Aplinkos ministerijoje dirba žmonės ar gyvūnai?

Asociatyvi nuotr. iš archyvo

Perskaičiusi balandžio 15 dienos laikraštyje išspausdintą straipsnį apie tai, kad naminių gyvūnų registravimas įsibėgėja, paskambino viena skaitytoja. Gelvonų seniūnijos gyventoja prisistačiusi moteris sakė, kad savo augintinių (sodyboje gyvena šuo ir keli katinukai) dar nepaženklino, nes „kažkaip gaila per vieną kartą pavėjui paleisti beveik šimtą eurų“.

Iš praėjusiame numeryje mūsų spausdinto Pazenklink.lt sistemos žemėlapio matyti, kad iš aštuonių rajone ženklinimo paslaugą teikiančių veterinarų du gyvena Gelvonų seniūnijoje. Žemėlapyje pažymėta, kad vieno jų paslauga kainuoja 25 Eur, kito – 20 Eur. Žinoma, galima vežti ir pas kitą veterinarą, gal net pigiau pavyktų susitarti ir su jais, ir su gyvenančiais Gelvonų seniūnijoje, juk šiuo metu paženklinimo laukia net keturios galvos, tačiau kelionė irgi kainuoja, o kačių į maišą negrūsi. Reikia dėžės, pagalbininkų, pagaliau ir veterinaras veltui nevažiuos, paprašys „kelionpinigių“. Tad tikimybė, kad valdžios žmonių sumanymas skaudžiai atsilieps paprastų žmonių šeimos biudžetui, labai didelė.

  • Dabar jau vėlu kalbėti, bet norėčiau išsakyti savo nuomonę, kad valdžia persistengė, – sako „Vida iš Gelvonų seniūnijos“ prisistačiusi moteris. – Šuo ir katė kaime pirmiausia yra ne gyvas žaislas, skirtas pramogai ir sielai, kaip mieste, o ūkio pagalbininkas. Sakyčiau, – ūkinis gyvūnas. Šuo saugo turtą, padeda apsiginti šeimininkams, katė naikina smulkius kenkėjus. Kiek maniškė yra atvilkusi ir ant laiptų paguldžiusi pelių ir žiurkių, galima sakyti, vienų metų derlius išgelbėtas, – juokauja. – Tai ar reikėjo taikyti tuos pačius reikalavimus ir miestui, ir kaimui? Laisvai gyvenanti katė ir kilometrą nuo namų nuklysta, iš miško pareina, o šuo juk dažniausiai prie grandinės. Jei ir atitrūksta, išsilakstęs išalksta ir parskuodžia prie dubens. Mieste kitas reikalas, kai koks išlepintas „kambarinukų veislės“ žiopliukas pasimeta. Juk nepaklausi, kas jo šeimininkai.

Vidos manymu, kaimo vietovėje šunų ir kačių (šeškus kaime bent jau anksčiau ne laikydavo, o naikindavo) turėtojus reikėjo atleisti nuo tokios prievoles. Tik pasturgalio nuo minkšto seimo nario krėslo nepakeliantys įstatymų leidėjai apie tai nesusimąsto. Kai sunku ką nors savo sugalvoti dėl žmonių, paėmei ir per „Google“ išsivertei kokį „portugalų įstatymą“, pateikei kaip savo ir prašau – visos kadencijos darbas, turėsi kuo prieš rinkimus apsigirti. Tik ar kas klauso tų politikų kalbų ir į tai kreipia dėmesį, ką jie konkrečiai nuveikė? Dažniausiai žmonės balsuoja pagal partinę etiketę, suveikia ir simpatijų-antipatijų veiksnys. Deja, bet tokia realybė.

Paskambinusi moteris neatmetė, kad politikai pritaikė įstatymą „atbuline data“. Juk šuo ar katė gyvena ne metus ar dvejus, kitas gyvūnas ir dešimties metų sulaukia, ar daugiau. Jei tokių šunų ar kačių augintojai būtų žinoję, kad nuo 2022 metų gegužės 1-osios bus baudžiami, jei gyvūnas bus nepaženklintas, kažin ar kažkada būtų įsitaisę tą šuniuką ar kačiuką. Būtų buvę protingiau 2021 metų kovą Seime ne Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisas priimti, kad prievolė paženklinti įsigalios po metų, o nustatyti arba ilgesnį terminą, arba jį taikyti tik po konkrečios datos gimusiems naminiams gyvūnams. Per kokį dešimtmetį ir „susireguliuotų“ tvarka.

