šimtai ir net tūkstančiai. Tada juk irgi baimintasi, kad priešas sužinos „valstybės paslaptį“, kokiais šaukštais kabinama košė. Tiesa, šie dalykai jau pamiršti. Visiška tyla. Tačiau iš jų pasimokyti turime.

Jonas Pinskus sakė, kad jis pasigenda paaiškinimų dėl „auksinės tvoros“ ateities. Konservatoriai šūkauja, kad tvorą statyti būtina, o ir tą daryti reikėję jau seniai, prieš dešimtmetį. Tik kur tada buvo Prezidentė Dalia Grybauskaitė? Kodėl siena nebuvo statoma, kodėl susigriebta tik dabar, kai susidūrėme su tuo, kas seniai buvo aišku? Prieš dešimtmetį valdę Lietuvą, patys konservatoriai atsakymų vengia. Seimo narys ironiškai pastebi, kad konservatoriai, matyt, sutverti tam, kad atėję į valdžią savo sprendimais pridarytų Lietuvai naujų problemų.

  • Šiandieninė situacija rodo, kad galima rasti resursų ir sprendimų krizę suvaldyti kad ir be koncertinos. Kiekvienam aišku, kad pati tvora problemos neišspręs, juk matome, kaip nelegalai įveikia aukštas tvoras Maroko pasienyje su Ispanija. O ir Baltarusija – anksčiau ar vėliau diktatorius pasitrauks, krizės neliks. Ar neteks ardyti šimtus milijonų kainavusios tvoros, kai už spygliuotų vielų mums ranką ties demokratiškos valstybės žmonės. Griausime ją, kaip griovė Berlyno sieną? Juk neturime pasienio su nelegalios migracijos šalimis, nuo kurių reikėtų gintis. Ar tiesiog paliksime trūnyti, kaip kažkada sustatytus didžiulius muitinės pastatus, kuriuos ir dabar pravažiuodami Latvijos ar Lenkijos pasienį matome išdaužytais langais ir kasmet vis labiau apleistus.

Seimo narys sakė šiuos klausimus posėdžio metu uždavęs Vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei, tačiau jokių logiškų, pagrįstų samprotavimų nesulaukė.

Joną Pinskų neramina ir kiti su fizinio barjero statyba susiję reikalai. Pavyzdžiui, kaip tai paveiks susiklosčiusią gyvūnų migraciją:

  • Pažiūrėkime, tvoros įrengtos ir prie magistralių, bet čia padaryti ir specialūs praėjimai, tuneliai. Ilgai maniau, kad gyvūnai jais nesinaudoja, kol kartą nepažiūrėjau. Ogi ten takai ištrypti! Taip ir pasienyje. Jūs suprantate, kiek ant tų vielų žus gyvūnų? Deja, gyvūnų mylėtojų ir jų teisių gynėjų šia tema pasisakančių garsiau irgi pasigendu. O juk Širvintose pernai rudenį dėl neprižiūrimų šunų miniomis rinkosi, paromis budėjo.
Sending
Skaitytojų įvertinimas
1 (2 įvert.)

3 Atsakymai į “Ar tikrai migrantai gali būti apgyvendinti rajono ūkininkų angaruose?”

  1. Visos upės teka į Upelį parašė:

    Otkatų ir balsų pirkimo čempionas sudvejojo dėl skaidrumo? 🤣🤣🤣

  2. jonas parašė:

    Kalba bele kalbet. Geriau realiai ka nors padaro, kritikuoti kiekvienas gali.

  3. sirvintiete parašė:

    mums ir vieneims cia labai gerai.

Comments are closed.

scroll to top
+