Norom nenorom socialines pašalpas teks skirstyti patiems

Dar metų pradžioje Širvintų rajono meras Vincas Jasiukevičius teigė, kad kai Savivaldybių asociacijos susirinkime buvo balsuojama dėl piniginės paramos skirstymo savivaldybėse, jis buvo tarp 6 savivaldybių vadovų, kurie nepritarė šiam projektui. Faktai jau tuomet liudijo, kad savarankiškai eksperimento tvarka socialines išmokas gyventojams skirstančios savivaldybės per metus sutaupė 24 mln. Lt, tačiau mūsų Savivaldybei tai nebuvo paskata bandyti tvarkytis savarankiškai, nors nepaneigta, kad iš tikrųjų yra pašalpų gavėjų, kurie turi darbus, statosi namus, tačiau – esą reikia, kad būtų aiškūs mokėjimo ir nemokėjimo kriterijai ir kt. konkretūs įstatymuose įtvirtinti dalykai. Galima buvo numanyti, kad turbūt bene labiausiai baiminamasi imtis atsakomybės, galbūt net pyktis, rizikuoti?

Tačiau dabar jau nebebus kur dėtis – Seimas priėmė Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisas, kuriomis socialinės pašalpos teikimas nuo 2014 m. perduodamas savivaldybėms vykdyti kaip savarankiška funkcija. Nuo Naujųjų teikti socialinę pašalpą savivaldybės galės savivaldybės tarybos nustatyta tvarka tiek, kiek to nereglamentuos įstatymai.

„Nuo kitų metų visos savivaldybės turės daugiau teisių ir atsakomybės skiriant socialinę pašalpą nepasiturintiems gyventojams. Tokiu būdu socialinės pašalpos skyrimas bus taiklesnis, veiksmingesnis, bus sudarytos geresnės sąlygos užkirsti kelią piktnaudžiavimui pinigine socialine parama, kad socialinės pašalpos nesikreiptų asmenys, oficialiai nurodantys mažesnes gaunamas pajamas, negu yra iš tikrųjų“, – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus informacijoje cituojama socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.

Anot ministrės, patirtis rodo, kad vietos bendruomenės nariai vieni kitus geriau pažįsta ir žino, kam iš tikrųjų reikia padėti, o kas tik naudojasi įstatymų spragomis.

Be to, ir pačios savivaldybės bus labiau suinteresuotos, kad parama pasiektų tik tuos, kam ji išties yra reikalinga, nes socialinės pašalpos teikimui skirtų finansuoti nepanaudotų lėšų savivaldybės neturės grąžinti į valstybės biudžetą, kaip buvo iki šiol, todėl nepanaudotas lėšas galės panaudoti viešiesiems poreikiams tenkinti, pavyzdžiui, padėti visuomenės nariams, kuriems pagalba išties reikalinga.

Penkios pilotinės savivaldybės už 2012 metais nepanaudotas piniginei socialinei paramai lėšas įgyvendino įvairias iniciatyvas – nuo socialinių būstų tvarkymo, vaikų darželio įsteigimo kaimo teritorijoje, priklausomybės ligomis sergančių asmenų gydymo programų finansavimo iki mokyklos aplinkos pritaikymo neįgaliam vaikui.

2013 m. sausio-rugsėjo mėnesiais, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2012 metais, socialinės pašalpos gavėjų skaičius bandomosiose savivaldybėse sumažėjo 18,2 proc. (nuo 16,26 iki 13,3 tūkst. asmenų), o išlaidos socialinei pašalpai mokėti sumažėjo 26,2 proc. (nuo 30,2 iki 22,3 mln. litų).