Netoli Kernavės – genetinis vaistinių augalų sklypas

Netoli Kernavės – genetinis vaistinių augalų sklypas

Retas kuris nežino, kad bet kokios gyvybės pagrindas – genai. Jie koduoja augalų, gyvūnų, žmonių ir kitus baltymus, kurie ir nulemia, kokios yra organizmo savybės bei požymiai. Specialistai teigia, kad naudingus genus turintys augalai yra reta vertybė, tartum lobis – juos atsirenka pati gamta. Tokių augalų ieško ir juos daugina mokslininkai. Kiekviena šalis augalų, gyvūnų ar bet kokių kitų naudingų gyvų organizmų genofondą laiko svarbiu nacionaliniu turtu.
Norint tinkamai išsaugoti šį turtą, Lietuvoje 2004 metais buvo įsteigtas augalų genų bankas, kuriame saugomos žemės ūkio (lauko), miškų, žemės ūkio (sodo ir daržo), dekoratyvinių, vaistinių ir aromatinių augalų grupės. Augalų genetiniai ištekliai priskiriami augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymu.
Taigi, 2009 metų gruodžio 31 dieną Lietuvos respublikos ministro įsakymu buvo patvirtintas augalų nacionalinių išteklių sąrašas, o šių metų balandžio 27 dieną šis sąrašas buvo papildytas naujais Augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams priskirtais vaistinių ir aromatinių augalų sėkliniais (genetiniais) sklypais. Į šį sąrašą pakliuvo ir 1,5 hektaro VĮ Ukmergės miškų urėdijos Kernavės girininkijos 19 kvartalo 10 taksacinis sklypas.
Kernavės miško vaistinių augalų genetiniame sklype auga: vaistinė dirvuolė, laukinis česnakas, vaistinė šventagaršvė, kartusis kietis, paprastoji ir pelkinė vingiorykštės, šlaitinė žemuogė, smiltyninis šlamutis, pievinė poavižė, paprastasis apynys, paprastoji jonažolė, paprastoji sukatžolė, paprastasis raudonėlis, vaistinė baltašaknė, paprastasis ir keturbriaunis čiobreliai.
Be žemėlapio surasti Kernavės genetinį draustinį pašaliečiui būtų neįmanoma. Iki šalia Neries įrengtos poilsiavietės, nuo kurios prasideda 19 kvartalo 10 taksacinis sklypas, girininkas Rimas Kazlauskas vežė klaidžiais miško keliukais. Pasirodo, kad Kernavės vaistinių ir aromatinių augalų genetinis sklypas tęsiasi siaura apie 20 metrų pločio ir apie 800 metrų ilgio  juosta palei Neries upę.
Kalbant apie augalų genetinius išteklius dažnai vartojama frazė „in situ“. Tai – augalų genetinių išteklių išsaugojimas jų natūraliose augimvietėse ar jų sukūrimo vietose. Pasak Kernavės girininko Rimo Kazlausko, toks augalų genetinių išteklių saugojimas yra ekonomiškai tikslingas, nes nereikia didesnių lėšų ir laiko saugotiniems objektams įkurti, tvarkyti ir juos prižiūrėti. Apie tai, kokiais keliais šis taksacinis sklypas pakliuvo į Lietuvos nacionalinį genetinį fondą, girininkas neinformuotas. Pasak jo, tyrinėtojai gali vaikščioti po miškus kur tik nori – dauguma atvejų girininkas būna lyg ir „nustumtas“ į šoną. Galima daryti tik prielaidą, kad upe plaukęs vandens turizmo mėgėjas – botanikas, pastebėjęs krante įrengtą poilsiavietę, sustojo pasižvalgyti ir, nuėjęs „pasivaikščioti“, pastebėjo aibę vaistinių augalų… Viena vertus, reikia tik džiaugtis, kad Kernavė nuo šiol garsės ne tik savo šlovinga praeitimi, tačiau ir išskirtine vieta, kurioje valstybė saugo savo nacionalinį turtą – vaistinių augalų genofondą. Kita vertus, padidėja ir atsakomybė saugant bei prižiūrint šį turtą.
Remigijus Bonikatas
307 – Kernavės girininkas Rimas Kazlauskas rodo laukinio (meškinio) česnako plantaciją, – liaudies medicinoje šis augalas laikomas vos ne panacėja nuo įvairiausių negalavimų ir ligų.
312 – Žemėlapis, kuriame galime aptikti 19 kvartale šalia upės esantį 10 taksacinį sklypą.
314 – Pelyno arba karčiojo kiečio vaistinės savybės žinomos nuo seno, o kai kuriose senovės tautose pelynas netgi buvo laikomas kultiniu augalu, pasižyminčiu savybe apvalyti dvasinį ir fizinį pasaulį, atbaidyti piktąsias dvasias, saugoti nuo užkeikimų.
318 –  Siauroje juostoje palei Neries upę gamta sukaupė turtingą vaistinių augalų genofondą.
Pelyno arba karčiojo kiečio vaistinės savybės žinomos nuo seno, o kai kuriose senovės tautose pelynas netgi buvo laikomas kultiniu augalu, pasižyminčiu savybe apvalyti dvasinį ir fizinį pasaulį, atbaidyti piktąsias dvasias, saugoti nuo užkeikimų.

