Valdžia eilinį kartą paims iš tų, iš kurių lengviausia atimti

Iš kaimyninio Ukmergės rajono, Siesikų kilęs buvęs Seimo narys, Aplinkos apsaugos ministras Bronius Bradauskas kartą yra pastebėjęs, jog paprastam kaimiečiui yra aišku, kad norint gauti daugiau pieno reikia geriau pašerti karvę.

Ta tiesa, deja, nežinoma dabartiniams valdantiesiems, kurie tampo biudžeto spenius ir aikčioja, kad mažėja pieno. Aikčioja nesuprasdami, kad reikia leisti verslui užsidirbti, kad nuo to uždarbio daugiau tektų valstybei.

Pakanka pasiklausyti per įvairias radijo stotis transliuojamas laidas, kuriose aptariamos šių dienų aktualijos. Įprastai jose leidžiama pasisakyti ir politikams, vyriausybės atstovams, kurie bando paaiškinti, kodėl ta situacija tokia ir ką reikia daryti, kad būtų geriau.

Važiuodamas į posėdį Seime kaip tik įsijungiau vieną tokią radijo stotį. Aptariama teisėtvarkos situacija. Generalinės prokuratūros vadovė virkauja, kad darbo krūvis milžiniškas, o dirbti nėra kam, nes prokurorai gauna mažas algas. Kaip rašyta kažkuriame portale, pradedantis darbą prokuroras į rankas uždirba vos pusantro tūkstančio. Per mažai. Išeina iš darbo, nenori dirbti, taip kyla grėsmė teisingumui, valstybei, visuomenei, mums visiems!

Prokurorei pritaria buvęs Lietuvos banko valdybos pirmininkas, dabar – premjerės Šimonytės patarėjas Vitas Vasiliauskas, kuruojantis valstybės tarnybos klausimus. Antrina nacionalinio saugumo klausimais patarinėjantis buvęs Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas Kęstutis Lančinskas. Jie supranta situaciją, reikia ieškoti, reikia duoti. Prokurorams. Ginklams. Ukrainai…

Mano galva, kaip pradedančiajam Prokuratūroje tokia alga nėra gėdingai maža. Įgaus patirties, parodys ką sugeba, gal karjerą padarys – gaus daugiau. Net Bradausko paminėtas kaimietis žino, kad pradedančiajam ir fermoje mokama mažiau. Kai kur tai net vadinama bandomuoju laikotarpiu.

Tačiau norėčiau pasisakyti ne tik apie tai. Vos prokurorė paaimanavo, į studiją ėmė skambinti kitų profesijų atstovai ir aiškinti: algas reikia didinti medikams, pedagogams, policininkams. Krizė! Nebeužtenka!

Kai kurie su jais sutinka: reikia, tik ar rasime, iš kokių lėšų? Juk … krizė!

Nekarkime visų šunų ant krizės ir vien ja nesiteisinkime, nes ta krizė ne mums vieniems. Be to, kalbomis nieko nepakeisi, reikia veikti. Tiksliau, veikti reikėjo dar vakar. Krizei reikėjo ruoštis, kaip ruošėsi kiti, tada ir padariniai būtų buvę kitokie. Pažvelgus atgal, susidaro įspūdis, kad mes stengėmės tarsi mazochistai, kad būtų kuo skaudžiau. Dar pavasarį, žvelgdamas į valdančiųjų teikiamus projektus, sakiau: ką darote? Ar susipykote su galva? Pykdamiesi su Kinija, Lietuvoje kurdami Taivanio atstovybę, apribodami kalio trąšų eksportą per Lietuvą, pirmiausia ne kovojote su užsienio režimais, o žlugdėte vietos verslą. Žlugdydami maisto ir pramonės gaminių eksportuotojus, Lietuvos geležinkelininkus ir uosto darbuotojus, mažinote jų pajamas ir valstybei sumokamus mokesčius, kuriuos dabar ketinate dosniau padalyti, kas garsiau prašo.

