Alionyse susibūrė bendraminčių ratas

Nekasdieniai susitikimai
Alionyse susibūrė bendraminčių ratas
Su neseniai įkurtos Alionių bendruomenės pirmininku Martynu Preikšaičiu susitarėme susitikti Alionių seniūnijos pastate. Kalbėjomės ne tik apie kaimo bendruomenę. Martynas yra žygeivių ir sporto klubo „Dumblas“ vadovas, karininkas, mokytojas…
– Papasakokite, kaip tampote bendruomenės pirmininku…
– Tik panorėjęs juo netapsi. Bendruomenės pirmininkas yra renkamas. Mes pirmiausia įkūrėme asociaciją. Asociacija paprastai steigiama tada, kada tam tikras ratas bendraminčių nori kaip nors susijungti po vienu skėčiu ir siekti bendrų tikslų. Mažiausiai turi būti trys steigėjai, kurie ir nusprendžia, kas bus vadovas.
– Ar daug jūsų bendraminčių?
– Norintys dalyvauti bendroje veikloje rašo prašymą, susimoka nario mokestį – 5 eurus per metus – ir  tampa bendruomenės nariais. Jau turime 26 narius.
– Kokie Alionių bendruomenės artimiausi tikslai?
– Kol kas pagrindinis steigėjų uždavinys – suburti aktyvius žmones, norinčius bendros veiklos. Kad žmonės nori bendrauti, rodo penktadienį vykusi kino „Elbrusas“ peržiūra, į kurią susirinko nemažas žmonių būrys.
– Papasakokite apie save, kur jūsų šeimos šaknys?
– Gimiau Vilniuje. Tėvas – klaipėdietis, penkerius metus jūroje dirbo žvejybiniuose laivuose.  Mama jau mirusi, kilusi iš Plungės rajono – buvo tikra žemaitė. Abu į porą suvedė sportas. Tėvas buvo kulkinio šaudymo treneris ir sporto meistras, o mama – lengvosios atletikos sporto meistrė, 1500 m ir 3000 m bėgimų Lietuvos rekordininkė. Mokiausi Vilniaus „Ryto“ vidurinėje mokykloje (dabar Vilniaus „Ryto“ progimnazija), vėliau baigiau Vilniaus pedagoginį institutą (dabar Lietuvos edukologijos universitetas) – kūno kultūros specialybę. Kadangi labai patiko karyba, todėl Karo akademijoje baigiau būrio vadų kursus.
– Kokiu būdu esate susijęs su Alionimis?
– Kadangi tėvukas dar ir bitininkas, todėl, ieškodamas vietos savo veiklai, jau po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo netoli nuo Alionių nusipirko sodybą. Vieta tikrai unikali, galima sakyti, „džiunglės“, kur tik prieš kelerius metus buvo įvesta elektra.
– Papasakokite apie savo šeimą. Gal turite kokį įdomų pomėgį?
– Turiu žmoną Gintarę ir septynerių metų dukrą Liepą, kuri mokosi Vilniuje. Su žmona susipažinau per draugų gimtadienį. Po trejų metų draugystės nutarėme susituokti. Šiuo metu gyvename tarp Musės ir Vilniaus. Vasarą gyvename sodyboje, o žiemą daugiau mieste. Žmona dirba informacinių technologijų srityje, todėl gali dirbti visur, kur yra internetas. Be to, ir iki Vilniaus centro vos 45 kilometrai. Esu karininkas, laisvalaikiu sportuoju, dalyvauju įvairiuose mokymuose.
– Turite ir pedagogo gyslelę, nes dalyvaujate naujajame trijų mėnesių neformalaus ugdymo projekte ir ugdote grupę jaunų žmonių…
– Kadangi trys mėnesiai trumpas laikotarpis ir dar neaišku, ką Vyriausybė nutars daryti toliau, todėl mes organizuojame vienkartinę priemonę – pėsčiųjų žygį aplink Alio ežerą. Žygis skirtas Širvintų-Giedraičių mūšiui paminėti. Mano tikslas – išmokyti vaikus organizuoti panašius renginius. Stengsimės, kad žygis patiktų visiems jo dalyviams ir taptų tradiciniu. Tikiu, kad kitą renginį jau be mano pagalbos sugebės organizuoti patys būrelio nariai. Šiuo metu mūsų užsiėmimus lanko vienuolika jaunų žmonių.
– Planuojamo žygio trasos ilgis – 27 kilometrai. Ar ne per daug vienai dienai?
– Pirmiausia, nešti nieko nereikės, o tik nueiti distanciją. Dabar Lietuvoje rimtesni žygiai, pavyzdžiui, organizuojami Pėsčiųjų žygių asociacijos, prasideda nuo 20 kilometrų.  Pastebėjau, kad 5 – 10 kilometrų žygiai būna neefektyvūs, per daug lengvi, dalyviams nėra jokio iššūkio. Sutikite, kad į žmonių atmintį labiau įstringa sunkesni patyrimai.
– Lietuvoje netoli Karmėlavos yra kavinė-baras „Senas bebras“, Kalvarijoje – statybinių medžiagų parduotuvė „Bebras“. Mokyklose būna informatikos, kompiuterijos, informacinių technologijų varžybos BEBRAS. Girdėjau, kad jūsų veikla taip pat yra susijusi su šiuo Lietuvos graužiku?
– Nuo vaikystės esu išvaikščiojęs visas Alionių apylinkes, todėl gerai jas pažįstu. Organizuojant pėsčiųjų pramoginius žygius, kilo idėja surengti masinį ekstremalaus bėgimo renginį. Panašūs renginiai labai populiarūs visame pasaulyje, todėl ir mes su bendraminčiais nutarėme Vičiūnų miške organizuoti ekstremalų bėgimą, kurį pavadinome „Bebro kelias“. Tiek ir esame susiję su bebru. Renginys prigijo, šiais metais buvo ypatingas anšlagas, nes įvairaus amžiaus žmonės nori išbandyti save, patikrinti savo fizines galimybes. Nors bilietų išankstinė kaina buvo 21 euras, o varžybų dieną – 30 eurų, visi bilietai buvo parduoti.
– Nemaži pinigai… Juk beveik jokių investicijų, – pažymėjai trasą, ir tegu tie ekstremalai murkdosi pelkėje.
– Taip tik iš šono žiūrint atrodo. Renginio savikaina yra labai didelė. Kad normaliai įvyktų bėgimas, reikia prieš tai atlikti daug „namų darbų“. Jau dabar pradėjome rengtis kitų metų bėgimui. Niekas neatneša ir ant stalo nenumetą kapšo pinigų. Yra keletas pasiruošimo etapų: rėmėjų ir partnerių paieška, renginio viešinimas ir t.t.
Kalbėjosi Remigijus Bonikatas
Nuotraukos:
Mokykla – 2015 metų rugsėjo pirmoji. Preikšaičių šeimai svarbi diena – jų duktė Liepa pradėjo lankyti pirmąją klasę.
602 – 2015 metų „Bebro kelio“ dalyviai trasoje…
Vamzdis – Kažin, ar panašius išbandymus su šypsena veide gali ištverti kiekvienas žmogus…
712 – Vyksta neformalaus ugdymo užsiėmimas, kurio metu tikslinamos pėsčiųjų žygio apie Alio ežerą detalės.
2015 metų rugsėjo pirmoji. Preikšaičių šeimai svarbi diena - jų duktė Liepa pradėjo lankyti pirmąją klasę.

