Sportiniai balandžiai suviliojo savo protu ir ištikimybe

Sportinis balandis Gedimino Žilinsko rankose jaučiasi saugus.

Sportinis balandis Gedimino Žilinsko rankose jaučiasi saugus.

Bagaslaviškyje gyvenantis Gediminas Žilinskas rajone žinomas savo bityno geros kokybės produktais: medumi, pikiu, vašku ir bičių duonele. Tačiau mažai kas žino, jog bitininkas turi dar vieną pomėgį, galima sakyti, aistrą, – beveik visą savo laisvalaikį skiria… balandžiams. Gražiai savo rankomis sumeistrautoje balandinėje nenustygsta savo vietose keliasdešimt žvitrių paukščių. Balandžiai, skirtingai nei bitės, jokios naudos neduoda, tačiau apie juos Gediminas gali kalbėti valandų valandas…

– Kuo anksčiau pradėjote domėtis – bitėmis ar balandžiais?

– Balandžiai yra ta „liga“, kuria užsikrečiau dar vaikystėje. Gyvendamas Vilniuje, Žvėryne, dar besimokydamas antroje klasėje, įsigijau balandžių ir juos laikiau daugiaaukščio namo balkone. Žinoma, kaimynams nepatiko ir dėl jų skundų teko paukščius perkelti pas draugą, vėliau pas seserį. Persikėlęs su savo šeima gyventi į Bagaslaviškį, kartu pasiėmiau ir balandžius. Labai gaila, jog gyvenant sename pastate daugumą išpjovė kiaunė. Vėliau gal dešimt metų balandžių nelaikiau, tačiau visą laiką jaučiau, jog kažko trūksta… Bitėmis susidomėjau vėliau, persikėlęs gyventi į kaimą.

– Balandžių yra labai daug rūšių. Kokius auginate Jūs?

– Auginu sportinius balandžius. Jie yra lenktyniniai, anksčiau buvo vadinami pašto balandžiais. Buvo naudojami pašto reikalams, nešdavo laiškus. Jais naudojosi karo metais, žvalgai pranešdavo apie priešo kariuomenės judėjimą. Pavyzdžiui, 1914 metais, jau pirmosiomis Pirmojo pasaulinio karo dienomis balandžiai nedideliais pulkais kirsdavo sieną, skubėdami iš Belgijos, užplūstos vokiečių karių, į kaimyninę Prancūzija, su savimi nešdami žinių apie vokiečių kariuomenės žingsnius. Informaciją nunešdavo žinomų augintojų balandžiai, ne vieną kartą dalyvavę varžybose iš Belgijos į Prancūziją ir atgal.

– Tai gal anuomet balandžius naudojo ir Lietuvos kariuomenė?

– Žinoma, tarpukario metu Lietuvos kariuomenė taip pat turėjo savo balandininkus. Asmeniškai pažįstu žmogų, kurio tėvas, tarnaudamas Lietuvos kariuomenėje, buvo balandininkas. Kiekviename pulke buvo įrengiamos karvelidės. Apie karvelidžių dydį galima spręsti iš šio pavyzdžio. 1932 m. Pirmajame pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino pulke buvo pastatyta 4 metrų pločio ir 10 metrų ilgio karvelidė (minėtas pulkas buvo dislokuotas Ukmergėje). Balandyno patalpa suskirstyta į kelias atskiras kameras: jaunų karvelių laikymui, perėjimui ir t.t. Balandžiai buvo žieduojami žiedais, kuriuose buvo Vytis ir tam tikrų skaitmenų grupė. Kariuomenės balandžiams dažnai buvo uždedami spalvoti krypties žiedai. Žiedo spalva nurodydavo, kuria kryptimi karveliai dresiruojami. Be žiedų, balandžiai dar buvo žymimi įvairiais ženklais, kuriuose buvo žymimi savininko adresas arba įvairūs šūkiai pvz.: „Gerasis drauge, duok man laisvę“, „Pagirdyk, palesink ir paleisk mane“.

Sportinis balandis visada grįžta į savo gimtuosius namus, į savo balandinę.

Sportinis balandis visada grįžta į savo gimtuosius namus, į savo balandinę.

– Galbūt sportiniai balandžiai dalyvauja ir varžybose?

– Prestižinės sportinių balandžių varžybos vyksta Afrikoje. Tai vienos moderniausių ir brangiausių sportinių balandžių varžybų pasaulyje. Iš viso pasaulio balandininkai atiduoda į vadinamąją mokyklą ar viešbutį savo jaunus balandžius. Juos ten treniruoja, tada veža ir paleidžia iš tolimo atstumo. Kuris pirmas grįžta, tas ir laimi. Rezultatai, turnyro informacija ir transliacija vyksta realiu laiku. Pavyzdžiui, 2015 metais laimėjo vokiečio Karl’o Heinz’o Koch’o balandis. Balandininkas savo sąskaitą papildė 150 000 dolerių.

Šiaip šis sportas nėra pigus. Žinoma, galima balandžių nusipirkti ir už penkis eurus ir už keliasdešimt eurų. Tačiau, pavyzdžiui, Belgijoje vienais metais vykusiame PIPA aukcione už Janssen balandžius statymai viršijo „kuklius“ 4000 eurų.

– Gal kartais ir Jūs pagalvojate apie panašų savo balandžių pasiekimų lygį?

