„Išbuožinimas“… Istorijos tęsinys

Po to, kai rašėme
„Išbuožinimas“…  Istorijos tęsinys
„Širvintų kraštas“ vasario 4 dieną daug diskusijų sulaukusiame straipsnyje „Neįtikėtina – „išbuožinti“ gali ir šiais laikais“ informavo, kad kai iš Širvintų rajono ūkininko, gyvenančio Čiobiškio seniūnijoje Diršonių kaime, Širvintų apylinkės teismo sprendimu priverstinai atimti įvairaus amžiaus galvijai, į vietą skubiai nuvykę rajono tarybos nariai Živilė Pinskuvienė, Rimas Stepaitis, Marija Gudonienė ir Remigijus Bonikatas pradėjo aiškintis šią situaciją.
Netrukus po šio įvykio rajono tarybos komitetų posėdyje buvo svarstomas 2015 metų rajono biudžetas. Opozicijos lyderė Živilė Pinskuvienė klausė, kodėl ūkininkų rėmimui skiriama tiek mažai pinigų. „Meras atsakė, kad tie pinigai ir taip neišnaudojami, esą nėra reikalo didinti lėšų,- diskusiją komiteto posėdyje pakomentavo Živilė Pinskuvienė. – O mano manymu, tas lėšas galima būtų panaudoti ūkininkams pagelbėti tokiais atvejais kaip Vaclovo Gaidamavičiaus situacija, tačiau meras atrėžė, kad ūkininkui esą pirmiausia reikia pasitikrinti galvą, jo gyvuliai dabar stovi kaip Druskininkų SPA centre…“
Toliau aiškindamiesi susidariusią situaciją tarybos nariai Živilė Pinskuvienė ir Remigijus Bonikatas susitiko su Širvintų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininku – valstybiniu veterinarijos inspektoriumi Leonardu Šmaukšta. Viršininkas teigė, kad Administracijos direktorė Elena Davidavičienė buvo informuota, su ja ne kartą susitikta, kalbėta, kartu su Administracija buvo rengiama medžiaga teismui, kreiptasi į teismą, visi veiksmai buvo derinami. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko teigimu, tarnyba privalo vykdyti savo funkcijas ir jas vykdo…
– Neabejoju, kad visai kitaip situacija būtų pakrypusi, jei rajono vadovai – meras Vincas Jasiukevičius, vicemeras Andrius Jozonis, Administracijos direktorė Elena Davidavičienė, jos pavaduotoja Rita Tamošiūnienė – būtų paieškoję žmogiškų variantų, kaip padėti tam vargšui ūkininkui išspręsti jo problemas,- įsitikinusi Živilė Pinskuvienė. – Tačiau rajono vadovai nuėjo lengviausiu keliu – atimti gyvulius, ir baigta. Ar po šio įvykio galės būti saugūs ir kiti rajono ūkininkai? Juk jei taip nežmoniškai ir paminant įstatymus galima pasielgti su vienu, bet kurią dieną panašaus likimo gali susilaukti ir kiti?
Rajono tarybos nariai Živilė Pinskuvienė ir Remigijus Bonikatas lankėsi ir Šešuolėliuose, vietinio ūkininko fermoje, kuris leido apžiūrėti gyvulius ir keikė tą valandą, kada, ūkininko iš Kiauklių paprašytas, priglaudė Vaclovo Gaidamavičiaus galvijus tuščioje fermoje ir tuo pačiu esą atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje.
Na o kokia galėtų būti tolesnė įvykių eiga? Rajono tarybos narė Živilė Pinskuvienės nuomone, negalima atmesti įvairių variantų: „Galima daryti prielaidą, kad ūkininkas iš Kiauklių, kuriam perduoti Vaclovo Gaidamavičiaus galvijai, sakykim, įvertins kiekvieną iš jų kad ir po 30 eurų (100 Lt), suskaičiuos, kiek kainavo samdytų galvijų gaudytojų, transporto išlaidos. Ir tai dar toli gražu ne viskas: kainuoja fermos nuoma, reikia pinigų žmonių, prižiūrinčių tuos galvijus, algoms, pašarams, bus ir ženklinimo išlaidų (nors, sako, iš 44 galvijų tik 7 nesuženklinti), kainuos kraujo paėmimas, neva galvijų būklės „atstatymas“ (nors, žvelgiant į filmuotus kadrus, kur net ir jauni, stiprūs vyrai sunkiai sutramdo gyvulius, lyg ir nepasakytum, kad jie būtų paliegę), atsiras ir kitokių išlaidų…  Laikui bėgant, gali susidaryti ir šimtatūkstantinės sumos, o suma, gauta už parduotus gyvulius, gali būti šimtus kartų mažesnė už tų gyvulių išlaikymo kainą. Įdomu, ką tada reikės daryti Vaclovui, kuris turės padengti tą skirtumą? Kadangi ūkininkas piniguose toli gražu „nesimaudo“, galima tik spėlioti, kas gali nutikti… Nors vergija jau seniai panaikinta, tačiau jos kibirkštėlės ir Lietuvoje kai kur dar rusena. Taigi, skolą galima atidirbti. Jeigu užteks gyvenimo. Bet nereikėtų užmiršti ir kito varianto – juk dar yra gardžiausias kąsnelis – Vaclovo Gaidamavičiaus žemė…“
Tačiau rajono tarybos narė Živilė Pinskuvienė įsitikinusi, kad visos šios istorijos finalas nebus toks pesimistinis. Jei vargšo žmogaus negali apginti valdžia, gal teisybė bus rasta teismuose. Pasak Vaclovui Gaidamavičiui atstovaujančio advokato Juozo Kuncos, Širvintų apylinkės teismo nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones apskųsta Vilniaus apygardos teismui. Teismo nutartį paimti iš Vaclovo Gaidamavičiaus 44 galvijus ir juos perduoti laikinai globoti gyvūnų laikytojui Algiui Kukliui galėjo vykdyti TIK antstoliai ir pagal teismo sprendimų vykdymo tvarką. Minėta tvarka esą buvo pažeista. Laikantis nustatyto termino ketinama skųsti ir 2015 m. vasario 4 d. Širvintų teismo sprendimą.
Kol kas aišku tai, kad gyvuliais negali disponuoti, t.y. neturi teisės nei parduoti, nei skersti, niekas kitas, išskyrus patį savininką Vaclovą Gaidamavičių.
Ir svarbiausia juk ne tai – gaudė seniūnas karves už uodegų ar tik stebėjo tą „šou“, o tai, kad visoje šioje „išbuožinimo“ istorijoje galimai paminti Lietuvos Respublikoje galiojantys įstatymai, o vargšas žmogus laiku nesulaukė valdžios dėmesio ir pagalbos.
– Iki galutinio taško šioje istorijoje, matau, dar toli, – sako Živilė Pinskuvienė. – Atidžiai stebėsime ir viešinsime, kaip viskas klostysis toliau.
„Širvintų krašto“ informacija
Rajono tarybos nariams Ž. Pinskuvienei ir R. Bonikatui pavyko pamatyti, pasak mero, „SPA sąlygas“, kokiomis dabar laikomi Vaclovo Gaidamavičiaus gyvuliai.
Susitikimo su su Širvintų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininku – valstybiniu veterinarijos inspektoriumi Leonardu Šmaukšta.
Rajono tarybos nariams Ž. Pinskuvienei ir R. Bonikatui pavyko pamatyti, pasak mero, „SPA sąlygas“, kokiomis dabar laikomi Vaclovo Gaidamavičiaus gyvuliai.