2015 metų rugsėjo pirmoji. Preikšaičių šeimai svarbi diena - jų duktė Liepa pradėjo lankyti pirmąją klasę.

Su neseniai įkurtos Alionių bendruomenės pirmininku Martynu Preikšaičiu susitarėme susitikti Alionių seniūnijos pastate. Kalbėjomės ne tik apie kaimo bendruomenę. Martynas yra žygeivių ir sporto klubo „Dumblas“ vadovas, karininkas, mokytojas…

– Papasakokite, kaip tapote bendruomenės pirmininku…

– Tik panorėjęs juo netapsi. Bendruomenės pirmininkas yra renkamas. Mes pirmiausia įkūrėme asociaciją. Asociacija paprastai steigiama tada, kada tam tikras ratas bendraminčių nori kaip nors susijungti po vienu skėčiu ir siekti bendrų tikslų. Mažiausiai turi būti trys steigėjai, kurie ir nusprendžia, kas bus vadovas.

– Ar daug jūsų bendraminčių?

– Norintys dalyvauti bendroje veikloje rašo prašymą, susimoka nario mokestį – 5 eurus per metus – ir  tampa bendruomenės nariais. Jau turime 26 narius.

– Kokie Alionių bendruomenės artimiausi tikslai?

– Kol kas pagrindinis steigėjų uždavinys – suburti aktyvius žmones, norinčius bendros veiklos. Kad žmonės nori bendrauti, rodo penktadienį vykusi kino „Elbrusas“ peržiūra, į kurią susirinko nemažas žmonių būrys.

– Papasakokite apie save, kur jūsų šeimos šaknys?

– Gimiau Vilniuje. Tėvas – klaipėdietis, penkerius metus jūroje dirbo žvejybiniuose laivuose.  Mama jau mirusi, kilusi iš Plungės rajono – buvo tikra žemaitė. Abu į porą suvedė sportas. Tėvas buvo kulkinio šaudymo treneris ir sporto meistras, o mama – lengvosios atletikos sporto meistrė, 1500 m ir 3000 m bėgimų Lietuvos rekordininkė. Mokiausi Vilniaus „Ryto“ vidurinėje mokykloje (dabar Vilniaus „Ryto“ progimnazija), vėliau baigiau Vilniaus pedagoginį institutą (dabar Lietuvos edukologijos universitetas) – kūno kultūros specialybę. Kadangi labai patiko karyba, todėl Karo akademijoje baigiau būrio vadų kursus.

Kažin, ar panašius išbandymus su šypsena veide gali ištverti kiekvienas žmogus...

Kažin, ar panašius išbandymus su šypsena veide gali ištverti kiekvienas žmogus...

