Renovacija: su kailiniais, bet be kelnių?

Dauguma Vilniaus gatvės 14-ojo namo gyventojų nesutiko po renovavimo ... dar plačiau atverti langus ir šildyti lauko.

Aplinkos ministerija paskelbė, kad iki kovo 13-osios buvo pareikštas noras atnaujinti beveik 1,5 tūkst. daugiabučių. Planuojama, kad pirmuoju etapu prasidės 840 daugiabučių, kuriuos atrinks savivaldybės, pasirengimo renovacijai darbai. Žmonės, kurie nebuvo įtraukti į pirmąjį etapą, gali būti įtraukti į antrąjį, kuris turėtų prasidėti šių metų viduryje.

Širvintų rajono savivaldybei paskelbus namus, kuriuos numatyta renovuoti pirmajame etape, trijų jų gyventojai jau atsisakė tokios galimybės. Tarp nesutikusių – ir Širvintų miesto Vilniaus gatvės 14-ojo namo gyventojai (renovavimui pritarė 5 butų savininkai, 7 butų savininkai pasisakė prieš).

O juk dar neseniai šis namas buvo minimas kaip vienas daugiausiai sunaudojančių šilumos energijos.

Vilniaus gatvės 14-ojo namo gyventojas Jonas Petrelis „Širvintų kraštui“ sakė, kad ir dabar gyventojai už šilumą moka nemažai, nors per tuos dešimtmečius daug kas pasikeitė. Pasak širvintiškio, kone visi gyventojai pasikeitė langus į sandaresnius, apsišiltino butus, sutvarkė namo sienas, užtaisė tarp blokų esančias siūles, pro kurias tiesiogine ta žodžio prasme švilpaudavo vėjai. Viską gyventojai darė savo lėšomis. Tiesa, sakyti, kad šiluma atpigo, būtų neteisinga – ir dabar šildymas šiame name yra vienas brangiausių mieste.

Kodėl taip yra?

– Anksčiau šiluma iš namo išeidavo pro sienas, siūles ir nesandarius langus, dabar gyventojai ją į lauką išleidžia patys, – situaciją aiškina Jonas Petrelis. – Sienų apšiltinimas, siūlių sutvarkymas ir langų pakeitimas davė didžiulį efektą, tačiau gyventojams tapo per karšta gyventi. Kadangi nėra galimybės reguliuoti šildymo procesą, butų savininkai priversti atverti langus. Taigi mokame už lauko šildymą.

Ilgus metus šildymo problemomis besidomintis Jonas Petrelis sako, kad didesnė dalis namo gyventojų siūlomo renovavimo atsisakė tik todėl, kad toks, koks yra siūlomas, nieko nepakeis:

– Na, dar kartą iš išorės apšiltins viduje jau apšiltintas sienas, gal net paglaistys užtaisytas siūles. Paskui gražiai nudažys. Ir kas iš to? Būsime su gražiais kailiniais, bet be kelnių: gyventojai bus priversti dar labiau atverti langus, kad neperkaistų, o didelės sąskaitos tebeplauks visą dešimtmetį.

Prie sukiužusios geldos?

Jonas Petrelis įsitikinęs, kad didelis šios renovacijos trūkumas yra tai, kad gyventojams neketinama kompensuoti jų tokiems darbams jau išleistų lėšų. Taigi tie, kurie jau investavo į šilumos taupymą, apsišiltino sienas, pasikeitė langus, renovavimu yra mažiau suinteresuoti.

Anot širvintiškio, siūlomas renovavimo modelis jau dabar morališkai pasenęs. Sutikę renovuoti namą, gyventojai visą dešimtmetį už šildymą mokės dabartinę kainą, ir tik paskui bus paskelbta, kiek reikės mokėti iš tiesų. Vadinasi, visą dešimtmetį žmonės neturės nė menkiausio supratimo, kokią jiems naudą duoda renovavimas, kiek jie sutaupė ir kur galėtų dar sutaupyti.

