Opozicija sutrukdė priimti „gražiai įpakuotą dovaną“?

„Širvintų kraštas“ jau rašė, kad birželio 26 dieną vykusiame Širvintų rajono tarybos posėdyje ypač ilgai buvo diskutuota dėl pritarimo dalyvauti partnerio teisėmis rengiant projektą ir įpareigojimo pasirašyti partnerystės sutartį pagal Norvegijos finansinio mechanizmo programos Nr. LT11 „Visuomenės sveikatai skirtos iniciatyvos“ priemonę. Pristačius sprendimo projektą, opozicijoje esantys tarybos nariai netgi išėjo iš posėdžių salės. Bet apie viską nuo pradžių…

Žadėta suremontuoti mokyklose esančius sveikatos priežiūros kabinetus, nupirkti kompiuterinės įrangos

Penkioliktuoju numeriu pateiktame sprendimo projekte buvo siūloma pritarti Širvintų rajono savivaldybės administracijos dalyvavimui partnerio teisėmis rengiant projektą pagal 2009-2014 metų Norvegijos finansinio mechanizmo programos priemonę „Sveikatos priežiūros paslaugų teikimo mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose gerinimas“. Tarybos nariams pateiktoje medžiagoje teigiama, jog norima įgalioti Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorių pasirašyti visus dokumentus, susijusius su šio projekto įgyvendinimu, ir jungtinės veiklos sutartį su Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija ir Kaišiadorių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuru. Aiškinamajame rašte labai miglotai aptartas projekto tikslas, nurodyta, kad „bus sveikatos kabinetų paprastasis remontas, įranga, įrenginiai ir kitas turtas: baldai, kompiuterinė ir programinė įranga, kitos priemonės“. Atrodo, viskas paprastai surašyta, turėtų būti ir aišku.

Besiaiškinant, kas neaišku, atsirado dar daugiau neaiškumų

Dar birželio 23 dieną vykusiame jungtiniame komitetų posėdyje besiaiškinant, kas neaišku, atsirado dar daugiau neaiškumų. Komitetų posėdžiui pirmininkavusi Socialinės apsaugos, sveikatos ir šeimos komiteto pirmininkė Irena Vasiliauskienė turėjo daug klausimų projekto rengėjai Jūratei Visackaitei, Investicijų ir Savivaldybės nuosavybės skyriaus vedėjai. Į Irenos Vasiliauskienės, Daivos Sakalauskienės ir kitų tarybos narių klausimus atsakė Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Regina Jagminienė. Ji patikino, jog už projekto pinigus mokyklose bus suremontuoti sveikatos priežiūros kabinetai, nupirkti baldai, kompiuteris, diktofonas, filmavimo kamera, dokumentų naikiklis ir netgi termometras. Tarybos nariai suabejojo, kam medicinos kabinete, nuolat apkarpant ten dirbančių slaugytojų etatus ir trumpinant jų darbo laiką, reikalingas diktofonas, filmavimo kamera ir kiti neįprasti technikos „stebuklai“.

Sprendimų projektais besidominti, išsilavinusi, aktyvi Širvintų visuomenė, besirūpinanti vaikų auklėjimu ir sekanti įvykius Skandinavijos šalyse (kaip rodo statistika, Norvegijoje veikia labai stipri vaikų atėmimo iš tėvų sistema), suabejojo tokio siūlomo projekto verte. Komitetų posėdyje dalyvavęs tėvų atstovas Andrej’us Marcecha patikino, kad negalima aklai kopijuoti kitų šalių patirties, kad siūlomi brangūs projektai gali būti su tam tikrais paslėptais tikslais. Tarybos nariai, sužinoję, kad projekto vertė bus apie 8 milijonus litų, netgi prisiminė liaudies išmintį, kuri byloja, jog nemokamas sūris būna tik spąstuose. Įpratusiems garbinti turtingesnius už save dažnai bet kas, kas ateina iš turtingosios Norvegijos, yra priimtina. Andrej’us Marcecha siūlė išoriniu įvaizdžiu nesižavėti ir, priėmus tokį sprendimą, laukti neigiamų pasekmių. Išsamiai projekto medžiagą išstudijavęs, argumentuotai ir įtikinamai kalbėjęs tėvų atstovas sukėlė komitetų posėdyje dalyvavusių valdančiųjų bei administracijos susierzinimą ir pyktį.

