Širvintų ligoninė: negalima miegoti – reikalingi sprendimai

Pastaruoju metu prabilus apie situaciją, kurioje atsidūrė daugelis Lietuvos mažųjų ligoninių, iškilo ir klausimas, o kas gi laukia Širvintų ligoninės?

Į šį klausimą sveikatos sritį kuruojanti Širvintų r. savivaldybės mero pavaduotoja Irena Vasiliauskienė atsakė taip:

– Nuo 2011 m., kai tapau Tarybos nare, esu Socialinės, sveikatos apsaugos ir šeimos komiteto pirmininkė. Todėl sveikatos įstaigų situacija man yra gerai žinoma. Širvintų ligoninės padėtis yra prasta jau daugiau nei dešimtmetį ir pagrįstai kyla minčių, kad tuomet, kai situacija ėmė blogėti, padaryti ryžtingesni žingsniai, priimti sprendimai galėjo nulemti kitokią dabartį. Kad ir pavyzdys su brangia chirurgijos įranga, kurią gavus labai greitai pats Chirurgijos skyrius buvo uždarytas, o įranga padovanota Ukmergei.

Dėl Širvintų ligoninės situacijos per šiuos metus vykome į daugybę susitikimų su Vilniaus teritorinės ligonių kasos, su Sveikatos ministerijos (su pačiu ministru A. Veryga, buvusia viceministre G. Šakalyte), daugeliu kitų.

Nesame išskirtiniai, nes daugelio Lietuvos mažųjų ligoninių padėtis yra panaši. Tačiau mūsų padėtis kitokia, nes esame labai arti didesnių ligoninių (Ukmergės ir Vilniaus), kurias mūsų rajono gyventojai dažnai pasirenka jiems reikalingoms paslaugoms gauti. Todėl minėtų institucijų rekomendacijos vienareikšmės: tokios mažos įstaigos, kaip mūsų, yra nereikalingos, jos sudaro didelę naštą valstybei. Suprantama, kad ministerija žiūri į Europos Sąjungą, kur daugelyje šalių ligoninių tinklas yra kur kas retesnis nei Lietuvoje. Sprendimai dėl Širvintų ligoninės ateities didžiąja dalimi priklausys nuo Ligonių kasų ir Sveikatos apsaugos ministerijos. Negalime „miegoti“ ir laukti – dėsime visas pastangas, kad pačios pagrindinės reikalingiausios žmonėms paslaugos būtų teikiamos čia, vietoje. Šiuo metu daug dirbame analizuodami situaciją ir ieškodami geriausio mūsų žmonėms varianto.

Na, o tų, kurie dabar trina rankomis ir piktdžiugiškai dėsto, kad dėl ligoninės situacijos kalta dabar dirbanti rajono valdžia, ko gero atmintis labai trumpa. Arba jie kvailai tikisi, kad kiti – be atminties. Tačiau pritvinkęs pūlinys dar prieš gerą dešimtmetį grėsė pratrūkti kiekvieną akimirką, o užkulisiuose net buvo aptarinėjama diena, nuo kada Širvintų ligoninės galėjo nebelikti. Prieš aštuonerius metus vykdant Vyriausybės nutarimą dėl III sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizacijos etapo, Ligonių kasos pateikė siūlymą sujungti Ukmergės ir Širvintų ligonines. Minėtas nutarimas turėjo įsigalioti nuo 2010-ųjų balandžio 1-osios.

Žiūrint iš šių dienų perspektyvos, galima būtų pagalvoti, jog tai ir buvo balandžio 1-osios pokštas. Tačiau viena detalė: „Ukmergės žiniose“ žinutė apie galimą sujungimą pasirodė dar 2010-ųjų sausio 28-ąją.

„Manau, kad nutarimas bus priimtas iki pavasario“, – „Ukmergės žinios“ tada citavo Širvintų ligoninės vyr. gydytoją Dalią Aleknienė, kuri komentavo, kodėl sprendimo dėl sujungimo dar nepriėmė Ukmergės ir Širvintų ligoninių vadovai. Dalia Aleknienė su Ligonių kasų atstovais tada lankėsi Ukmergės ligoninėje ir aptarė aktualius klausimus. Dalia Aleknienė tada paaiškino, kad skaičiuojama, kuri įstaiga turi daugiau skolų ir svarstomi kiti restruktūrizacijos keliai. Anot Širvintų ligoninei vadovavusios gydytojos, jau tada buvo aišku, kad Ligonių kasos nekompensuos Širvintų ligoninės Chirurgijos skyriaus dieninio darbo paslaugų, taigi skyriaus teks atsisakyti. Vyr. gydytoja tada priminė, kad prieš 7 metus jų gydymo įstaigoje buvo likviduotas Akušerijos skyrius.

Kaip galima buvo suprasti, esamu sujungimu buvo labai suinteresuotas Ukmergės ligoninės vadovas. Juk akivaizdu: daugiau klientų reiškia daugiau paslaugų, o daugiau suteiktų paslaugų atneša daugiau ir pinigų. Vadovą tik baugino esami Širvintų ligoninės įsiskolinimai.

Tačiau sprendimas sujungti ligonines taip ir liko nepriimtas. Kitaip jau seniai būtume pamiršę, kas tada buvo viešai išsakyta.