Rajono tarybos nariams Ž. Pinskuvienei ir R. Bonikatui pavyko pamatyti, pasak mero, „SPA sąlygas“.

„Širvintų kraštas“ vasario 4 dieną daug diskusijų sulaukusiame straipsnyje „Neįtikėtina – „išbuožinti“ gali ir šiais laikais“ informavo, kad kai iš Širvintų rajono ūkininko, gyvenančio Čiobiškio seniūnijoje, Diršonių kaime, Širvintų apylinkės teismo sprendimu priverstinai buvo atimti įvairaus amžiaus galvijai, į vietą skubiai nuvykę rajono tarybos nariai Živilė Pinskuvienė, Rimas Stepaitis, Marija Gudonienė ir Remigijus Bonikatas pradėjo aiškintis šią situaciją.

Netrukus po šio įvykio rajono tarybos komitetų posėdyje buvo svarstomas 2015 metų rajono biudžetas. Opozicijos lyderė Živilė Pinskuvienė klausė, kodėl ūkininkų rėmimui skiriama tiek mažai pinigų. „Meras atsakė, kad tie pinigai ir taip neišnaudojami, esą nėra reikalo didinti lėšų,- diskusiją komiteto posėdyje pakomentavo Živilė Pinskuvienė. – O mano manymu, tas lėšas galima būtų panaudoti ūkininkams pagelbėti tokiais atvejais kaip Vaclovo Gaidamavičiaus situacija. Tačiau meras atrėžė, kad ūkininkui esą pirmiausia reikia pasitikrinti galvą, jo gyvuliai dabar stovi kaip Druskininkų SPA centre…“

Toliau aiškindamiesi susidariusią situaciją tarybos nariai Živilė Pinskuvienė ir Remigijus Bonikatas susitiko su Širvintų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininku – valstybiniu veterinarijos inspektoriumi Leonardu Šmaukšta. Viršininkas teigė, kad Administracijos direktorė Elena Davidavičienė buvo informuota, su ja ne kartą susitikta, kalbėta, kartu su Administracija buvo rengiama medžiaga teismui, kreiptasi į teismą, visi veiksmai buvo derinami. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko teigimu, tarnyba privalo vykdyti savo funkcijas ir jas vykdo…

– Neabejoju, kad visai kitaip situacija būtų pakrypusi, jei rajono vadovai – meras Vincas Jasiukevičius, vicemeras Andrius Jozonis, Administracijos direktorė Elena Davidavičienė, jos pavaduotoja Rita Tamošiūnienė – būtų paieškoję žmogiškų variantų, kaip padėti tam vargšui ūkininkui išspręsti jo problemas,- įsitikinusi Živilė Pinskuvienė. – Tačiau rajono vadovai nuėjo lengviausiu keliu – atimti gyvulius, ir baigta. Ar po šio įvykio galės būti saugūs ir kiti rajono ūkininkai? Juk jei taip nežmoniškai ir paminant įstatymus galima pasielgti su vienu, bet kurią dieną panašaus likimo gali susilaukti ir kiti?

