O būtų visiems į naudą

Skaitytojų nuomonė

O būtų visiems į naudą

Neseniai Vilniuje higienos specialistai atliko tyrimus vieno daugiabučio namo laiptinėje ir apstulbo. Kaip ir reikėjo tikėtis, visai nevalomoje ir tik retkarčiais šluotražiu pertrauktoje laiptinėje aptiko labai pavojingą žmogaus sveikatai bakteriją – auksinį stafilokoką, daugybę bakterijų ant laiptinės turėklų. Šios bakterijos gali sukelti nuo lengvų odos iki sudėtingų ir gyvybei pavojingų infekcijų. Jų neįveikia net kai kurie antibiotikai.

Pasidairęs po Širvintų miesto daugiabučių namų laiptines (juk tenka užsukti pas draugus, pažįstamus ar gimines) pamatai įvairų vaizdelį. Vienuose ideali švara ir tvarka, žydi gėlės, kitose mėtosi cigarečių nuorūkos, saulėgrąžų lukštai, prišnerkšta, o bakterijos jau susiformavusios į „vynuogių kekes“ tūno pasieniuose, kampuose ar už durų. Ir keisčiausia tai, kad didžiausia netvarka ten, kur gyvena ne pensininkai, o jaunos šeimos, auginančios vaikus. Jaunos mamos, daugiausia jų niekur nedirba, gauna socialines pašalpas, kompensacijas už šildymą ir vandenį, tačiau nė piršto nepajudina bendrai naudojamų patalpų švarai palaikyti. Kokį pavyzdį jos rodo savo dukroms, kurios jau su vaikinukais stoviniuoja prispjaudytose, dulkinose laiptinėse? Kyla klausimas: o kokia švara ir tvarka peržengus jų buto slenkstį?

Dažnas atvejis, kai keletas laiptinės gyventojų ignoruoja laiptinės valymą, nors iškabintas valymo grafikas.

Žinoma, gyventojams pirmiausia reikėtų tarpusavyje tartis dėl laiptinių valymo, o tiems, kurie nenori patys tvarkytis, nustatyti tam tikrą mokestį. Tokiu atveju žmogui suteikiama pasirinkimo laisvė. Kaip rodo praktika, žmonės nelinkę skirtis net ir su menkais pinigais, tad mieliau prisideda darbu. O jei taip neįmanoma susitarti, gal reikėtų samdyti valytoją.

Tačiau aš siūlau kitą variantą. Kadangi nemažai žmonių gauna socialines išmokas ir kompensacijas, už kurias jie privalo atidirbti visuomenei naudingą darbą, tai būtų visai logiška pasiųsti juos valyti laiptines ir daugiabučių namų aplinką. Dabar juk matome, kad rimto darbo jie neatlieka, nebet pasivaikščiodami pakelia kokią šiukšlytę arba vos ne su pincetu pešioja žolytę iš grindinio plytelių tarpų. Be to, manau, kad tiems tinginiams, kurie nevalo savo laiptinių, būtų gėda prieš savo kaimynus priverstinai valyti laiptinę ir nejausti sąžinės graužimo, kad socialines išmokas ir kompensacijas jiems uždirba sąžiningai dirbantys žmonės.

Ir dar vienas darbas, kurį neatidėliojant reikia atlikti – tai Širvintų tvenkinio pakrančių valymas. Pažiūrėkite, kiek prie upės krantų priplukdyta lentgalių, popiergalių, butelių, žolių ir kitokių šiukšlių. Išvalyti pakrantes irgi galėtų tie visi dirbančių žmonių išlaikytiniai.

B. J. (pavardė redakcijai žinoma)

Širvintos

Neseniai Vilniuje higienos specialistai atliko tyrimus vieno daugiabučio namo laiptinėje ir apstulbo. Kaip ir reikėjo tikėtis, visai nevalomoje ir tik retkarčiais šluotražiu pertrauktoje laiptinėje aptiko labai pavojingą žmogaus sveikatai bakteriją – auksinį stafilokoką, daugybę bakterijų ant laiptinės turėklų. Šios bakterijos gali sukelti nuo lengvų odos iki sudėtingų ir gyvybei pavojingų infekcijų. Jų neįveikia net kai kurie antibiotikai.

Pasidairęs po Širvintų miesto daugiabučių namų laiptines (juk tenka užsukti pas draugus, pažįstamus ar gimines) pamatai įvairų vaizdelį. Vienuose ideali švara ir tvarka, žydi gėlės, kitose mėtosi cigarečių nuorūkos, saulėgrąžų lukštai, prišnerkšta, o bakterijos jau susiformavusios į „vynuogių kekes“ tūno pasieniuose, kampuose ar už durų. Ir keisčiausia tai, kad didžiausia netvarka ten, kur gyvena ne pensininkai, o jaunos šeimos, auginančios vaikus. Jaunos mamos, daugiausia jų niekur nedirba, gauna socialines pašalpas, kompensacijas už šildymą ir vandenį, tačiau nė piršto nepajudina bendrai naudojamų patalpų švarai palaikyti. Kokį pavyzdį jos rodo savo dukroms, kurios jau su vaikinukais stoviniuoja prispjaudytose, dulkinose laiptinėse? Kyla klausimas: o kokia švara ir tvarka peržengus jų buto slenkstį?

Dažnas atvejis, kai keletas laiptinės gyventojų ignoruoja laiptinės valymą, nors iškabintas valymo grafikas.

Žinoma, gyventojams pirmiausia reikėtų tarpusavyje tartis dėl laiptinių valymo, o tiems, kurie nenori patys tvarkytis, nustatyti tam tikrą mokestį. Tokiu atveju žmogui suteikiama pasirinkimo laisvė. Kaip rodo praktika, žmonės nelinkę skirtis net ir su menkais pinigais, tad mieliau prisideda darbu. O jei taip neįmanoma susitarti, gal reikėtų samdyti valytoją.

Tačiau aš siūlau kitą variantą. Kadangi nemažai žmonių gauna socialines išmokas ir kompensacijas, už kurias jie privalo atidirbti visuomenei naudingą darbą, tai būtų visai logiška pasiųsti juos valyti laiptines ir daugiabučių namų aplinką. Dabar juk matome, kad rimto darbo jie neatlieka, nebet pasivaikščiodami pakelia kokią šiukšlytę arba vos ne su pincetu pešioja žolytę iš grindinio plytelių tarpų. Be to, manau, kad tiems tinginiams, kurie nevalo savo laiptinių, būtų gėda prieš savo kaimynus priverstinai valyti laiptinę ir nejausti sąžinės graužimo, kad socialines išmokas ir kompensacijas jiems uždirba sąžiningai dirbantys žmonės.

Ir dar vienas darbas, kurį neatidėliojant reikia atlikti – tai Širvintų tvenkinio pakrančių valymas. Pažiūrėkite, kiek prie upės krantų priplukdyta lentgalių, popiergalių, butelių, žolių ir kitokių šiukšlių. Išvalyti pakrantes irgi galėtų tie visi dirbančių žmonių išlaikytiniai.

B.  Jankauskienė

Širvintos