Tokiuose stadionuose mūsiškiai riedulininkai rungtyniauja tik išvykose ir užsienyje.
Pirmadienį Kroatijoje, Zagrebe, pasibaigusiose Europos šalių vyrų žolės riedulio klubų čempionų Iššūkio taurės IV diviziono varžybose Širvintų „Inta – Baltic Champignons“ pasidalijo 7 vietą su Maltos Sliema Hotsticks HC komanda. Ši vieta lėmė, kad Lietuva prarado vietą IV divizione – po dvejų metų teks varžytis V diviziono varžybose.
Širvintiškių pergalė – antausis … Azijos žolės rieduliui
Žinant galutinį rezultatą, širvintiškių debiuto Europos varžybose laikyti sėkmingu nereikėtų, nors ir buvo pasiekta istorinė pergalė, rezultatu 1:0 įveikus vien iš Norvegijoje gyvenančių pakistaniečių sudarytą Aker HC komandą. O juk Pakistano žolės riedulio mokykla yra gerai žinoma pasaulyje: pakistaniečiai yra triskart olimpiniai čempionai ir keturiskart pasaulio čempionai. Neskaičiuodami kitų titulų dar paminėsime, kad prieš trejus metus Pakistano rinktinė tapo Azijos žaidynių nugalėtoja, o pernai laimėjo Azijos taurę. Taigi galima drąsiai teigti, kad ambicijų nestokojantys pakistaniečiai gauto antausio nuo širvintiškių ilgai nepamirš. Juo labiau, kad šiame turnyre jie užėmė penktąją vietą ir pralaimėjimas mūsiškiams kainavo galimybę pakovoti dėl kelialapio į III divizioną.
„Treniruočių komanda“
Kaip vis dėlto reikėtų vertinti širvintiškių debiutą Europos lygio varžybose?
„Intos – Baltic Champignons“ pasirodymas bent šiuo metu Lietuvai kainavo vietą IV diviziono varžybose, tačiau tokia baigtis buvo užprogramuota. Širvintų komanda Zagrebe buvo vienintelė, savo mieste neturinti aikštės. Mūsų riedulininkai treniruojasi daug mažesnėje vaikų futbolo aikštelėje, o rungtyniauja kituose miestuose. Riedulininkai gal neįsižeis, jei dėl šios aplinkybės „Intą – Baltic Champignons“ pavadinsime savotiška treniruočių komanda.
Šiuolaikinės aikštės svarbą patvirtina tame pat turnyre dalyvavusio SK „Ardo-Rudaminos“ sėkmė. Pernai rudenį pasistatę savo aikštę, rudaminiečiai gerokai šoktelėjo į priekį. Jie ne tik prieš išvyką į Zagrebą nesunkiai įveikė čempionų titulus ginančius širvintiškius, bet panašiu rezultatu savo sėkmę pakartojo ir Kroatijoje. Maža to, rudaminiečiai antrajame etape 2:1 įveikė graikus ir pelnė vieną iš dviejų kelialapių į III divizioną.
Būtų neteisinga tvirtinti, kad rudaminiečių žaidimui įtakos nepadarė kviestiniai riedulininkai iš Baltarusijos, kurie Kroatijoje įmušė 7 komandos įvarčius iš 16 ir atliko kelis rezultatyvius perdavimus. Tačiau žolės riedulys yra komandinis žaidimas, o pačių baltarusių Rudaminoje turbūt nebūtų buvę, jei jiems nebūtų pasiūlytos geros treniruočių ir žaidimo sąlygos.
Apie visa tai mūsiškiams eilinį kartą lieka tik pasvajoti. Kol Širvintose nebus sporto aikštės, apie geresnį mūsų riedulininkų pasirodymą Europoje reikia pamiršti. Ką ten Europoje! Kai šiandien normalios aikštės ir stadionai statomi ne tik didmiesčiuose, bet ir mažuose miesteliuose, Širvintų sportininkai vargiai atlaikys konkurenciją net šalies varžybose. Ne tik žolės riedulyje, bet ir futbole. Visa tai neigiamai atsilieps Širvintų prestižui, sukels prastų asociacijų.
Šiomis dienomis Briuselyje vykusiame Švietimo, jaunimo, kultūros ir sporto tarybos posėdyje Lietuvos vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas pristatė Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos tarybai sporto sektoriuje prioritetus. Anot ministro, sporto sektorius turi būti stiprinamas kaip darantis didelę įtaką Europos Sąjungos ekonomikai – pagal statistiką, sportas sukuria per 2 proc. bendro vidaus produkto Europos Sąjungoje ir atitinkamai išlaiko didelį darbo vietų skaičių.
Signalas, kad Europos lėšų periferija negaus
Kaip neprisiminsi, kad Širvintos turėjo progą pasistatyti puikią sporto bazę. Anuomet Savivaldybės administracijos direktorei dirbant Živilei Pinskuvienei, Širvintų rajone viešėję Kūno kultūros ir sporto departamento vadovai žadėjo paramą statant stadioną, jei bus realių vietos valdžios pastangų. Valdžiai tada buvo pasiūlyta paieškoti rezervų savam indėliui į objekto statybą ir vėl aptarti tolesnius veiksmus. Tačiau netrukusužilgo tuometinis meras Kęstutis Pakalnis išdavė jį į rinkimus delegavusią partiją ir perbėgo į politinių priešininkų stovyklą. Atstatydinus Administracijos direktorę ir tuo pačiu pasikeitus valdžios prioritetams, meras nebenuvyko į pasitarimą dėl galimos stadiono statybos Širvintose. Šių politinių „manevrų“ rezultatas – ir šiandien futbolininkai gainioja kamuolį senajame stadione, o riedulininkai žaidžia Vilniuje, Šiauliuose ar Rudaminoje, stalo tenisininkai glaudžiasi nedidelėje treniruočių salėje, o lengvaatlečiai bėgioja ir mėto ietis ganykla virstančiame „Atžalyno“ stadione.
Vis dėlto kartas nuo karto iš „valdžios olimpo“ pasigirsta kalbų, kad viltis Širvintose turėti naują stadioną neprarasta. Tai, girdi, būtų įmanoma gavus 2014-2020 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšų.
Tačiau šią savaitę paskelbta žinia, kad ruošiamasi atnaujinti nacionalinio stadiono Vilniuje statybas, pasiuntė prastą žinią tiems, kas lėšų savo objektų statybai tikisi gauti iš Europos. To paties vidaus reikalų ministro Dailio Barakausko teigimu, stadionui Vilniuje užbaigti reikės per 270 mln. litų, o pinigus žadama paimti būtent iš 2014-2020 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšų. Kadangi 2014-2020 metų europinė parama sporto infrastruktūrai numato apie 300 milijonų, toks lėšų paėmimas reikštų, kad beveik visi Europos skirti pinigai būtų investuoti Vilniuje, o periferijos sporto objektai ir toliau liktų popieriuje arba jiems reikėtų ieškoti kitų finansavimo šaltinių.
Žinant mūsų valdančiųjų požiūrį į sportą, greičiau šiuolaikiškas stadionas išdygs kur nors netoliese, pavyzdžiui – Giedraičiuose ar Maišiagaloje.
Gintaras Bielskis
„Inta-Baltic Champignons“ nuotrauka