– (Giliai atsidusęs…) Aš balandžius laikau savo malonumui. Šiuo metu kartu su Antanu Stimburiu norime sukurti sportinių balandžių klubą. Jau turime bendraminčių ir iš kitų rajonų. Esmė ta, jog mums reikia penkių žmonių, kad galima būtų įstoti į Lietuvos balandininkų federaciją, – tada galėsime oficialiai kaip klubas, su savo numeriu, dalyvauti įvairiose varžybose. Norint pasiekti kažkokių rezultatų, reikia gauti veislinių balandžių, iš kurių galima išsiperinti ir užsiauginti jauniklius, juos treniruoti bei tinkamai prižiūrėti, – skiepyti nuo ligų, pirkti specialų maistą. Balandžiukas jau po mėnesio nuo išsiritimo lipa ant stogo, stebi ir įsimena aplinką. Pirmiausia jis pradeda skraidyti aplink namus, susipažįsta su artima vietove. Kada balandis pradeda skraidyti ilgiau ir nuskrenda toliau bei pradeda keisti sparnų plunksnas, – reikia pradėti jį treniruoti. Pradėti reikia nuo kelių kilometrų, o vėliau atstumas didinamas. Pernai padariau su savo jaunikliais 15 treniruočių. Paskutinėje praėjusių metų treniruotėje paukščiai savo namų ieškojo paleisti iš Birštono. Iš tikro reikia daug važinėti, namie jau nepasėdėsi, todėl susidaro ir nemažai išlaidų. Tačiau kai vežioji balandžius dviese, išlaidos automatiškai dvigubai sumažėja. Jeigu klube, sakykim, penki nariai, tai išlaidos tampa visai menkos.

– Balandžiai yra žieduojami. Kam reikalingi žiedai?

– Sportiniai balandžiai turi net du žiedus ant abiejų kojų. Kai balandžiui sueina septynios paros, balandininkas uždeda žiedą su specialiu numeriu, ant kurio užrašyti paukščio gimimo metai, klubo numeris. Šio žiedo nuimti jau nebegalima. Ruošiant balandį varžyboms ant kitos kojos uždedamas specialus žiedas, kuris užregistruojamas elektroniniame laikrodyje. Vėliau, kai balandis parskrenda namo, laikrodis fiksuoja laiką. Varžybų metu pagal atstumą iki balandinės ir skrydžiui sugaištą laiką nustatomi geriausieji. Nugalėtojams išaiškinti yra sugalvotos specialios formulės. Elektroninis žiedas gali būti keičiamas.

Ant sportinio balandžio kojos - specialus elektroninis žiedas.

Ant sportinio balandžio kojos - specialus elektroninis žiedas.

– Ar visi balandžiai grįžta į namus ir kaip jie orientuojasi erdvėje?

– Ne. Ne visi… Vieni grįžta tą pačią dieną, kiti – kitą dieną. Buvo tokių, kurie grįžo po savaitės, po dviejų ir net po mėnesio. Kai kurie nuklysta į svetimas balandines, būna, kad vanagas pagauna ar balandis praranda orientaciją. Tai gana žiaurus sportas… Mokslininkai teigia, kad skrisdami balandžiai orientuojasi pagal Žemės magnetinį lauką ir pagal Saulę, net buvo kalbama, kad balandžiai įsimena magistrales, kelius ir geležinkelius. Paskutiniai tyrimai parodė, kad balandžiai turi gerą… uoslę ir orientuojasi pagal ją. Jie iš labai didelių atstumų užuodžia namų kvapą.

– Ar populiarus balandžių sportas Lietuvoje?

– Palyginti su Lenkija, Belgija, Olandija, Kinija – nelabai. Tačiau ir pas mus vyksta nemažai varžybų, kurios paprastai prasideda pavasarį ir baigiasi jau rudeniop. Gali būti 10-12 etapų. Lietuvos balandininkai paprastai savo auklėtinius veža Lenkijos kryptimi. Pradžioje atstumas siekia 100 kilometrų, paskui 200 kilometrų. Paskutiniame etape balandžiai vežami net iki Berlyno ir tada trasa siekia apie 800 kilometrų. Užmokėjus startinį mokestį galima dalyvauti įvairiuose Lietuvos čempionatuose.

– Anksčiau laikėte dekoratyvinius balandžius, o dabar įsimylėjote sportinius… Kuo jie geresni?

– Teisingai, anksčiau laikiau ir dekoratyvinius, tačiau jie ne tokie įdomūs kaip sportiniai, pastarieji labiausiai žavi ne tiek savo grožiu, kiek protu ir ištikimybe. Sportiniai balandžiai grįžta tik į savo gimtuosius namus, į savo balandinę, – ten, kur išsirito. Jie vertinami už ištikimybę ir atsidavimą namams ir, žinoma, už greitį. Reikia žinoti, kad balandis gali rodyti rezultatą tik tada, jei yra sveikas ir turi gerus genus. Jei turi problemų dėl kvėpavimo takų ar buvo blogai prižiūrėtas, – rezultato neparodys.

– Jūs sportinius balandžius pradėjote treniruoti dar visai neseniai. Kelerių metų balandžiai pasiekia geriausių rezultatų?

– Stipriausi būna 4-5 metų balandžiai. Jie dar skirstomi pagal kategorijas – ilgų, trumpų, vidutinių distancijų. Yra balandininkų, kurie keliasdešimt metų veisia balandžius. Pavyzdžiui, sportinių balandžių pasaulyje plačiai žinoma Eijerkamp pavardė. Tėvas ir jo sūnūs daugiau negu šešiasdešimt metų augina balandžius, kurie nuolat laimi tarptautines balandžių varžybas bei olimpiadas. Ar žinote, kad sportinius balandžius globojo Anglijos karalienė Elžbieta II, boksininkas Maikas Taisonas, rokenrolo karalius Elvis Preslis? Net popiežiai savo rankomis įvairiomis progomis leidžia į dangų balandžius.

Kalbėjosi Remigijus Bonikatas

Sending
Skaitytojų įvertinimas
5 (2 įvert.)
scroll to top