„Stebuklingam“ Sibiro augalui – pašto ženklas ir atvirukas

Jis natūraliai paplitęs Europoje, Kaukaze ir Mažojoje Azijoje, Lietuvoje auga tik tam tikruose regionuose ir dar iki šių metų sausio mėnesio dėl galimybės išnykti buvo įtrauktas į Raudonąją knygą. Dažniau aptinkamas drėgnuose plačialapių medžių miškuose, šaltiniuotuose upelių šlaituose ir pagal senolių legendą – veši mėnesienos apšviestose vietose, o meškos pavasarį be šio augalo tiesiog neišgyventų. Tai – meškinis česnakas, dėl kurio vertingų vaistinių bei maistinių savybių lietuviams pavyko išvengti skorbuto ir mirties iš bado tremtyje Sibire. Šiam augalui skirtas balandžio 26 d. apyvartoje pasirodęs pašto ženklas, pirmos dienos vokas ir atvirukas (kartmaksimumas).

Meškinis česnakas – bene pirmasis augalas, miške suželiantis pavasarį: balti jo žiedynai pražysta gegužės mėnesį, sėklos išbarstomos aplink motininį augalą, po žydėjimo lapija pagelsta ir nunyksta. Šio augalo pavadinimo kilmę atsekti sunku, tačiau viena legenda sako, kad tai – meškoms pavasarį gyvybiškai svarbus augalas, nes po žiemos miego jos noriai ėda šio česnako lapus, kad organizmas greičiau išsivalytų nuo toksinų ir sustiprėtų.

Nors augalo pavadinimas sufleruoja galimą stiprų ir „žvėrišką“ jo skonį, švelnus sutrintų lapų aromatas tik primena tradicinį česnaką, todėl jie naudojami salotoms ir padažams pagardinti. Rudenį augalai suformuoja plonus pailgos formos svogūnėlius, kuriuos galima vartoti maistui – Sibiro, kur meškinis česnakas gana paplitęs, gyventojai šiuos svogūnėlius raugdavo statinėse ar sūdydavo, ir kaip užkandį naudodavo ilgomis žiemomis, taip gelbėdamiesi nuo vitaminų ir maisto trūkumo. Ne vienam lietuvių tremtiniui toks „maisto papildas“ išgelbėjo gyvybę.

Lietuvos pašto išleistas kartmaksimumas ir pašto ženklas.
Prieš ketverius metus Kernavės girininkas Rimas Kazlauskas parodė laukinio (meškinio) česnako plantaciją. Liaudies medicinoje šis augalas laikomas vos ne panacėja nuo įvairiausių negalavimų ir ligų.

Medicinos literatūroje rašoma, kad iš meškinių česnakų pagaminti preparatai gerina apetitą, kraujotaką, virškinamojo trakto darbą, padeda išsaugoti gerąją žarnyno florą, stabdo puvimo bakterijų vystymąsi, jo ištraukose esantys eteriniai aliejai pagreitina žaizdų ir opų gijimą. Meškinio česnako lapai vartojami gydomosioms salotoms gaminti sergant virškinamojo trakto ligomis. Valgomi jauni lapai su visais lapkočiais – lapeliuose yra daug askorbo rūgšties, eterinio garstyčių aliejaus, organinių rūgščių ir mineralinių medžiagų. Vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems kvėpavimo takuose kaupiasi gleivės, vartojant šio augalo gali sumažėti dusulys, tačiau nereikia pamiršti, kad visi augalai turi kontraindikacijų ir gali sukelti nepageidaujamą poveikį.
Pašto ženklas tema „Lietuvos raudonoji knyga. Augalai“ išleistas 30 tūkst. vnt. tiražu, jo nominalas – 0,84 Eur. Su pašto ženklu, kurio autorė – Aušrelė Ratkevičienė, bus išleistas pirmos dienos vokas ir atvirukas, antspaudavimas vyks Vilniaus centriniame pašte.

Kaip prieš ketverius metus yra rašęs „Širvintų kraštas“, Lietuvoje 2004 metais buvo įsteigtas augalų genų bankas, kuriame saugomos žemės ūkio (lauko), miškų, žemės ūkio (sodo ir daržo), dekoratyvinių, vaistinių ir aromatinių augalų grupės. Augalų genetiniai ištekliai priskiriami augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymu. 2009 metų gruodžio 31 dieną Lietuvos respublikos ministro įsakymu buvo patvirtintas augalų nacionalinių išteklių sąrašas, o 2015 metų balandžio 27 dieną šis sąrašas buvo papildytas naujais Augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams priskirtais vaistinių ir aromatinių augalų sėkliniais (genetiniais) sklypais. Į šį sąrašą pakliuvo ir 1,5 hektaro VĮ Ukmergės miškų urėdijos Kernavės girininkijos 19 kvartalo 10 taksacinis sklypas.

Tada rašėme, kad Kernavės miško vaistinių augalų genetiniame sklype auga: vaistinė dirvuolė, laukinis česnakas, vaistinė šventagaršvė, kartusis kietis, paprastoji ir pelkinė vingiorykštės, šlaitinė žemuogė, smiltyninis šlamutis, pievinė poavižė, paprastasis apynys, paprastoji jonažolė, paprastoji sukatžolė, paprastasis raudonėlis, vaistinė baltašaknė, paprastasis ir keturbriaunis čiobreliai. Kernavės vaistinių ir aromatinių augalų genetinis sklypas tęsiasi siaura apie 20 metrų pločio ir apie 800 metrų ilgio juosta palei Neries upę.

ŠK

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top
+