Per televiziją, per radiją, internetu ir gatvėse mus „bombarduoja“ mažėjančiomis kainomis. Į Lietuvą atvažiavęs žmogus po tokio vaizdo pagalvotų, kad Lietuva mažų ir dar labiau mažėjančių kainų rojus, tuo tarpu vietiniai gyventojai kraipo galvomis ir nelabai supranta, kur čia tas kainų mažėjimas. Kad suprasti kiek kas čia pinga, pasižiūrėsim, kas Pricer.LT krepšeliuose per 2 metus brango.
Bet pradžiai, ką rodo Valstybinė Statistikos agentūra. Per šiuos kelis metus maisto kainos kilo apie 45 procentus (na po teisybei procentai taip nesumuojami, o pridedami vienas ant kito ir procentinis augimas tarp 2020 ir 2023 gaunasi kiek didesnis – apie 50 procentų – bet ir sudedamasis skaičius yra įspūdingas. Bet dabar detaliai apie krepšelius.
2023 metų liepos Pricer.LT fiksuojamo vidutinio pigiausių maisto produktų krepšelio palyginimas su 2021 metų liepa rodo, kad pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis brango + 17,12 Eur (+31,9 proc.). Galima atkreipti dėmesį, kad pigiausių prekių krepšelis brango mažiau nei maisto prekių infliacija, todėl, kad jis yra plačiai viešinamas, tiek PricerLT, tiek žiniasklaidos, todėl tinklai privengė beatodairiškai kelti jo kainas. Štai kodėl kainų viešumas yra svarbu.
2023 metų liepos mėnesio Pricer.lt pigiausių maisto prekių krepšelio kainų kilimas lyginant su 2021 metų liepos mėnesiu
Maxima didino krepšelio kainą +17,02 Eur (35,5 proc) ir lieka pirmoje vietoje. e-Rimi didino kainas +11,18 Eur (20 proc.) ir pakilo į antrą vietą. Rimi didino kainą + 13,89 Eur (25,8 proc), kilo į trečią vietą. Norfa didino krepšelio kainą +13,15 Eur (24,2proc.) ir kilo į ketvirtą vietą, Lidl didino krepšelio kainą + 15,67 Eur (30,2 proc.) ir krito į penktą vietą. Barbora didino kainas + 11,11 Eur (17,8 proc.) ir kyla į šeštą vietą. IKI didina krepšelio kainą + 23,13 Eur (42,9 proc.) ir krenta į septintą vietą. IKI internetinės parduotuvės kainos dar nebuvo stebimos.
Populiarių ir gerai žinomų Pricer.lt produktų vidutinio krepšelio kainų 2023 liepos mėnesio palyginimas su 2021 metų liepa rodo, kad per 2 metus kainos kilo + 18,48 Eur (45,1 proc.). Galima pasakyti, kad žinomų prekių ženklų gamintojai nesikuklino ir, palyginus su pigiausių prekių krepšeliu, kėlė kainas nesikuklindami.
2023 metų liepos mėnesio Pricer.lt žinomų prekių ženklų krepšelio kainų reitingas
Norfa didina kainas +10,77Eur (24,6 proc.) ir kyla į pirmą vietą. E-Rimi didina krepšelio kainą + 17,49Eur (41,8 proc.), kyla į antrą vietą. Maxima kainą didina + 20,04 Eur (50,9 proc.) ir krenta į trečią vietą. Rimi didina kainą + 18,19 Eur (43,4 proc.) ir krenta į penktą reitingo vietą. IKI didina kainą +18,39 Eur (43,8 proc.) ir krenta į šeštą vietą. Barbora didina kainas + 22,69 Eur (57,1proc.) ir krenta į septintą vietą.
Prekės
Iš Pricer.LT stebimų 52 prekių kainų per 2 metus brango 50 prekių, pigo 2.
Iš viso reikšmingai (10 procentų ir daugiau) brangsta 48 prekės iš 52 stebimų. Labiausiai brangusios prekės – vištų kiaušiniai (M dydžio, +116,5 %), batonai (pigiausias batonas +88.9%; raikytas SUMUŠTINIŲ batonas „Vilniaus duona“ +88.3%), juoda duona (juoda raikyta NAMINĖ duona „Baltasis pyragas“ +81.0%), pienas (pigiausias pasterizuotas pienas, 2,5% rieb., be priedų +79.8%), grietinė (pigiausia grietinė, 30% riebumo +75.0%), pomidorų sultys (pomidorų sultys ELMENHORSTER (100%) +73.8%).