Širvintiškis pasigenda skaidrumo ir pačiame renovavimo organizavimo procese. Gyventojai, ant kurių pečių yra užkraunama didelė dalis išlaidų, neturi galimybės spręsti dėl šių renovavimo darbų užsakymo. O juk gyvenime apstu pavyzdžių, kai net valdžios struktūrų užsakomi įvairūs darbai dėl nesuprantamų priežasčių pabrangsta du tris kartus, prie lovio tarpsta visa krūva tarpininkų ir saviškių, konkursus laimėję rangovai nusamdo subrangovus, o dėl padaryto broko po metų-dvejų nebėra kam atsakyti, nes vienadienės firmos ir firmelės įkuriamos tik tam, kad pasiglemžtų Europos Sąjungos pinigus.

– Panašių pavyzdžių galiu pateikti ir iš savo patirties. Kai nutarėme sutvarkyti namo sienų siūles, kitame Lietuvos gale radau individualiai dirbančius žmones, kurie visus darbus padarė dukart pigiau, nei paprašė Širvintose namą administruojantys komunalininkai, ir dar davė 5 metų garantiją, – sakė širvintiškis.

Jis netiki, kad ateityje nesikeis ir vietos valdžios pozicija, kuri ir šiandien neaiški.

– Kas bus po dešimtmečio? Ogi rajone pasikeis dar dvi valdžios kadencijos. Kas tada norės prisiimti nuėjusiųjų įsipareigojimus? Sakys: „Jasiukevičius su Davidavičiene žadėjo – iš jų ir reikalaukite“, – ironizuoja Jonas Petrelis.

Vyro įsitikinimu, valdžia jau šiandien atvirai meluoja, kad po dešimtmečio žmonės už šildymą mokės mažiau.

– Pagrindinis renovavimo tikslas – taupyti šilumos energiją, kad namai sunaudotų jos mažiau. Tačiau šilumos tiekėjui juk reikės kažkaip išgyventi. Kelias bus vienas – arba siūlyti papildomas paslaugas, arba kelti paslaugos kainą. Nesunku įtarti, kuris variantas bus pasirinktas. Nors sunaudosime mažiau šilumos energijos, jos kaina bus pakelta, ir žmonės už šildymą faktiškai mokės tiek pat, kiek iki renovavimo. Kadangi gyventojai negalės reguliuoti šildymo tiekimo, o šilumos tiekėjas bus suinteresuotas parduoti kuo daugiau šilumos, daugelis širvintiškių ir toliau šildys lauką, taip pat – ir renovuotuose namuose, – likimą prie sukiužusios geldos prognozuoja Vilniaus gatvės 14-ojo namo gyventojas.

Bendri pinigai – į privatų remtinųjų turtą

Jonas Petrelis kvailiausiu valdžios žingsniu laiko tai, kad renovavimo programoje nėra numatyta įrengti individualią sunaudotos šilumos apskaitą ir reguliavimą. Tik galimybė savo bute reguliuoti temperatūrą ir mokėti už realiai sunaudotą šildymą leistų taupyti lėšas.

– Tik tada visos pusės būtų suinteresuotos šilumos energijos taupymu, – sako širvintiškis. – Žmonės stengtųsi naudoti mažiau šilumos, o ne ją išleisti pro langą. Tie, kurie nori gyventi ne taip šiltai, kaip kaimynai, už juos nemokėtų. Šilumos energijos apskaita priverstų pasitempti ir šilumininkus – šie būtų priversti šilumos energiją gaminti pigiau, kad iš to užsidirbtų.

Pagal įgyvendinamą būstų atnaujinimo programą, socialiai remiamoms šeimoms ir vienišiems socialiai remtiniems name gyvenantiems asmenims valdžia kompensuos projekto rengimo ir projekto įgyvendinimo išlaidas. Tai Jonas Petrelis laiko didele neteisybe ir valdžios klaida:

– Kodėl Europos Sąjungos Lietuvai skiriamus pinigus valdžia nutarė investuoti į kažkieno privatų turtą? – stebisi Jonas. – Tokius asmenis valdžia visų mūsų sąskaita jau remia kompensuodama jų turto šildymą. Vadinasi, mūsų sąskaita jie bus paremti dar kartą – pakeliant jų turto materialinę vertę.

Galima įtarti, kad toks mechanizmas „valdžiažmogių“ buvo pasirinktas specialiai, kad surinktų daugiau asmenų, pritariančių būstų renovavimui. Kita vertus, tai neskatins remiamų šeimų kabintis į gyvenimą ir užsidirbti.