Nepritarti norvegų siūlomam projektui paskatino tėvų kreipimasis

Opozicijoje esantys tarybos nariai, susirinkę į pasitarimą praėjusio ketvirtadienio rytą, nusprendė norvegų siūlomam projektui nepritarti. Priimti tokį sprendimą paskatino Širvintų miesto mokyklų mokinių tėvų pasirašytas kreipimasis, skirtas tarybos nariams.

Kreipimesi (pateikiamas sutrumpintas) teigiama: „Mes, žemiau pasirašiusieji tėvai, susipažinę su Savivaldybės administracijos parengtu sprendimo projektu <…>, nepritariame jo priėmimui. Perskaitę Sveikatos apsaugos ministerijos puslapyje informaciją apie Norvegijos finansinio mechanizmo programą Nr. LT11 „Visuomenės sveikatai skirtos iniciatyvos“ ir jos priemones, labai abejojame ir nerimaujame, ar po šabloninėmis biurokratinėmis frazėmis („įgyvendinus projektą bus galima: vykdyti sistemingą vaikų sveikatos būklės stebėjimą, įvertinti sveikatos sutrikimų apimtis ir charakteristikas, nustatyti rizikos grupes bei pokyčių tendencijas, planuoti tinkamas sveikatos sutrikimų prevencijos priemones, įvertinti jų rezultatus ir poveikį, užtikrinant kryptingą ir efektyvų vaikų ir jaunimo sveikatos politikos formavimą savivaldybėse“) neslypi paslėpti kiti tikslai iš Norvegijos pusės. Kodėl pagrindinių priemonių sąraše yra vaizdo kamera arba fotoaparatas su atminties kortele, o papildomose priemonėse yra diktofonas? Kad stebėtų vaikų sveikatos būklę?

Sprendimo projekto aiškinamajame rašte rašoma: <…> „Savivaldybės tarybos sprendimo vykdymui nėra reikalingos Savivaldybės biudžeto lėšos. Finansavimo intensyvumas – 100 proc.“, „priėmus sprendimo projektą neigiamų pasekmių nebus.“ Tačiau turime pagrindo nerimauti dėl mūsų vaikų ir apskritai šeimų saugumo, nes, tikimės, žinote, kokios švietimo (ypač lytinio švietimo), vaiko teisių apsaugos tendencijos veržiasi į Lietuvą. Pavyzdžiui, Norvegijoje vaikų atiminėjimas iš biologinių tėvų – kasdienis ir įprastas dalykas, čia veikia labai stipri vaikų iš tėvų atiminėjimo sistema – vaiko teisių apsaugos tarnyba „Barnevernet“ (kaip praneša Norvegijos statistikos departamentas, pastarąjį dešimtmetį šalyje iš tėvų atimamų vaikų skaičius nuolat auga. 2007 metais iš tėvų atimta 7709 vaikai, 2008 m. – 7877, 2009 m. – 7787, 2010 m. – 8073, 2011 m. – 8485. Vien 2011 metais, lyginant su 2010 m., atėmimų padaugėjo 5 proc.). Norvegijoje tradicinė šeima jau seniai nebėra vertybė, čia (o ir apskritai Skandinavijoje) bene daugiausiai vienalyčių santuokų pasaulyje ir vis labiau populiarėja „belytė” žmogaus suvokimo koncepcija; 60 proc. Norvegijos gyventojų yra pensininkai, sumažėjęs gimstamumas. Kaip matote, Norvegija tikrai nėra ta šalis, iš kurios turėtume kažką imti ir kažko mokytis, ji pati savo šalyje turi begalę problemų.

Finansuojančio fondo „Norway grants“ šūkis – „Norvegijos parama Lietuvai: partnerystė vertybėms kurti ir išsaugoti“, skelbiamas tikslas – „prisidėti prie regioninės politikos tikslų ir įgyvendinimo perteikiant Norvegijos žinias ir gerąją patirtį Lietuvos įstaigoms ir stiprinant gebėjimus bei bendradarbiavimą tarp vietos, regionų partnerių Lietuvoje ir Norvegijoje“. Tai kokios tos vertybės ir geroji Norvegijos patirtis? Ar tikrai po šito projekto neseks kiti projektai ir tada jau bus sakoma, kad nieko nebegalima padaryti, nes buvo priimtas šitas sprendimas. Ar galite užtikrinti, kad kaip atlygis nebus paaukotos mūsų tikrosios, per visus sunkius laikmečius dar išsaugotos tradicijos ir amžinosios vertybės, mūsų šeimų noras dorai ir krikščioniškai išauklėti vaikus, ar nebus mūsų vaikai ir jaunimas demoralizuojami.

