Penkios seniūnijos stebuklingai tapo derlingesnės, o už tai gaus laikinas išmaldas

Lapkričio mėnesio pradžioje rašėme, kad Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė kreipėsi į žemės ūkio ministrą Bronių Markauską, kad šis peržiūrėtų Širvintų rajono ūkininkams nenaudingus pakeitimus. Esmė ta, kad VĮ Valstybės žemės fondas parengė „Mažiau palankių ūkininkauti vietovių modelio taikymo nuo 2018 metų“ projektą, pagal kurį tik dalis Širvintų rajono teritorijos būtų priskiriama prie mažiau palankios ūkininkauti teritorijos. Merė paragino ministrą visą Širvintų rajoną įvardyti kaip mažiau palankų ūkininkauti. 

Tokie pat raštai buvo išsiųsti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnui Ramūnui Karbauskiui ir Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkui Andriejui Stancikui. Prašymus merė motyvavo tuo, kad visas Širvintų rajonas nuo 2004 metų buvo priskiriamas prie mažiau palankios ūkininkauti teritorijos. Pas mus ūkininkų pajamos iš žemės ūkio veiklos yra kelis kartus mažesnės lyginant su derlingomis kitų rajonų teritorijomis. Žemės ūkio ministerijai nutarus nuo kitų metų į naująjį žemėlapį neįtraukti 69 šalies seniūnijų, Širvintų rajone esamą statusą išlaikytų tik Kernavės, Jauniūnų ir Zibalų seniūnijos.

„Širvintų kraštas“ pasidomėjo, kokia buvo reakcija į šiuos prašymus. Merė Živilė Pinskuvienė atsakė, kad Žemės ūkio ministerija Savivaldybę informavo, jog to neleidžia Europos Komisijos nustatyta tvarka. Ką apie tai mano Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stancikas, sunku pasakyti, nes atsakymo iš jo kol kas negauta.

Pasidomėjus daugiau, kilo įtarimas, kad aukštuose postuose sėdintys išrinktieji ne visada aklai seka Europos prievaizdų nurodymus, juo labiau, kad kai kurie būna pateikiami tiesiog kaip rekomendacijos. Kažkas panašaus nutiko ir seniūnijas priskiriant prie nepalankių ūkininkauti teritorijų. Kaip internete buvo cituojamas biomedicinos mokslų, agronomijos daktaras Jonas Mažvila, Europos Sąjunga nepripažįsta kriterijų, kurie mums Lietuvai yra pagrindiniai. Tai – žemės našumo vertinimas. „Matyt, į Briuselį važiavo tie, kurie nemokėjo apginti, todėl dabar ir nukenčiame. Mes turime gerų mokslinių duomenų, kuriais reikia naudotis skirstant žemes į našias ir nenašias. Kuo mažesnis našumo balas, tuo mažiau produkcijos galima išauginti. Tai – nepaneigiamas kriterijus. Turime imtis iniciatyvos ir tai įrodyti, bet, matyt, visi nuleido rankas,“ – mokslininką citavo valstietis.lt.

Dar pernai Valstybinio žemės fondo kuriamame žemėlapyje buvo pažymėta, kad nenašiomis žemėmis pasižymi ir Alionių seniūnija, tačiau šįmet ji stebuklingai tapo derlinga, o mažiausią teritoriją ir ūkininkaujančiųjų skaičių turinti Kernavės seniūnija - nuskurdo (2016.09.08 zur.lt publikuoto žemėlapio fragmentas).

Žemės ūkio ministerijos atsakyme Širvintų savivaldybei oficialiai teigiama, kad vidutinis našumo balas šalyje šiuo metu yra 40, o prie nepalankių ūkininkauti teritorijų nuo kitų metų priskiriamoje Kernavės seniūnijoje jis yra 28, Jauniūnų – 33, Zibalų – 34 balai.

Pagal Europos Sąjungos 2016 metų gaires, remiamos turėtų būti tik tos seniūnijos, kuriose našumas neviršija 80 proc. vidutinio šalies našumo. Taigi pagal šį kriterijų pas mus galėtų būti remiama vienintelė Kernavės seniūnija, kurioje našumas (28 balai) yra mažesnis už taikytiną ribą (80 proc. vidutinio šalies našumo atitinka 32 balai). Šiuo atveju net Jauniūnų ir Zibalų seniūnijos 1-2 balais viršija taikytiną ribą, tik Žemės ūkio ministerijos buvo priskirtos nepalankioms ūkininkauti teritorijoms. Kodėl?

Esmė ta, kad Žemės ūkio ministerija nutarė remti ne tik tas seniūnijas, kurios atitinka Europos Komisijos nustatytas gaires, bet ir tas, kurios „nežymiai viršija“, taigi Europos Komisijos nustatytą 80 proc. reikšmę ėmė ir padidino iki 85 proc. Tokiu atveju, riba tapo nebe 32, o 34 balai. Štai ir atsakymas, kodėl Jauniūnų ir Zibalų seniūnijos patenka tarp ūkininkauti nepalankių teritorijų.

Mėgstantys visur įžvelgti daugiau, nei valdininkai siūlo žinoti, įtaria, kad 85 proc. koeficientas valdančiųjų buvo pasirinktas neatsitiktinai ir merkia akį: štai Zibalų seniūnijoje neva aktyviai darbuojasi Ramūno Karbauskio Agrokoncerno grupei priklausanti įmonė.

Įtarimus trūkstant skaidrumo kelia ir tai, kad per šalies spaudą ir viešojoje erdvėje jau nusirito nepasitenkinimo banga dėl slaptumo, po kurio šydu buvo braižomas naujasis nenašių teritorijų žemėlapis. Jį rengęs Valstybinis žemės fondas ir Žemės ūkio ministerija ilgai nenorėjo jo rodyti nenašių žemių ūkininkų interesus ginančiai asociacijai, atsisakė supažindinti su duomenimis ir kriterijais, o prašytų duomenų ir skaičiavimų, kuriais remiantis prastos žemės tapo derlingos, nepateikė. Nesuprantama ir tai, kodėl mūsų šalies ūkininkus turinti ginti Žemės ūkio ministerija pasiūlė nustatytą ribą praplėsti varganais 5, o ne, pavyzdžiui, 10 procentų? Dešimtadalis – tai irgi labai nežymu, tačiau tokiu atveju riba būtų praplėsta bent iki 36 balų. Matyt, „valstiečių“ valdoma ministerija apsiribojo formaliu „sąžinės nuraminimu“, kad kažką padarė.

Paklausus, ką mano apie tai, Živilė Pinskuvienė sakė kol kas nesiaiškinusi aplinkybių, juo labiau, kad rajono vadovams vienodai lygūs ir svarbūs visi žmonės.

Garsus nepasitenkinimas dėl keičiamos tvarkos kyla visoje šalyje, taigi Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė sakė, kad rajono vadovai dar ieškos būdų, kaip apginti staiga derlingomis pavadintas Alionių, Čiobiškio, Gelvonų, Musninkų ir Širvintų seniūnijas. O mes kol kas galime pridurti tik tai: Briuselio ir Vilniaus klerkų sprendimu, jų laukia pereinamasis laikotarpis, skiriant minimalią 25 Eur/ha metinę išmoką, tai yra – išmaldą. ŠK