– Kokiu būdu esate susijęs su Alionimis?

– Kadangi tėvukas dar ir bitininkas, todėl, ieškodamas vietos savo veiklai, jau po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo netoli nuo Alionių nusipirko sodybą. Vieta tikrai unikali, galima sakyti, „džiunglės“, kur tik prieš kelerius metus buvo įvesta elektra.

– Papasakokite apie savo šeimą, pomėgius?

– Turiu žmoną Gintarę ir septynerių metų dukrą Liepą, kuri mokosi Vilniuje. Su žmona susipažinau per draugų gimtadienį. Po trejų metų draugystės nutarėme susituokti. Šiuo metu gyvename tarp Musės ir Vilniaus. Vasarą gyvename sodyboje, o žiemą daugiau mieste. Žmona dirba informacinių technologijų srityje, todėl gali dirbti visur, kur yra internetas. Be to, ir iki Vilniaus centro vos 45 kilometrai. Esu karininkas, laisvalaikiu sportuoju, dalyvauju įvairiuose mokymuose.

2015 metų „Bebro kelio“ dalyviai trasoje...

2015 metų „Bebro kelio“ dalyviai trasoje...

– Turite ir pedagogo gyslelę, nes dalyvaujate naujajame trijų mėnesių neformalaus ugdymo projekte ir ugdote grupę jaunų žmonių…

– Kadangi trys mėnesiai trumpas laikotarpis ir dar neaišku, ką Vyriausybė nutars daryti toliau, todėl mes organizuojame vienkartinę priemonę – pėsčiųjų žygį aplink Alio ežerą. Žygis skirtas Širvintų-Giedraičių mūšiui paminėti. Mano tikslas – išmokyti vaikus organizuoti panašius renginius. Stengsimės, kad žygis patiktų visiems jo dalyviams ir taptų tradiciniu. Tikiu, kad kitą renginį jau be mano pagalbos sugebės organizuoti patys būrelio nariai. Šiuo metu mūsų užsiėmimus lanko vienuolika jaunų žmonių.

– Planuojamo žygio trasos ilgis – 27 kilometrai. Ar ne per daug vienai dienai?

– Pirmiausia, nešti nieko nereikės, o tik nueiti distanciją. Dabar Lietuvoje rimtesni žygiai, pavyzdžiui, organizuojami Pėsčiųjų žygių asociacijos, prasideda nuo 20 kilometrų.  Pastebėjau, kad 5 – 10 kilometrų žygiai būna neefektyvūs, per daug lengvi, dalyviams nėra jokio iššūkio. Sutikite, kad į žmonių atmintį labiau įstringa sunkesni patyrimai.

– Lietuvoje netoli Karmėlavos yra kavinė-baras „Senas bebras“, Kalvarijoje – statybinių medžiagų parduotuvė „Bebras“. Mokyklose būna informatikos, kompiuterijos, informacinių technologijų varžybos BEBRAS. Girdėjau, kad jūsų veikla taip pat yra susijusi su šiuo Lietuvos graužiku?

– Nuo vaikystės esu išvaikščiojęs visas Alionių apylinkes, todėl gerai jas pažįstu. Organizuojant pėsčiųjų pramoginius žygius, kilo idėja surengti masinį ekstremalaus bėgimo renginį. Panašūs renginiai labai populiarūs visame pasaulyje, todėl ir mes su bendraminčiais nutarėme Vičiūnų miške organizuoti ekstremalų bėgimą, kurį pavadinome „Bebro kelias“. Tiek ir esame susiję su bebru. Renginys prigijo, šiais metais buvo ypatingas anšlagas, nes įvairaus amžiaus žmonės nori išbandyti save, patikrinti savo fizines galimybes. Nors bilietų išankstinė kaina buvo 21 euras, o varžybų dieną – 30 eurų, visi bilietai buvo parduoti.

Vyksta neformalaus ugdymo užsiėmimas, kurio metu tikslinamos pėsčiųjų žygio apie Alio ežerą detalės.

Vyksta neformalaus ugdymo užsiėmimas, kurio metu tikslinamos pėsčiųjų žygio apie Alio ežerą detalės.

– Nemaži pinigai… Juk beveik jokių investicijų, – pažymėjai trasą, ir tegu tie ekstremalai murkdosi pelkėje.

– Taip tik iš šono žiūrint atrodo. Renginio savikaina yra labai didelė. Kad normaliai įvyktų bėgimas, reikia prieš tai atlikti daug „namų darbų“. Jau dabar pradėjome rengtis kitų metų bėgimui. Niekas neatneša ir ant stalo nenumetą kapšo pinigų. Yra keletas pasiruošimo etapų: rėmėjų ir partnerių paieška, renginio viešinimas ir t.t.

Kalbėjosi Remigijus Bonikatas

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)

1 Atsakymas į "Alionyse susibūrė bendraminčių ratas"

  1. tegu parašė:

    Malonu perskaityti pozityvų straipsnį. Apmaudu, kad kiti rajono žiniasklaidos šaltiniai aplinkui mato tik purvą ir jokių gražių naujienų neskelbia.

Comments are closed.

scroll to top
+