Taip pat natūraliai iškyla klausimas, kodėl, būdama tokia dosni ir susirūpinusi mūsų vaikų ir jaunimo sveikatos būkle, Norvegija neskiria pinigų baseinų, sporto salių renovacijai ar remontui, vaikų sporto ir žaidimo aikštelių, stomatologijos kabinetų mokyklose įrengimui. Kodėl ji konkrečiai nurodo, ką reikia remontuoti? Tai kas iš tikrųjų valdo Lietuvą? Pagalvokite, kiek laimingesni ir sveikesni taps mūsų vaikai, kai bus šiek tiek paremontuoti ir nauja technika aprūpinti visuomenės sveikatos priežiūros slaugytojų kabinetai. Ar daug laimingesnis <…> jaunimas pristeigus Lietuvoje Atvirų jaunimo centrų to paties fondo milijoninėmis lėšomis? Klausimų daug, bet atsakymas vienas – geriau neimti šitos „gražiai įpakuotos dovanos“, nes nežinia, kas ten iš tikrųjų yra viduje <…>.“

Posėdžių salėje neliko kvorumo

Tarybos posėdyje, pristačius sprendimo projektą, visi opozicijoje esantys tarybos nariai pakilo ir išėjo iš posėdžių salės. Salėje liko tik 8 valdančiajai daugumai priklausantys tarybos nariai. Kadangi trūko trijų valdančiųjų (posėdyje dėl neįvardytų priežasčių nedalyvavo liberalcentristai), todėl neliko kvorumo. Sprendimo projektas liko nepatvirtintas. Opozicija sutrukdė priimti „gražiai įpakuotą dovaną“. Laikas parodys, ar ši „dovana“ nebus dar kartą bandoma įteikti (o tarybos nariams, esantiems opozicijoje, įteigti!) širvintiškiams.

Rajono meras Vincas Jasiukevičius, išėjęs į koridorių, paprašė opozicijos atstovus sugrįžti į salę ir išklausyti, ką apie norvegų siūlomą projektą turi pasakyti Kaišiadorių visuomenės sveikatos biuro direktorė Vidita Ražanienė. Biuro vadovė dėl tokio poelgio ir apgailestavo, ir apsidžiaugė. Ji sakė, kad galimybę bendradarbiauti su norvegais džiaugsmingai pasiūlys Šalčininkų rajono savivaldybei. Tarybos narys Alfredas Astikas paaiškino, kad tokį opozicijos poelgį išprovokavo tėvų pasirašytas kreipimasis ir pridūrė: „Mes džiaugiamės, kad sukėlėme jums džiaugsmą.“

Viešniai iš Kaišiadorių dar klausimų pateikė posėdyje paprašęs žodžio tėvų atstovas Andrej’us Marcecha. Apie skurdžią mokyklų sveikatos priežiūros kabinetų bazę kalbėjo Širvintų r. Gelvonų vidurinės mokyklos direktorė Ona Valančienė. Opozicijoje esantiems tarybos nariams keistai pasirodė iš vienos pusės nuolat karpomas valstybinis švietimo ir kultūros finansavimas, o iš kitos pusės metamos milijoninės lėšos neaiškiems projektams.

Ir dėkota, ir priekaištauta

Pasibaigus posėdžiui, sulaukta dviprasmiško opozicijos poelgio vertinimo: tėvų atstovai ir dalis visuomenės, skaitančios interneto dienraštį „Bernardinai.lt“, ir žodžiu, ir raštu dėkojo už pilietiškumą bei parodytą poziciją, kita pusė priekaištavo dėl esą sutrukdyto milijoninės vertės projekto. Verta priminti nepatenkintiems tai, jog sprendimų galia priklauso nuo valdančiųjų daugumos, kurių yra 11, balsavimo. Šįkart jie visi į posėdį nesusirinko, matyt, gal pabūgo, gal pamiršo, kas yra atsakomybė, o gal turėjo kitų tikslų.

Romas Zibalas

Tarybos narys