Skaityta: 1 543
Edita Žiobienė: Savivaldybė neturi dirbti nevyriausybinėms organizacijoms
Balandžio 19 d. Širvintų rajono savivaldybėje viešėjo Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė ir patarėjai Eivilė Žemaitytė, Renata Stankevičienė, Egidijus Meilus. Susitikę su Savivaldybės ir Administracijos vadovėmis, jie aptarė vaiko teisių padėtį Širvintų rajone, savivaldybės struktūrinių padalinių ir kitų vaiko teisių apsaugos srityje dirbančių institucijų bendradarbiavimo klausimus, kylančias problemas bei vaikų teisių apsaugos priemonių įgyvendinimo perspektyvas. Merės ir direktorės pavaduotojos Irena Vasiliauskienė ir Elona Pečiukaitienė, kuruojančios vaiko teisių apsaugos sritį, pristatė darbo su socialinės rizikos šeimomis problemas, tėvų globos netekusių vaikų situaciją rajone bei vaikų globos šeimose skatinimo perspektyvas.
Į susitikimą su Vaiko teisių apsaugos kontroliere ir jos komanda susirinko didelis būrys rajono švietimo įstaigų vadovų, Policijos komisariato, Socialinių paslaugų centro specialistų, žmonių, dirbančių vaiko teisių apsaugos srityje.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė E. Žiobienė akcentavo, kad atskirų institucijų specialistai dažniausiai nuoširdžiai dirba savo darbą, atlieka tai, kas jiems priklauso, tačiau pastebima tendencija, kuri neretai apsunkina konkrečių problemų sprendimą, kad vis dar trūksta tarpinstitucinio bendradarbiavimo, susikalbėjimo, dalijimosi informacija. „Į vaiko teisių apsaugos specialistus, į Kontrolieriaus įstaigą nepagrįstai žiūrima kaip į baudėją ar tyrėją – tačiau pirmiausia mes esame pagalbininkai ir patarėjai,“ – sakė E. Žiobienė. Jai pritarė Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos poskyrio vedėja Giedrė Vaičiūnienė, Vaiko gerovės komisijos pirmininkė Elona Pečiukaitienė.
Kalbant apie krizines situacijas ir į jas patekusias šeimas, reikėtų išskirti tris etapus, kuriuos reikia įvertinti sprendžiant konkrečią problemą: 1) pirmiausiai apie problemą būtina informuoti arčiausiai šeimos esančius žmones, gimines, artimuosius, kurie gali padėti, 2) jei artimųjų, galinčių padėti nėra, reikia pasitelkti bendruomenę – draugus, kaimynus ir pan., 3) esant gilesnėms problemoms, turi būti informuotas seniūnas, socialiniai darbuotojai, vaiko teisių apsaugos specialistai. Šį pavyzdį E. Žiobienė pateikė, atsakydama į vienos žiniasklaidos atstovės klausimą, kodėl Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai nesuteikė pagalbos vaikams, kai jų motina gulėjo ligoninėje (nors apie šią problemą moteris Savivaldybės nei raštu, nei žodžiu neinformavo, o vienas iš vaikų yra suaugęs).
Susitikimo metu kalbėta apie tai, kad itin svarbu šviesti visuomenę, teikti žinių apie tėvystę, motinystę. Supratimas apie tėvystės įgūdžius ne kiekvienam yra savaiminis, todėl švietimo įstaigų vadovai, organizuodami tėvų susirinkimus, pakviesti pasitelkti specialistus, stiprinti tėvų žinias apie krizinių situacijų, konfliktų sprendimą.
Į E. Žiobienę kreipėsi iš pradžių žurnaliste, o vėliau jau nevyriausybinės organizacijos, vienijančios kai kuriuos rajono globėjus, atstove prisistačiusi susitikimo dalyvė, išreiškšdama nepasitenkinimą, esą Savivaldybė nebendradarbiauja, neteikia informacijos apie naujus globėjus. Vaiko teisių kontrolierė atsakė labai konkrečiai – Savivaldybė privalo atlikti savo tiesiogines funkcijas, užtikrinti vaiko teisių apsaugą, jos organizavimą rajone, padėti krizinėje situacijoje atsidūrusioms šeimoms. Savivaldybė neturi dirbti nevyriausybinėms organizacijoms, jos pačios turi viešinti savo veiklą, kviesti prie jos prisijungti, būti pagalbininkėmis, bendrauti ir bendradarbiauti.
Merė Živilė Pinskuvienė apgailestavo, kad Širvintų rajone pastaruoju metu vaikai tampa politinių intrigų įrankiais, pasitelkiama žiniasklaida, kuri eskaluoja problemas, kurias spręsti būtina šeimose, padedant specialistams, o problemų viešinimas turi itin neigiamų pasekmių. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė pritarė merei sakydama, kad vaiko teisės, jų užtikrinimas negali tapti politinių kovų ginklu.