Skaitytoja pritarė skeptiškam vertinimui, kad dėl ženklinimo sumažės beglobių gyvūnų. Nors katė ar kalė paženklinta, kačiukai ir šuniukai juk negims jau čipuoti. Pabandyk atskirti, kam priklauso kitiems prie durų pamesti jaunikliai. Vida baiminasi, kad po gegužės 1-osios padaugės ir pamestų suaugusių šunų ar kačių, ypač, jei prasidės griežta kontrolė ir pakvips baudomis. Būti apdovanotam nuo 30 Eur iki 120 Eur – menkas malonumas. Atsakomybė didės, jei gyvūnas ir toliau nebus ženklinamas ar sukels grėsmę aplinkiniams. Tada bauda gali pakilti net iki 550 Eur.

Yra ir daugiau taip vadinamų silpnų vietų šioje tvarkoje. „Augintinių atsekamumas svarbus ir Rusijos invazijos į Ukrainą kontekste. Pavyzdžiui, svarbu turėti informaciją apie pasimetusio augintinio savininkus, kad galėtume juo pasirūpinti“, – Žemės ūkio ministerijos publikacijoje ta tema cituojamas žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Pagrįstai galima nusistebėti, kuo čia dėta Ukraina ir karas ten? Nebent ministras prognozuoja, kad karas vyks ir Lietuvos teritorijoje, o tada nebus svarbesnio rūpesčio, kaip nustatyti pasimetusių šunelių ir katyčių šeimininkus. Ko gero, teisi buvo Širvintų rajono savivaldybės merė Živilė Pinskuvienė internetinės televizijos „OPTV“ laidoje pastebėjusi, kad dabar karas Ukrainoje mūsų valdžios visaip eskaluojamas. Juk labai paranku, kai žmonės pamiršo pandemiją, nemato akinų pasiutpolkės ir nesipiktina, kad valdžia sėdi sudėjusi rankas, užuot priėmusi radikalius sprendimus. Štai, karu Ukrainoje galima pridengti ir kačiukų čipavimą, kuris dar labiau atvers ir taip patuštėjusias mūsų pinigines. Jei jau sunkmetis, brangymetis, gal ir čipavimo datą reikėjo atidėti, kad žmonėms būtų lengviau? Bet juk ne. Mes tokie turtingi, kad net PVM maisto produktams Lietuvoje nebūtinas. Kaip konservatorių panelė Šimonytė nusistebėjo, gyvename puikiai, jei dar Ukrainai galime tiek suaukoti, priminė „OPTV“ vedėja žurnalistė Rūta Janutienė. Va, kai negalėsime, tada jau reikės susirūpinti, ką daryti?

Šie metai Seimo paskelbti Gyvūnų gerovės metais. Kol kas naujausi Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimai numato, kad Aplinkos ministerija iš Žemės ūkio ministerijos nuo 2023 metų sausio 1 dienos perims teisėkūros funkcijas – rengs gyvūnų gerovę lemiančius teisės aktus. Taip pat Aplinkos ministerija perims gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo reglamentavimą.

Numatomas šunų reikalų tvarkymo perdavimas aplinkosaugininkams ne vienintelis mūsų laukiantis Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimas. Įstatyme papildytas veiksmų, laikomų žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu, sąrašas. Pavyzdžiui, pagal priimtas naujas nuostatas žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu taip pat bus laikomas ir gyvūno augintinio savininko nesutikimas bendradarbiauti su įstatymo vykdymą kontroliuojančių institucijų pareigūnais.

Supraskite ir taip: jei augintojas nenori bendrauti su kosmonautais iš Aplinkos ministerijos, reiškia, kad jis … žiauriai elgiasi su gyvūnais.

Žemės ūkio ministerijos Kaimo verslo centro duomenimis, šių metų balandžio 1 dieną Širvintų rajone buvo įregistruoti 1025 šunys, 211 kačių ir 2 šeškai.

Galima pateikti ir paralelinius skaičius apie rajone įregistruotus gyvūnų augintinius. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 2 str. apibrėžta, kad „gyvūnas augintinis – tai gyvūnas, laikomas estetiniams ir bendravimo poreikiams tenkinti“. Vadinasi, pirmiausia tai – „kambarinukai“. O jų skaičius nėra toks jau ir mažas. Pavyzdžiui, šių metų sausio 1 dieną Širvintų rajono gyventojai buvo įregistravę 1115 gyvūnų augintinių (Lietuvoje – beveik 220 tūkst.), iš jų 951 šunį ir 162 katę, taip pat 2 šeškus.

Gintaras Bielskis

Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite balandžio 22 d. laikraščio numeryje.

Šunų ir kačių maistas internetu

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top