Paminklinis akmuo kunigui Kazimierui Lajauskui

Paminklinis akmuo kunigui Kazimierui Lajauskui.

Gegužės 24 dieną Širvintų savivaldybėje , prie pat kelio Širvintos-Maišiagala, Lipuvkos (Liepaukos) miške, atidengtas paminklinis akmuo lietuvybės puoselėtojui ir skleidėjui kunigui Kazimierui Lajauskui. Pagerbti kunigo atminimo susirinko Širvintų rajono savivaldybės meras, rajono tarybos nariai, jaunieji šauliai, Seimo narė Rasa Juknevičienė, Širvintų rajone veikiančių partijų nariai, kunigo Kazimiero Lajausko giminės. Augenijus Baravykas (įmonė „Baltoji savingė“) padovanojo atminimo lentą, kurioje iškalti žodžiai: „Šioje vietoje 1921 m. kovo 17 d. buvo nužudytas 29 metų lietuvybės puoselėtojas, kunigas Kazimieras Lajauskas“. Algirdas Didžiokas (UAB „Alnitransa“) padovanojo akmenį, širvintiškis Kazimieras Autukevičius nukaldino kryžių. Paminklinį akmenį pašventino Širvintų Šv. Arkangelo Mykolo parapijos vikaras kunigas M. Talutis.

Informacijos apie kunigo Kazimiero Lajausko suėmimo ir nužudymo aplinkybes pateikia Zibalų seniūnijoje (Šešuolėliuose) gimęs literatūros tyrinėtojas Juozas Lebionka 2000 m. „Versmės“ leidyklos išleistoje monografijoje „Širvintos“ (iš serijos „Lietuvos valsčiai“). Straipsnyje „Kunigas Kazimieras Lajauskas – patriotas ir kankinys“ autorius pateikia Širvintų klebono, Giedraičių dekano kunigo J. Navicko (Novickio) raportą Vilniaus vyskupui, parašytą 1921 metų birželio 20 dieną. Raportą pateikiame visą: „Š.m. kovo 14 d. kun. Kazimieras Lajauskas, laikinai buvęs prie Zibalų filijos bažnyčios, lydimas komiteto narių: Vlado Danskio iš Levaniškių k., Jono Vinslauskio iš Levaniškių k., Kazio Šidagio iš Žiūrų k. ir Karolio Burlėgos iš Zibalų k., – važiavo į Vilnių pirkti kai kurių liturginių daiktų naujai atidaromai Zibalų bažnyčiai. Atvykus į pirmą lenkų sargybos postą Jauniūnuose, kun. K. Lajauskas paprašė leidimo sau ir žmonėms vykti į Maišiagalą. Vietos komendantas (raštiško) leidimo nedavė, bet paskyrė kareivį, kuris pervestų pro sargybą. Dar nepasiekus Maišiagalos, kun. Lajauską su žmonėmis sutiko du tipai, apsirengę civiliai, kurie, pamatę kun. Lajauską, pasišnibždėjo tarpusavyje, aplenkė važiavusius kunigą su žmonėmis, grįžo į Maišiagalą pas komendantą ar žandarą ir įspėjo apie kun. Lajausko atvažiavimą. Kun. Lajauskui atvykus į Maišiagalą, jis buvo smulkmeniškai iškratytas. Kratos metu iš jo sakvojažo dingo apie tris tūkstančius rublių. Kun. Lajauskas su žmonėmis buvo grąžinti į Jauniūnus. Kovo 15 d. Jauniūnuose žandarmerijos vachmistras pasakė žmonėms: „Esate suimti ir būsite išsiųsti į Vilnių, kunigą Lajauską išsiųsime į neutralią zoną“. Tuo būdu kun.Lajauską atskyrė nuo žmonių. Kovo 16 dieną kun. Lajauskas norėjo išsinuomoti Jauniūnuose pastotę važiuoti į Širvintas, bet jam nebuvo leista. Žandarmerijos vachmistras pasakė, kad jam duosiąs žmonių, kurie panešės jo daiktus iki neutralios zonos ribos, o ten kunigas ras pastotę. Kiek anksčiau į mišką, esantį netoli Jauniūnų, išėjo du žmonės – vienas su kastuvu, kitas su šautuvu. Šie du žmonės, kurie sutiko Maišiagalon važiavusį kunigą Lajauską, buvo Jauniūnuose ir tarėsi su žandarmerijos vachmistru. Kun. Lajausko daiktus į mišką nešė du žandarai. Vienas iš jų vadinosi Alfonsas Begonis, kito pavardės nežinau. Miške kun. Lajausko pėdsakai išnyko. 1921 m. kovo 16 dieną, praėjus keletai valandų po kun. Lajausko išsiuntimo, jo žmonėms buvo įsakyta važiuoti namo. Paieškojus keletą dienų, balandžio 27 d. buvo rasti kun. Lajausko palaikai, užkasti vokiečių apkasuose, daugiau negu dviejų aršinų (vienas aršinas – 71,12 cm – red. pastaba) gilumo smėlyje, be sutanos. Apmazgojus lavoną, buvo rasta žaizda galvoje, peršauta skrybėlė. Šauta į pakaušį, kulka išėjo žemiau kaktos, prie akies. Lenkų žandarmerija Jauniūnuose ir Maišiagaloje visą laiką su pasityčiojimu atsiliepdavo apie kun. Lajausko žuvimą. Maišiagaloje vienam žmogui žandaras sakė: „Neieškokite kunigo. Lietuviai kunigai net su batais paimti į dangų.“ Patys sakė: „Kunigas nepražus, yra Krokuvoje vienuolyne.“ Todėl taip ilgai neieškota kun. Lajausko palaikų. Be to, bijota žandarmerijos keršto. Pagaliau balandžio pabaigoje velionio motina kartu su keletu moterų atrado a.a. kun. Lajausko palaikus.

Paminklinį akmenį pašventino Širvintų Šv. Arkangelo Mykolo parapijos vikaras kun. M. Talutis.

Ar vedamas koks tardymas siekiant nubausti žmogžudžius, nežinau. Apie a.a. kun. Lajausko nužudymą pranešiau Jūsų Ekselencijai š.m. kovo 22 d. raportu, taip pat Tautų Sąjungos Karinei kontrolės komisijai. Pranešimą įteikiau anglų majorui P. Keenanui. Dėl viso to neturiu ramybės iš vietos lenkų žandarmerijos organų pusės, ir tolesnis mano buvimas Širvintose laikinai yra negalimas. – Norint surasti kun. Lajausko žudikus, tai padaryti labai lengva. Juos privalo tiksliai žinoti žandarmerijos vachmistras, kuris kovo 16 d. buvo Jauniūnuose ir gyveno Rudako name.“

Manau, daugiau jokių komentarų nereikia. Lieka tik pridurti, kad, pasak Juozo Lebionkos, praėjus penkeriems metams Vilniuje buvo teisiami kun. K. Lajausko žudikai, kurie nubausti po… 8 mėnesius kalėjimo.

Remigijus Bonikatas