201…..219 ar su ziobiene
476 – Pirmoji iš kairės – Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė
vaiko teises Susitikime su kontroliere – pilna salė vaiko teisių srityje dirbančių įstaigų atstovų

Širvintų rajono savivaldybėje viešėjo Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė (antroji iš dešinės) ir jos patarėjai.
Balandžio 19 d. Širvintų rajono savivaldybėje viešėjo Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė ir patarėjai Eivilė Žemaitytė, Renata Stankevičienė, Egidijus Meilus. Susitikę su Savivaldybės ir Administracijos vadovėmis, jie aptarė vaiko teisių padėtį Širvintų rajone, savivaldybės struktūrinių padalinių ir kitų vaiko teisių apsaugos srityje dirbančių institucijų bendradarbiavimo klausimus, kylančias problemas bei vaikų teisių apsaugos priemonių įgyvendinimo perspektyvas. Merės ir direktorės pavaduotojos Irena Vasiliauskienė ir Elona Pečiukaitienė, kuruojančios vaiko teisių apsaugos sritį, pristatė darbo su socialinės rizikos šeimomis problemas, tėvų globos netekusių vaikų situaciją rajone bei vaikų globos šeimose skatinimo perspektyvas.
Į susitikimą su Vaiko teisių apsaugos kontroliere ir jos komanda susirinko didelis būrys rajono švietimo įstaigų vadovų, Policijos komisariato, Socialinių paslaugų centro specialistų, žmonių, dirbančių vaiko teisių apsaugos srityje.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė E. Žiobienė akcentavo, kad atskirų institucijų specialistai dažniausiai nuoširdžiai dirba savo darbą, atlieka tai, kas jiems priklauso, tačiau pastebima tendencija, kuri neretai apsunkina konkrečių problemų sprendimą, kad vis dar trūksta tarpinstitucinio bendradarbiavimo, susikalbėjimo, dalijimosi informacija. „Į vaiko teisių apsaugos specialistus, į Kontrolieriaus įstaigą nepagrįstai žiūrima kaip į baudėją ar tyrėją – tačiau pirmiausia mes esame pagalbininkai ir patarėjai,“ – sakė E. Žiobienė. Jai pritarė Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos poskyrio vedėja Giedrė Vaičiūnienė, Vaiko gerovės komisijos pirmininkė Elona Pečiukaitienė.

Susitikime su kontroliere - pilna salė vaiko teisių srityje dirbančių įstaigų atstovų
Kalbant apie krizines situacijas ir į jas patekusias šeimas, reikėtų išskirti tris etapus, kuriuos reikia įvertinti sprendžiant konkrečią problemą: 1) pirmiausiai apie problemą būtina informuoti arčiausiai šeimos esančius žmones, gimines, artimuosius, kurie gali padėti, 2) jei artimųjų, galinčių padėti nėra, reikia pasitelkti bendruomenę – draugus, kaimynus ir pan., 3) esant gilesnėms problemoms, turi būti informuotas seniūnas, socialiniai darbuotojai, vaiko teisių apsaugos specialistai. Šį pavyzdį E. Žiobienė pateikė, atsakydama į vienos susitikimo dalyvės klausimą, kodėl Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai nesuteikė pagalbos vaikams, kai jų motina gulėjo ligoninėje (nors apie šią problemą moteris Savivaldybės nei raštu, nei žodžiu neinformavo, o vienas iš vaikų yra suaugęs).
Susitikimo metu kalbėta apie tai, kad itin svarbu šviesti visuomenę, teikti žinių apie tėvystę, motinystę. Supratimas apie tėvystės įgūdžius ne kiekvienam yra savaiminis, todėl švietimo įstaigų vadovai, organizuodami tėvų susirinkimus, pakviesti pasitelkti specialistus, stiprinti tėvų žinias apie krizinių situacijų, konfliktų sprendimą.
Į E. Žiobienę kreipėsi iš pradžių žurnaliste, o vėliau jau nevyriausybinės organizacijos, vienijančios kai kuriuos rajono globėjus, atstove prisistačiusi susitikimo dalyvė, išreikšdama nepasitenkinimą, esą Savivaldybė nebendradarbiauja, neteikia informacijos apie naujus globėjus. Vaiko teisių kontrolierė atsakė labai konkrečiai – Savivaldybė privalo atlikti savo tiesiogines funkcijas, užtikrinti vaiko teisių apsaugą, jos organizavimą rajone, padėti krizinėje situacijoje atsidūrusioms šeimoms. Savivaldybė neturi dirbti nevyriausybinėms organizacijoms, jos pačios turi viešinti savo veiklą, kviesti prie jos prisijungti, būti pagalbininkėmis, bendrauti ir bendradarbiauti.

