Porinkiminės pagirios kai kurioms partijoms: jų lyderių rinkėjai lyderiais nelaiko

Praėjusią savaitę įvykę Savivaldybių tarybų ir tiesioginių mero rinkimų pirmojo turo rezultatai įrodė, kas buvo aišku prieš ketverius metus – mero postą paliekantis Vincas Jasiukevičius jau tada neturėjo moralinės teisės imti į rankas rajono vairo.

2011-ųjų rinkimuose šis buvęs konservatorius pasirodė kaip politikos vidutiniokas. Išsikėlęs pats, Vincas Jasiukevičius tada kalnų nenuvertė, nors į tarybą ir pateko – vienintelis iš penkių, kurie rajone valdžią šturmavo individualiai. Tačiau gauti 493 balsai (5,56 proc.) tikrai nebuvo įgaliojimas vadovauti rajonui, kurio didžioji dalis rinkėjų šiam politikui paprasčiausiai atsuko nugarą. Kitas būtų supratęs šį rinkėjų signalą ir savo situaciją, kurioje atsidūrė, tačiau valdžios troškimo ambicijos padarė savo: susivienijusių vietinės politikos autsaiderių išstumtas į lyderius ir galimai pasijutęs labai vertingas, Vincas Jasiukevičius priėmė pasiūlymą vadintis rajono galva.

Žinoma, nemažai rajono gyventojų tai palaikė kaip akibrokštą ir Vinco Jasiukevičiaus pastatymą meru prilygino niekingoms politinėms intrigoms. Galbūt todėl, nejausdamas daugumos rajono rinkėjų palaikymo, Vincas Jasiukevičius tapo valdančiąją koaliciją sucementavusių susitarimų įkaitu, negalėjo įgyvendinti prieš rinkimus dosniai dalytų įsipareigojimų, kaip antai – pažado atsisakyti mero patarėjo pareigybės. Tai buvo pirmas pažadas, kurį politikas pamiršo jau per pirmąjį naujosios tarybos posėdį. Tiesa, patarėjo Savivaldybėje vėliau neliko, bet tik tada, kai valdančiąją koaliciją paliko jos darbu ir produktyvumu nusivylę „tvarkiečiai“, tada į šį postą delegavę savo atstovę.

Blaiviau mąstantys rinkėjai tikėjosi, kad prieš šiuos rinkimus Vincas Jasiukevičius, jei ir norės likti politikoje, šliesis prie kurių nors bendraminčių valdančiojoje koalicijoje. Gal to nenorėjo pats politikas, o gal bendraminčiai prisiminė patarlę, kad arkliui bus lengviau, jei bobos nebus ratuose, aišku viena – Vinco Jasiukevičiaus pavardės neatsirado nė viename rinkimų sąraše. Tačiau meras, galimai pamiršęs, jog į tą patį upės vandenį du kartus neįbrisi, vėl iškėlė savo kandidatūrą, dabar – tiesioginiuose mero rinkimuose. Rezultatas, kokio ir reikėjo tikėtis – Vincas liko vos penktas ir bent ketverius metus pailsės nuo darbo rajono taryboje, o taryba – nuo jo. Tada dar konservatorius Vincas Jasiukevičius rajono politikoje dalyvavo nuo 1995 metų, kai po Nepriklausomybės atstatymo buvo išrinkta pirmosios kadencijos taryba. Jei būtų išrinktas vėl, Vincas Jasiukevičius būtų likęs vienintelis, išlikęs rajono politikoje nuo tų laikų. Antrojo „signataro“, t. y. pirmosios kadencijos tarybos nario – pirmojo „lenkų“ sąrašo numerio Marijan’o Buinicko – bent kol kas nėra tarp išrinktųjų į šią tarybą, o dar vienas „signataras“, socialdemokratas Antanas Lidžius, prieš šiuos rinkimus sceną paliko pats.

Apskritai šie rinkimai parodė, kad kai kurios anuomet atsivėrusios politikos žaizdos dar neužgijo. Viena jų – rinkėjai dar kartą pademonstravo, kad kai kurių partijų lyderių jie tokiais lyderiais nelaiko ar nebelaiko.