Buldozerinis metodas

Širvintiškis sako, kad ši renovavimo programa ir šalyje, ir rajone yra stumiama „buldozeriu“ nesusimąstant, kad greitai bus visai kiti reikalavimai. Pasak Jono, nuo 2016-ųjų Europoje įsigalios reikalavimas dėl individualios apskaitos ir reguliavimo, berods, nuo 2020-ųjų bus reikalaujama, kad energijos požiūriu namai būtų pasyvūs – sunaudotų visą gautą ir susikurtą energiją, o ne ją iššvaistytų į aplinką. Galų gale, kodėl nekalbama apie valdžios siekius decentralizuoti šilumos ūkį? Gal kuriam namui labiau apsimokės įrengti individualią katilinę ar šilumą pirkti, sakykime, iš mobiliosios?

– Šiandien neapgalvotai leisdami milijonus, po kelerių metų susigriebsime, kad tie milijonai mums nieko nesukūrė, – mano Jonas Petrelis.

Renovavimo programoje, o ir vietos valdžios požiūryje, Jonas Petrelis pasigenda dėmesio netradiciniams energijos kūrėjams ir kaupikliams. Kaip pavyzdį jis mini kolektorinį vandens šildymą. Esama nemažai projektų, kaip net žiemą saulės energija galima visą daugiabutį namą aprūpinti karštu vandeniu ir taip taupyti tiekiamą centralizuotai. Renovavimo programoje tai – balta dėmė.

Viso to jis, sako, neišgirdęs per valdžios atmestinai surengtą namo gyventojų susitikimą. Jo nuomone, valdininkai su rajono meru ir Administracijos direktore priešakyje į susitikimą atėjo nepasiruošę, nekompetentingi, kalbėjo „į pievas“, neatskleidė (o gal nežinojo?) dalies tiesos apie tai, kas laukia gyventojų. Ko ir norėti, jei viską buvo stengiamasi padaryti per kelias dienas. O juk buvo galima pasikviesti specialistų iš Aplinkos ministerijos, iš dviejų specialiai tuo užsiimančių agentūrų.

Kita vertus, didelė abejonė, ar programos įgyvendinimu suinteresuoti asmenys atskleistų trūkumus?

Sieks renovavimo ir išlaidų kompensavimo

Tai, kad Vilniaus gatvės 14-ojo namo gyventojai nesutiko su valdžios siūlomu namo renovavimu, dar nereiškia, kad į renovavimą bus numota ranka. Pasak Jono Petrelio, bus ieškoma būdų, kaip dalyvauti renovavimo programoje be valdžios tarpininkavimo. Namo gyventojai greičiausiai tai darys jungtinės veiklos būdu. O gal bus rastas ir geresnis būdas, kaip tai įteisinti.

Pirmiausia bus siekiama name įrengti individualią šilumos apskaitą ir reguliavimą.

– Pasiteiravus apie apskaitą, valdžios žmonės mums bandė įteigti, kad tai – labai brangus dalykas. O juk – melas! Kiek paieškojęs suradau įvairių pasiūlymų, kurie prasideda nuo kelių tūkstančių litų butui, – sakė Jonas Petrelis ir pridūrė, kad namo gyventojų tikslas yra tai įsirengti per vasarą – iki naujojo šildymo sezono.

Jonas Petrelis sakė, kad neabejoja, jog po kelerių metų bus ištaisytos šiandienos klaidos, atsižvelgta į pastabas ir pageidavimus, bus kompensuojama daugiau investicijų į energijos taupymą, tad namų renovavimas domins daugelį. Tie, kas šiandien paskubėjo, gali likti nuvilti.

– Technologijos nestovi vietoje, viskas modernėja stulbinamu greičiu, taigi tikėtina, kad po kelerių metų atsiras kitų šildymo ir jos taupymo alternatyvų, o ši siūloma renovavimo programa liks tik kaip prisiminimas apie neapgalvotai iššvaistytas lėšas ir naudos neatnešančius žmonių įsipareigojimus, – neabejoja Jonas Petrelis ir mano, kad daugiabučių namų gyventojai privalo būti bendruomeniškesni, tik tada išsipildys visų jų lūkesčiai…

Gintaras Bielskis