E. Žiobienė (pirmoji iš kairės) kalbėjo apie krizines situacijas ir atsakė į susirinkusiųjų klausimus
Merė Živilė Pinskuvienė apgailestavo, kad Širvintų rajone pastaruoju metu vaikai tampa politinių intrigų įrankiais, pasitelkiama žiniasklaida, kuri eskaluoja problemas, kurias spręsti būtina šeimose, padedant specialistams, o problemų viešinimas turi itin neigiamų pasekmių. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė pritarė merei sakydama, kad vaiko teisės, jų užtikrinimas negali tapti politinių kovų ginklu.
Skaitytojų įvertinimas
0
(0 įvert.)
Butinai palaikysime.
Tikrai nuoširdžiai džiaugiuosi, kad Širvintose kuriasi nauja miesto bendruomenė. Tikiuosi gražaus darbo.
O bendradarbiauti neišeina?? Neišeina…..
Rytų Londone gyvenanti 38 metų Sonata Šliužaitė buvo pričiupta 2015 metų rugsėjį grybaujanti Epingo miške. Jauna moteris sakė nežinojusi, kad taip elgtis nevalia. Jungtinės Karalystės teisės aktuose numatyta, kad iš miškų teritorijų namo galima neštis tik nedideles šakas. Kitais atvejais būtinas atsakingų pareigūnų sutikimas. Per pastaruosius penkerius metus policijos įspėjimus gavo 80 žmonių, du buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Čelmsfordo magistratų teismas išgirdo, kad lietuvę miške pastebėjo jį prižiūrėjęs pareigūnas Glenas Mulleady. Incidentas įvyko 2015 metų rugsėjo 21 dieną. Jauna moteris bandė pareigūnui paaiškinti, kad jos gimtinėje Lietuvoje miškuose grybauti nedraudžiama, esą vaikai su tėvais dažnai vyksta į mišką rinkti grybų. Kai pareigūnas apieškojo lietuvės kuprinę, joje rado tris maišelius, pilnus grybų. Jauna moteris tvirtino, kad grybų neketina parduoti, ji planavo juos pasigaminti namie. Jungtinėje Karalystėje restoranai gana brangiai superka laukinius grybus. Vienas kilogramas gali kainuoti iki 50 svarų (64,53 Eur), o Epingo mieste auga net 1600 grybų rūšių. Teismas sulaukė lietuvės laiško, kuriame ji teigia nežinojusi, kad miške draudžiama grybauti. Ji taip pat teigia nemačiusi jokių ženklų, kurie būtų leidę suprasti, kad taip elgtis negalima. Laiške pabrėžiama, kad „Lietuvoje grybavimas itin populiarus, grybus renka ištisos šeimos“. „Tikrai nežinojau, kad elgiuosi netinkamai. Ketinome patys juos suvalgyti. Dabar turiu įrašą apie teistumą, nors tai tebuvo apmaudi ir kvaila klaida“. Teisme lietuvė pripažino savo kaltę pažeidusi įstatymą. Jai skirta 80 svarų (103 Eur) bauda ir teks padengti teismo išlaidas, kurios siekia 284 svarus (366 Eur). 6 tūkst. metų skaičiuojantis Epingo miškas Londono miesto valdžiai perleistas tik 1878 metais. Iki tol jis buvo laikomas karališkuoju medžioklės plotu. „Epingo miške auga apie 55 tūkst. senų medžių, kiekvienas iš jų skaičiuoja šimtmečius. Labai daug augalų, kurie puikiai sutaria su įvairiomis grybų rūšimis – jie tarpusavyje keičiasi mineralais ir maistingomis medžiagomis. Vienas iš svarbiausių mūsų uždavinių – rūpintis Epingo miško ekologija. Grybavimas kenkia medžiams ir mikroorganizmams, ima trūkti maisto elniams ir kitiems miško gyvūnams. Be to, grybų rinkimas trukdo miško lankytojams pažinti tokį mišką, koks jis yra iš tikrųjų. Grybais reikia grožėtis, o ne juos rinkti dėl naudos“, – teigiama teismo išvadose.
ai
net aktyviausi zmones ziuri sau naudos, o ne tik pasyviausi
Tai kas gi ta savivaldybė? kam ji turi dirbti.?Na ir pavadinimas straipsnio. Nevyriausybinėse organizacijose patys aktyviausi žmonės. ŠK ragina spjauti į juos.
Viakams reikia daugiau pareigu, o ne teisiu, tuoj i lauka bus baisu iseiti.
Merė klysta: jos iniciatyva visos gyveno sferos savivaldybėje tapo politika
pritariu komentarui.
Labai teisinga straipsnio pabaiga.