Ar tikrai Petras mano, kad širvintiškiai per kvaili turėti darbštų Seimo narį?

-Nežinau, kodėl Širvintoms taip nesiseka su Seimo nariais, – penktadienio rytą man paskambinęs retorinį klausimą iškėlė geras pažįstamas Ričardas. – Turbūt nesuklysiu pasakęs, kad Širvintų rajonui jie nieko reikšmingo nenuveikė. O štai rajone laimėdavęs, bet Vilniaus rajono rinkėjų ignoruotas Jonas Pinskus pas mus paliko ryškesnį pėdsaką. Juk didžia dalimi jam reikia dėkoti už tai, kad šiandien mieste turime modernų teismą. Kodėl mūsų tiesiogiai išrinkti Seimo nariai iš jo nepasimokė ir širvintiškių vengia lyg raupsuotųjų?..

Bandėm su Ričardu juokauti, kad priešingai – labai sekasi. Kiek mums buvo jų išrinkta, nė vieno nematėm, todėl ramiai gyvenom. Gal tik Rupeika dažniau apsireikšdavo. Bet dažniausiai – asmeninių reikalų tvarkyti. Net anuomet reklaminėje skrajutėje nupaišyti kiškiai juokavo, kad rajono laikraštį verta prenumeruoti, jog būtų galima sužinoti, kada šis Seimo narys pradeda medžioklės sezoną.

Paskui buvo visa gvardija Vilniaus rajono mums „deleguotų“ Seimo narių. Jų pavardes jau bus ganėtinai primiršę net tie, kas už juos tada balsavo. Ar kiekvienas prisimins, kas tokie buvo Gabriel Jan Mincevič, Leokadija Počikovska, Michal Mackevič, Rita Tamašunienė? Ai, pastaroji, buvusi Karvio ir Pikeliškių pagrindinių mokyklų pedagogė, mūsiškiams dar žinoma. Kadangi šeimyniniais ryšiais susijusi su mūsų rajonu ir neseniai ėmė vadovauti Vidaus reikalų ministerijai. Ne virėja, kaip sakė Leninas, bet juk ir ministerija – dar ne valstybė.

Ne vienas mūsiškis džiaugėsi, kada buvo pakeistos rinkimų apygardų ribos ir per Seimo rinkimus pavyko atsikratyti kaimyninio rajono įtakos. Kai 2016-aisiais Molėtų-Širvintų rinkimų apygardoje antrajame rinkimų rate susikibo du molėtiškiai – Petras Čimbaras ir Valentinas Stundys, didesnė dalis mūsų rinkėjų tada pasirinko dalykiškesniu prisistačiusį Petrą. Tikėjo, kad jų patikėtinis darbuosis rankoves atsiraitęs dėl delegavusio Širvintų rajono ir sugriaus susiformavusią praktiką, kai išrinktieji Širvintose puikuojasi tik per šventes ar prieš naujus rinkimus.

Petras – „vestuvių generolas“

Deja, labai greitai paaiškėjo, kad ir Petras Čimbaras pas mus toks pat „vestuvių generolas“, kaip ir jo pirmtakai. Tik pasirodantis per šventes, mūsų žmonėms jis neįdomus. Lygiai taip pat, kaip buvo neįdomūs Gabrielis ar Michalas. Žmonės prašo parodyti ne akis, o darbus, tik Petras, panašu, irgi neturi ką parodyti.

Rinkėjai, ko gero, jį jau būtų ir pamiršę, jei ne paties Petro pastangos, kad jo nepamirštų. Vien ko verti Seimo nario pasiūlymai, kad šunys lotų tik tada, kai jiems galima. „Jei gyvūnas loja 5 minutes – jis nesveikas,“ – žiniasklaidai aiškino Seimo narys. Jei per šiuos trejus metus ir buvo protingesnių ar aktualesnių pasiūlymų, juos tiesiog užgožė šis politikos šedevras.

Matyt, pajutęs, kad jau nesugalvos nieko originalesnio, kas iš karto atkreiptų visos Lietuvos dėmesį, Seimo narys pradėjo apie save priminti kitais būdais. Tai jis palieka į rinkimus jį delegavusią Darbo partiją ir pereina į kitą, Lietuvos socialdemokratų darbo partiją, tai naujoje partijoje ima maištauti ir drumsti vandenį, piktintis vadovybe ir jos lyderiais – Gediminu Kirkilu ir Juozu Bernatoniu, „dviem vaikinais“, kurie, Seimo nario manymu, „įkūrė UAB-ą“. Rugsėjo pradžioje Petras Čimbaras „Alfa“ internetinei televizijai net dūšią išvertė, kad jo protestą nulėmė nusivylimas darbo kokybe ir demokratijos situacija Lietuvos socialdemokratų darbo partijos viduje, palyginus su tuo, kas buvo jam veikiant Darbo partijoje.

„Bumbt“ žinia

Po tokio atviro pareiškimo beliko laukti, kad Seimo narys paskelbs grįžtantis į „aukštesnės prabos“ Darbo partiją. Juo labiau kad ir tai pačiai televizijai pareiškė, jog jo asmeninis ryšys su Viktoru Uspaskich yra išlikęs, jie vis dar bendrauja. Tačiau prabėgo savaitė, dvi – nieko. Nutilo Petras, pasislėpė po lapais, gal nuliūdo, kad Seimas nepalaimino jo siūlymo alkoholį parduoti kasdien iki 20 valandos, gal partija atsižvelgė į Petro kritiką ir pradėjo pertvarką, gal naują projektą kurpė, kaip uždrausti katinų vestuves naktimis…

Ir tik bumbt žinia, kad Seimo nario sūnus, 24 metų Modestas Čimbaras, pretenduoja tapti viceministru Petro … sudirbtos Lietuvos socialdemokratų darbo partijos valdomoje žemės ūkio ministerijoje!

Va čia tai bent! Dauguma tokio amžiaus dar tik ant kojų stojasi, darbo dairosi, o čia vaikis iš karto po išplėstinės ekskursijos Seime bando pažaboti viceministro postą. Tėtis suglaudęs ausis žurnalistus mėgina įtikinti, kad nieko apie sūnelio karjeros vingius nenutuokia, tik kas juo patikės, kai net arkliui aišku, kokiais keliais sūnus iš kaimo buvo atitrūtintas į Seimą ar kaip prisiglaudė po partijos deleguoto užsienio ministro sparneliu. Tokių laimėjimų jokia loterija dar nedalija, nebent Petras su jam būdingu įkarščiu prastums Loterijų įstatymo pakeitimo projektą.

„Galbūt dėl sūnaus karjeros P. Čimbaras staiga nustojo maištauti?“ – bandydamas tai įžvelgti spėja „Lietuvos rytas“. O mes su Ričardu norėtume pridurti: galbūt „maištas laive“ ir buvo keliamas tik dėl to, kad ant galvos imtų byrėti dangiškoji mana, šiuo atveju – viceministro posto pavidalu? Na ir kas, kad ne sau, juk dėl atžalų ir gyvename. Petras – ne išimtis, iš to paties molio. Molėtiškis. Viceministro alga gera, sūnui užteks ne tik sviestui, bet ir ikrams, dar ir visa šeima prasimaitins. Jei vaikis kartais nesusitvarkys ir kėdė subraškės – tai tėvukas vėl pamaištaus. O dar sako, kad šuns balsas į dangų neina. Pamiršo tai Petras, siūlydamas Triukšmo valdymo įstatymo pakeitimą. Nebūtų pamiršęs, siūlytų įpareigoti šunis loti.

Valentinas