Pelyno arba karčiojo kiečio vaistinės savybės žinomos nuo seno, o kai kuriose senovės tautose pelynas netgi buvo laikomas kultiniu augalu, pasižyminčiu savybe apvalyti dvasinį ir fizinį pasaulį, atbaidyti piktąsias dvasias, saugoti nuo užkeikimų.

Retas kuris nežino, kad bet kokios gyvybės pagrindas – genai. Jie koduoja augalų, gyvūnų, žmonių ir kitus baltymus, kurie ir nulemia, kokios yra organizmo savybės bei požymiai. Specialistai teigia, kad naudingus genus turintys augalai yra reta vertybė, tartum lobis – juos atsirenka pati gamta. Tokių augalų ieško ir juos daugina mokslininkai. Kiekviena šalis augalų, gyvūnų ar bet kokių kitų naudingų gyvų organizmų genofondą laiko svarbiu nacionaliniu turtu.

Norint tinkamai išsaugoti šį turtą, Lietuvoje 2004 metais buvo įsteigtas augalų genų bankas, kuriame saugomos žemės ūkio (lauko), miškų, žemės ūkio (sodo ir daržo), dekoratyvinių, vaistinių ir aromatinių augalų grupės. Augalų genetiniai ištekliai priskiriami augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymu.

Taigi, 2009 metų gruodžio 31 dieną Lietuvos respublikos ministro įsakymu buvo patvirtintas augalų nacionalinių išteklių sąrašas, o šių metų balandžio 27 dieną šis sąrašas buvo papildytas naujais Augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams priskirtais vaistinių ir aromatinių augalų sėkliniais (genetiniais) sklypais. Į šį sąrašą pakliuvo ir 1,5 hektaro VĮ Ukmergės miškų urėdijos Kernavės girininkijos 19 kvartalo 10 taksacinis sklypas.

Kernavės miško vaistinių augalų genetiniame sklype auga: vaistinė dirvuolė, laukinis česnakas, vaistinė šventagaršvė, kartusis kietis, paprastoji ir pelkinė vingiorykštės, šlaitinė žemuogė, smiltyninis šlamutis, pievinė poavižė, paprastasis apynys, paprastoji jonažolė, paprastoji sukatžolė, paprastasis raudonėlis, vaistinė baltašaknė, paprastasis ir keturbriaunis čiobreliai.

Be žemėlapio surasti Kernavės genetinį draustinį pašaliečiui būtų neįmanoma. Iki šalia Neries įrengtos poilsiavietės, nuo kurios prasideda 19 kvartalo 10 taksacinis sklypas, girininkas Rimas Kazlauskas vežė klaidžiais miško keliukais. Pasirodo, kad Kernavės vaistinių ir aromatinių augalų genetinis sklypas tęsiasi siaura apie 20 metrų pločio ir apie 800 metrų ilgio  juosta palei Neries upę.

Siauroje juostoje palei Neries upę gamta sukaupė turtingą vaistinių augalų genofondą.

Siauroje juostoje palei Neries upę gamta sukaupė turtingą vaistinių augalų genofondą.

Kalbant apie augalų genetinius išteklius dažnai vartojama frazė „in situ“. Tai – augalų genetinių išteklių išsaugojimas jų natūraliose augimvietėse ar jų sukūrimo vietose.

Kernavės girininkas Rimas Kazlauskas rodo laukinio (meškinio) česnako plantaciją, - liaudies medicinoje šis augalas laikomas vos ne panacėja nuo įvairiausių negalavimų ir ligų.

Kernavės girininkas Rimas Kazlauskas rodo laukinio (meškinio) česnako plantaciją, - liaudies medicinoje šis augalas laikomas vos ne panacėja nuo įvairiausių negalavimų ir ligų.

Pasak Kernavės girininko Rimo Kazlausko, toks augalų genetinių išteklių saugojimas yra ekonomiškai tikslingas, nes nereikia didesnių lėšų ir laiko saugotiniems objektams įkurti, tvarkyti ir juos prižiūrėti. Apie tai, kokiais keliais šis taksacinis sklypas pakliuvo į Lietuvos nacionalinį genetinį fondą, girininkas neinformuotas. Anot jo, tyrinėtojai gali vaikščioti po miškus kur tik nori – dauguma atvejų girininkas būna lyg ir „nustumtas“ į šoną. Galima daryti tik prielaidą, kad upe plaukęs vandens turizmo mėgėjas – botanikas, pastebėjęs krante įrengtą poilsiavietę, sustojo pasižvalgyti ir, nuėjęs „pasivaikščioti“, pastebėjo aibę vaistinių augalų… Viena vertus, reikia tik džiaugtis, kad Kernavė nuo šiol garsės ne tik savo šlovinga praeitimi, tačiau ir išskirtine vieta, kurioje valstybė saugo savo nacionalinį turtą – vaistinių augalų genofondą. Kita vertus, padidėja ir atsakomybė saugant bei prižiūrint šį turtą.

Remigijus Bonikatas

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top
+