O buvo iš tų sprendimų nauda? Taip, po mūsų iniciatyvų Rusija, Baltarusija pardavė mažiau kalio trąšų, nes mažiau jų išvežė. Tačiau per praėjusius metus kalio trąšos pabrango daugiau nei trigubai, tai įdėdami mažiau pastangų į gavybą ir logistiką, rusai ir baltarusiai uždirbo daugiau. Valdydami penktadalį pasaulinės trąšų gamybos, jie gali reguliuoti rinką, o ne mūsų keliami ribojimai. Jei ieškome poveikio priemonių, reikėtų surasti efektyvesnių, o ne tokių, kurios labiau smogtų mums patiems.

Apie tai, kokia dalimi Kinijos rinkos netektį kompensavo eksportas į Taivanį atskirai nekalbėsiu. Vien tik gyventojų skaičiumi 60 kartų mažesnė rinka optimistiškai nenuteikia. O juk dar yra toks veiksnys, kaip ir ekonominis šalies potencialas. Tarptautinio valiutos fondo duomenimis, Kinija pagal bendrąjį vidaus produktą šįmet yra pirma pasaulyje ir lenkia Jungtines Amerikos Valstijas. Šiame sąraše Taivanis devynioliktas, Lietuva – vos 86-ta. Nusileidome tokioms šalims, kaip Nepalas, Uzbekistanas, Mianmaras, Bangladešas, Nigerija…

Aišku, kad kitų metų Lietuvos biudžetas bus rekordiškai deficitinis. Kalbama apie 4 mlrd. eurų skylę. Kad atlyginimai nebeaugs nereikia net kalbėti. Jau užsimenama, kad juos teksią karpyti. Tai viešajame sektoriuje. Privatus verslas šią problemą ketina spręsti paprasčiausiai užsidarydamas ir visą naštą perdėdamas ant valstybės pečių. Nekalbama, kad verslas nebemato tikslo dirbti. Kalbama apie tai, kad nebėra galimybių. Apie kokius surinktus ir prokurorams padalytus mokesčius kalbama, kai į Širvintų rajoną dalį šakočių verslo perkėlęs šou pasaulio atstovas Žilvinas Žvagulis pusiau juokais, pusiau rimtai sako, jog sąskaitą kepyklėlei už elektrą apmokės pinigais, kuriuos uždirba dainuodamas.

Tik ar ilgai bus, kam dainuoti? Ar neteks viską palikti likimo valiai ir šakočius kepti užsienyje, kaip savo verslą iš Lietuvos iškelia didesnės kompanijos. Pirmiausia, vilioja mažesnės energijos, žaliavų kainos, palankesnė mokesčių sistema. Adekvatesnė valstybės politika.

Kol kas dar nepajutome tikrosios sunkumų naštos. Baugina, kad valdantieji nerodo jokių sugebėjimų tiems sunkumams įveikti ir neieško būdų. Dairydamiesi, iš ko paimti, kad galėtų atiduoti prokurorams, paskui gal gydytojams, mokytojams, tarnautojams, valdantieji dar nesako, kad tuos pinigus ir vėl paims iš tų, iš kurių lengviausia paimti. Tiksliau – atimti. Iš ankstesnės patirties žinome, kad lengviausia atimti iš pensininkų, kultūros darbuotojų, kaip tų pačių politikų valdžia anuomet jau yra padariusi.

Čia būtų galima padėti tašką, jei tai būtų vienintelė problema, su kuria nesusitvarko valdantieji. Kartais „mažesnės“ bėdos žmonėms yra taip pat skaudžios. Visoje Lietuvoje, o ir Širvintų rajone vėluojančios pensijos, korespondencija, laiškai, spauda – šių dienų kasdienybė. Besikeičiantys pašto darbuotojai, neišbūnantys ilgiau darbo vietoje dėl didelių krūvių. Daugybė problemų, tiesiogiai darančių neigiamą įtaką žmonėms, ypač atokesnių vietovių gyventojams, vienišiems. Neapsikentęs dėl to, kas vyksta, šį trečiadienį Ekonomikos komitete pareikalavau komiteto pirmininko Kazio Starkevičiaus sekantį komisijos posėdį iškviesti Lietuvos pašto generalinę direktorę pasiaiškinti dėl esamos situacijos. Tai mane įpareigoja Širvintų rajono gyventojai, kurių buvau išrinktas jiems atstovauti.

Jonas Pinskus
LR Seimo narys, Lietuvos regionų partijos pirmininkas

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top