Susitikimo su su Širvintų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininku - valstybiniu veterinarijos inspektoriumi Leonardu Šmaukšta.

Susitikimo su su Širvintų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininku - valstybiniu veterinarijos inspektoriumi Leonardu Šmaukšta.

Rajono tarybos nariai Živilė Pinskuvienė ir Remigijus Bonikatas lankėsi ir Šešuolėliuose, vietinio ūkininko fermoje, kuris leido apžiūrėti gyvulius ir keikė tą valandą, kada, ūkininko iš Kiauklių paprašytas, priglaudė Vaclovo Gaidamavičiaus galvijus tuščioje fermoje ir tuo pačiu esą atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje.

Na o kokia galėtų būti tolesnė įvykių eiga? Rajono tarybos narės Živilės Pinskuvienės nuomone, negalima atmesti įvairių variantų: „Galima daryti prielaidą, kad ūkininkas iš Kiauklių, kuriam perduoti Vaclovo Gaidamavičiaus galvijai, sakykim, įvertins kiekvieną iš jų kad ir po 30 eurų (100 Lt), suskaičiuos, kiek kainavo samdytų galvijų gaudytojų, transporto išlaidos. Ir tai dar toli gražu ne viskas: kainuoja fermos nuoma, reikia pinigų žmonių, prižiūrinčių tuos galvijus, algoms, pašarams, bus ir ženklinimo išlaidų (nors, sako, iš 44 galvijų tik 7 nesuženklinti), kainuos kraujo paėmimas, neva galvijų būklės „atstatymas“ (nors, žvelgiant į filmuotus kadrus, kur net ir jauni, stiprūs vyrai sunkiai sutramdo gyvulius, lyg ir nepasakytum, kad jie būtų paliegę), atsiras ir kitokių išlaidų…  Laikui bėgant, gali susidaryti ir šimtatūkstantinės sumos, o suma, gauta už parduotus gyvulius, gali būti šimtus kartų mažesnė už tų gyvulių išlaikymo kainą. Įdomu, ką tada reikės daryti Vaclovui, kuris turės padengti tą skirtumą? Kadangi ūkininkas piniguose toli gražu „nesimaudo“, galima tik spėlioti, kas gali nutikti… Nors vergija jau seniai panaikinta, tačiau jos kibirkštėlės kai kur dar rusena. Taigi, skolą galima atidirbti. Jeigu užteks gyvenimo. Bet nereikėtų užmiršti ir kito varianto – juk dar yra gardžiausias kąsnelis – Vaclovo Gaidamavičiaus žemė…“

Tačiau rajono tarybos narė Živilė Pinskuvienė įsitikinusi, kad visos šios istorijos finalas nebus toks pesimistinis. Jei vargšo žmogaus negali apginti valdžia, gal teisybė bus rasta teismuose. Pasak Vaclovui Gaidamavičiui atstovaujančio advokato Juozo Kuncos, Širvintų apylinkės teismo nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones apskųsta Vilniaus apygardos teismui. Teismo nutartį paimti iš Vaclovo Gaidamavičiaus 44 galvijus ir juos perduoti laikinai globoti gyvūnų laikytojui Algiui Kukliui galėjo vykdyti TIK antstoliai ir pagal teismo sprendimų vykdymo tvarką. Minėta tvarka esą buvo pažeista. Laikantis nustatyto termino ketinama skųsti ir 2015 m. vasario 4 d. Širvintų teismo sprendimą.

Kol kas aišku tai, kad gyvuliais negali disponuoti, t.y. neturi teisės nei parduoti, nei skersti, niekas kitas, išskyrus patį savininką Vaclovą Gaidamavičių.

Ir svarbiausia juk ne tai – gaudė seniūnas karves už uodegų ar tik stebėjo tą „šou“, o tai, kad visoje šioje „išbuožinimo“ istorijoje galimai paminti Lietuvos Respublikoje galiojantys įstatymai, o vargšas žmogus laiku nesulaukė valdžios dėmesio ir pagalbos.

„Širvintų krašto“ informacija

P. S. Kai laikraštis buvo parengtas spaudai, įvyko rajono tarybos narės Živilės Pinskuvienės susitikimas su ūkininku Algiu Kukliu. Apie tolesnius įvykius – viename iš artimiausių laikraščio numerių.

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top