Atvirai pasakius, buvo galima tikėtis geresnio socialdemokratų rajono lyderio Andriaus Jozonio rezultato. Prieš ketverius metus jis surinko 256 balsus, sąraše liko antras, bet bendraminčių buvo išrinktas mero pavaduotoju. Nepaisant darbo šiose pareigose, kurios leido būti matomam rinkėjams ir kaupti politinius dividendus, taip pat viešai deklaruojamo „milžiniško partijos populiarumo visuomenėje“, kiek išaugusio rinkėjų aktyvumo ir tiesioginių mero rinkimų, kuriuose jis atstovavo savo partijai, Andrius Jozonis pademonstravo tik politikos vidutiniokui būdingą rezultatą: 471 pirmumo balsas rajone tėra dešimtas – pagal populiarumą jį aplenkė aštuoni Darbo partijos ir vienas „zuokininkų“ kandidatas. Galima pajuokauti, kad antrajame rinkimų į merus ture Andriui Jozoniui iššūkį galėtų mesti net eilinis „darbiečių“ atstovas taryboje.

Apie „zuokininkus“ irgi būtų galima nemažai pasakyti. Nors ši partija ir išsaugojo turėtas tris vietas, rinkėjai pasakė „Ne!“ dviems, atrodytų, nepamainomiems šios partijos banginiams taryboje – Mykolui Bildžiukui ir Algirdui Meško. Tačiau didžiausiu Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) šūviu pro šalį reikėtų laikyti jų kandidato mero rinkimuose pasirinkimą: per savo politinę karjerą darbavęsis ir „valstiečiams“, ir tuometiniams „paulauskininkams“, Jonas Purvaneckas šįsyk jį perėmusių „zuokininkų“ sąraše liko tik trečias. Kaip tai panašu į istoriją apie trečią brolį, kurį du gudresni stumia prieš save ten, kur patys gali gauti į galvą.

Pagal rinkimų rezultatus rajone Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos skyrius dar kartą priminė komos ištiktų ligonių palatą. Nors šįkart rinkėjų aktyvumas padidėjo, o partija turėjo savo atstovą tiesioginiuose mero rinkimuose, „valstiečiai“ nebesugraibė daugiau nei dviejų šimtų anksčiau turėtų rinkėjų balsų. Logiška išdava – prarasta dar viena vieta taryboje, o sąrašo lyderė, kandidatė į merus „Širvintų krašto dukra“ Elena Davidavičienė, ir vėl liko tik antra. Matyt, partijai pats laikas pagalvoti apie savo lyderių kaitą, kitaip politikos audrose besiblaškantis jų laivas per kitus rinkimus atsitrenks į rinkėjų abejingumo ledkalnį. Tai, beje, galima pasakyti ir apie nepakeičiamąjį Vytą Šimonėlį. Nors ir vėl partijos sąraše pakilo į pirmą vietą, per praėjusią kadenciją šis politikas prarado daugiau nei du šimtus, o nuo 2000-ųjų, kai sublizgėjo politikoje, – daugiau nei du tūkstančius jam simpatizavusių rinkėjų!

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos rinkėjai dar kartą patvirtino taisyklę, kad jie saviškiams bus ištikimi „iki grabo lentos“. Tiesa, jų kandidatė į merus Rita Tamašunienė pirmajame ture liko vos šešta, bet tai ne jos elektorato nusivylimas: rezultatai ne „lenkiškose“ apylinkėse parodė, koks iš tiesų yra šios Seimo narės populiarumas mūsų rajone. Užtat į pirmąją „lenkų“ sąrašo vietą iš antrosios pakilusi Savivaldybės administracijos direktorė Rasa Tamošiūnienė patvirtino, kad nuolatinis buvimas viešumoje turi didelę įtaką.

Dėl prieš rinkimus ištikusio skilimo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos rajono skyriuje „krikdemų“ gautą mandatą taryboje derėtų laikyti geru rezultatu. Tačiau netikėta sėkme galima pavadinti „liberalsąjūdiečių“ gautą mandatą. Daugelio nuomone, per rinkimų kampaniją rajone ši partija rajone nepademonstravo nei deklaruojamo idėjų šviežumo, nei savo„ sveiko proto“. Greičiausiai gautą mandatą nulėmė šalyje išaugęs „masiulininkų“ populiarumas. Tai, kad situacija šalies politiniame gyvenime turi įtakos regionuose, parodė partijos „Tvarka ir teisingumas“ pavyzdys. Tiesa, prie „tvarkiečių“ nuopuolio prisidėjo ne tik krizę primenantys įvykiai partijos viršūnėse, bet ir smarkiai „nukraujavęs“ partijos rajono skyrius bei tikro lyderio nebuvimas – Kęstutį Jasevičių iš pirmosios vietos išstūmė Vilma Gudeikaitė.

Petras Darbelis