Ką ukmergiškiai viešai aptarinėjo nuo 2010 metų pradžios, pas mus į dienos šviesą išplaukė tik po gerų trijų-keturių mėnesių, balandžio pabaigoje. Tada jau nebebuvo galima niekaip nuslėpti, kad 2010 metų kovo 29 dieną Širvintų savivaldybė gavo Sveikatos apsaugos ministerijos raštą dėl Širvintų ligoninės finansinės ir ūkinės būklės. Paaiškėjo ir tai, kokie įsiskolinimai baugina Ukmergės ligoninės vadovą. Pasirodo, 2009 metais Širvintų ligoninė patyrė per 384 tūkst. litų nuostolių, o 2009 metų gruodžio 31 dieną kreditorinis įsiskolinimas debitorinį viršijo daugiau nei 555 tūkst. litų!

Sveikatos apsaugos ministerija tada į tai atkreipė įstaigos steigėjo – Širvintų rajono savivaldybės – dėmesį bei įpareigojo pranešti, kokių priemonių bus imtasi situacijai pagerinti. Atsižvelgdama į tai, Savivaldybė tarybai parengė sprendimo projektą dėl Širvintų ligoninės veiklos audito atlikimo, tačiau 2009 metų balandžio 29 dieną vykusiame tarybos posėdyje valdančioji dauguma nubalsavo, kad įstaiga būtų kratoma, jei taip galima išsireikšti, – „neskaudžiai“: auditas bus vietinės reikšmės, o ne nepriklausomas, ko tada reikalavo opozicijoje buvusi tarybos narė Marija Gudonienė. Anot tarybos narės, nepriklausomas auditas duotų daugiau naudos: „auditoriai patys turi žinoti, ką jiems tikrinti, ir ne tarybos narių darbas pateikti klausimus, ko ieškoti audito metu, į kokius dalykus labiau atkreipti dėmesį ir pan.“ Esą taip per vieną komiteto posėdį buvo pasiūlęs tuometinis meras ir tarybos narys K. Pakalnis.

Marija Gudonienė apgailestavo, kad apie auditą prabilta per vėlai, tai reikėjo daryti prieš metus-dvejus. Tačiau tarybos narė didelio palaikymo iš kitų nesulaukė. Užtat valdančiosios daugumos atstovai V. Šimonėlis, G. Abromavičienė, A. Astikas, ko gero, ir kiti tuomet nematė reikalo ligoninėje atlikti nepriklausomą auditą.

Tarybos narė tada manė, kad reikia pradėti kalbėti apie Širvintų ligoninės bankrotą. Esant tokiai grėsmei tada išsidavė V. Šimonėlis, pareiškęs, kad steigėjas gali padaryti vienintelį dalyką – reguliuoti, jog nuostolių būtų mažiau. Mat jei Širvintų ligoninė būtų uždaroma, tai steigėjas (Savivaldybė) turės nemalonumų ir šias sąnaudas turės padengti.

Rašydamas apie tai „Širvintų kraštas“ tada nusistebėjo, kodėl metų metus į problemas, su kuriomis susidūrė Širvintų ligoninė, buvo žiūrima iš „stručio pozicijos“? Gal todėl, kad su tris kadencijas rajoną „vairavusiu“ V. Šimonėliu viename šokių kolektyve trypė ir D. Aleknienė, o gal todėl, kad valdančiojoje daugumoje dirbo net 8 medikai. Sunku tada buvo atsakyti ir į klausimą, kodėl tuo metu, kai D. Aleknienė Ukmergėje aptarinėjo ligoninių sujungimo perspektyvas, K. Pakalnio vadovaujama valdančioji koalicija apie galimas reformas ir sunkią situaciją tylėjo it burnas užsisiuvusi.

Taigi tiems, kurie šiandien viešai norėtų paspekuliuoti apie Širvintų ligoninę smaugiančias bėdas ir jų priežastis, vis dėlto derėtų prisiminti ne tik pas mus anuomet uždarytus Akušerijos bei Chirurgijos skyrius, bet ir problemas, kurias tada bandyta spręsti „vietiniu auditu“. Dažnai daug ką bandome pateisinti savo mažumu – vieniems Lietuvoje gyventojų yra per mažai, kitiems per mažas Širvintų rajonas. Tačiau ir vieni, ir kiti pamiršta, kad štai Estijoje gyventojų dvigubai mažiau, bet tai netrukdo valstybei sėkmingai ir oriai vystytis. Arba štai už Širvintų rajoną ne ką didesnė Lazdijų savivaldybė ne pirmus metus skelbiasi, jog pas juos ligoninė dirba sėkmingai. Nors Ligonių kasos ir laiko už gerklės, nors ir be Akušerijos paslaugų. Gal šioje situacijoje jau prieš dešimtmetį reikėjo ne pasiteisinimų ieškoti, ne „vietiniu auditu“ apsiriboti, o pripažinti savo neveiklumą ir atvirai įvardyti problemas, jas spręsti iš esmės. Tačiau buvo pasirinktas tik gresiančios komos atitolinimas, o tam gydymo metodui apibudinti labiau tiktų tarp medikų skrajojanti frazė – „lūžusios kojos gydymas kompreso pagalba“.

ŠK

Daugiau: lovos