Tarp kitų prekių, malta kava JACOBS KRONUNG arabika brango 70.4%, pigiausias smulkus baltasis cukrus (1 kg) – 68.4%, pusriebė DVARO varškė, 9% rieb. – 64.3%, pigiausias fermentinis sūris (45% rieb.) – 60.2%, pigiausia virta dešra, kiaulienos ir (arba) jautienos, aukšč. rūšies – 59.3%, makaronai (sraigteliai) PASAKA – 57.6%, pigiausia varškė (9% rieb.) – 57.5%, juodoji arbata LIPTON YELLOW LABEL TEA – 57.5%, natūralus DVARO pienas (3,5% rieb., 1 l) – 49.4%, bulvės – 48.7%, pigiausias sviestas (82%) – 44.0%, pigiausias saulėgrąžų aliejus (1 l) – 42.8%, DVARO kefyras (3,2% rieb., 1 kg) – 42.6%, viščiukų broilerių ketvirčiai – 42.0%, pigiausi pomidorai – 41.5%, bananai – 34.0%, malta kiauliena – 33.8%, pigiausias lietuviškas šviesus alus (~5% be užst.) – 33.1%, pigiausi obuoliai (nuo 55 mm.) – 28.5%, juodasis šokoladas KARŪNA (43% kakavos) – 27.6%, originali lietuviška degtinė LITHUANIAN VODKA AUKSINĖ (40%) – 27.0%, kiaulienos kumpis be kaulo – 25.9%, pigiausia šaldyta jūrų lydekos filė, be odos, grynasis kiekis be glazūros – 25.4%, saldžios grietinėlės DVARO sviestas (82% rieb.) – 24.4%, saulėgrąžų aliejus NATURA (1 l) – 22.3%.
Pigo 2 prekės – pigiausi ryžiai (1 kg) – 1.4%, pigiausia malta skrudinta kava (1 kg) – 5.1%.
Išvados
Kokias galima padaryti išvadas apie labiausiai brangusias per 2 metus prekių grupes. Kiaušiniai, duona, pienas – kasdieninės paklausos prekės, kurios pirkėjo krepšelyje atsiduria kiekvieną dieną, brango virš ar arti 100 procentų – tai yra praktiškai dvigubai. Ir iš esmės šių prekių kainų mažinimas leistų pirkėjui pajausti, kad kaininis spaudimas krenta ir kaip matote šis mažinimas turi būti ne 5-10 procentų, o mažiausiai 50 procentų.
Tema, kad išsiaiškinti, iš ko susidėjo pabrangimas yra gana plati, todėl dabar susikoncentruosim ties pačia pirma preke – kiaušiniais.
Kiaušiniai brango daugiau nei dvigubai – viena pagrindinių priežasčių, kad šioje rinkoje mažiau pradėjo dalyvauti Ukrainos gamintojai, kurie savo produkcija buvo numušę kainas. Tą versiją patvirtina ir Žemės Ūkio Duomenų Centro renkama informacija. 2021 metais liepos mėnesį gamintojų uždarbis ir procentinė kainos dalis buvo mažesnė, karo pradžioje proporcijos stipriai pasikeitė gamintojo naudai, vėliau Ukrainos gamintojai kiek sugrįžo, tai gamintojo apetitai sumažėjo, bet 2023 liepos mėnesiui turime situaciją, kad gamintojas praktiškai dvigubai augino savo piniginę dalį kainoje – 91 procentu, o prekybininkas – 13 procentų, atitinkamai keitėsi ir proporcijos.
Taigi su kiaušiniais yra aišku – kainų kėlimo impulsas, matomai, ėjo iš gamintojų, kurie pasinaudojo situacija. Duonos ir pieno brangimus panagrinėsime atskirame pranešime.
Kainos augo tikrai labai reikšmingai ir šie kosmetiniai kainų mažinimai „5 procentai pigiau, nei birželio mėnesį“ tikrai nėra pirkėjų juntami. Pirkėjas gali pajausti kainų mažėjimą tik tada, jei kainos grįžtų į 2021 metų lygį, na arba +10 procentų prie 2021 metų. Bet verslas nėra kol kas suinteresuotas mažinti – jis nori fiksuoti kainas dabartiniame lygmenyje, na arba ne daugiau kaip 10 procentų žemiau nuo dabartinio kainų lygio.
Malonus atradimas, kad pigiausių prekių krepšelio kaina per du metus augo ne 45 procentus, kaip visa maisto infliacija, o 31,9 procento – tai yra 13,1 procentinių punktų mažiau. Pagrindinė to priežastis – jis yra, ko gero pats viešiausias prekių sąrašas Lietuvoje – labiausiai pastebimas, labiausiai aptarinėjamas, todėl tiek gamybininkai, o tuo labiau prekybininkai negalėjo taip atleisti vadžių. Tuo pačiu norėtume padėkoti visiems žiniasklaidos partneriams, kurie prisideda prie šios informacijos platinimo.
Dabar vėl girdimos iniciatyvos, kad reikia mažinti PVM, riboti antkainius atskiroms prekėms – bet, kaip matosi iš PricerLT pigiausių prekių krepšelio kainos dinamikos – visų pirma turi būti kainų viešumas, kad kiekvienas gyventojas galėtų pasižiūrėti kur, kas ir kiek kainuoja, pas ką brangsta daugiau, pas ką mažiau ir taip priimti sprendimus, kur jam pirkti. Tik tokiu būdu galima riboti kainų pokyčius ir tik tada galima keisti PVM, riboti kainų antkainius ir vykdyti kitokį reguliavimą.
Portalas www.pricer.lt kainas užfiksavo 2023 m. liepos 25 dieną Lietuvos prekybos centruose „Maxima“, „Iki“, „Norfa“, „Rimi“, „Lidl“, Lietuvos internetinėse parduotuvėse „Barbora“ ir “Rimi.lt”. Daugiau informacijos apie Pricer pigiausių prekių krepšelį ir Pricer žinomų prekinių ženklų krepšelį rasite www.pricer.lt
Pricer.lt inf.
