„Nuoširdi padėka už atiduotą širdį – tai pats gražiausias darbo įvertinimas“

Nijolė Vasiliauskienė - VšĮ „Širvintų ligoninė“ Priėmimo-skubios pagalbos, reanimacijos, dienos chirurgijos skyriaus vyr. slaugytoja.

Praėjusį ketvirtadienį buvo paminėta Tarptautinė slaugytojų diena. Ta proga patys gražiausi žodžiai ir gėlių žiedai skirti slaugytojoms, anksčiau visų labai meiliai vadintomis seselėmis arba sesutėmis. Slaugytoja yra tas asmuo ligoninėje, su kuriuo galima pasikalbėti apie viską. Ji pirmoji ligonį apglostys, ji pirmoji atėjusiam lankyti artimajam pasakys gerą žodį, nuramins, paguos ar patars. Šalia slaugytojos ligonis jaučiasi stipresnis ir žvalesnis, nes būtent slaugytojos žodis yra svarus, nuo seselės priežiūros ypač priklauso ligonio sveikata. VšĮ „Širvintų ligoninė“ l. e. direktoriaus pareigas gydytojas Vidmantas Eigėlis sakė, kad ligoninėje dirba labai daug savo darbą išmanančių žmonių, pažymėjo, kad slaugytoja Nijolė Vasiliauskienė, ligoninėje dirbanti daugiau nei tris dešimtmečius, yra pelniusi didžiulę ligonių pagarbą ir pasitikėjimą.

Patinka darbas, reikalaujantis greito veiksmo ir žaibiškų sprendimų

Nijolė Vasiliauskienė Širvintų ligoninėje medicinos sesele pradėjo dirbti 1982 metų rugpjūčio 1 dieną. Po mokslų Vilniaus medicinos mokykloje jauna mergaičiukė sugrįžo į savo gimtąjį rajoną. Daugybę metų dirbo Chirurgijos skyriuje, operacinėje. Dabar Nijolė Vasiliauskienė – Priėmimo-skubios pagalbos, reanimacijos, dienos chirurgijos skyriaus vyr. slaugytoja. Tai išties atsakingos pareigos, kadangi šio skyriaus slaugytojos privalo greitai orientuotis, būti pasirengusios įvairiausiems netikėtumams, kartu su gydytojais dalijasi atsakomybe dėl ligonio sveikatos ar netgi gyvybės.

– Mediciną rinkausi, nes nuo vaikystės iki 15 metų nuolat sirgau, dažnai gulėdavau ligoninėje, – prisiminimais dalijosi Nijolė Vasiliauskienė. – Matydavau, koks atsakingas medikų darbas, reikalaujantis geležinės kantrybės. Po vidurinės mokyklos nedvejodama pasirinkau  mediciną.

Pasidomėjus, ar jaunai merginai, vos baigusiai studijas, nebuvo sunku pradėti dirbti Chirurgijos skyriuje, Nijolė Vasiliauskienė sakė, kad dėl savo pasirinkimo niekada nesuabejojusi. Jai patinka darbas, reikalaujantis greito veiksmo ir žaibiškų sprendimų. Būtent Chirurgijos skyriuje ir reikia greito veiksmo. Ji ir dabar chirurgijos neapleidžianti: jau 12 metų dirba Greitosios pagalbos ligoninėje Lazdynuose, Traumatologijos skyriuje.

Nijolė Vasiliauskienė įsitikinusi, kad kiekviena profesija verta pagarbos, kiekvienas žmogus, sąžiningai atliekantis savo darbą, vertas pasitikėjimo, bet mediko profesija – pati humaniškiausia profesija žemėje. Pašnekovės teigimu, labai svarbus komandinis darbas. Vyr. slaugytoja negailėjo gerų žodžių savo komandos nariams, savo bendradarbiams: skyriaus vedėjui Arvydui Skorupskui, gydytojams Mildai Kalinauskienei, Dianai Paškevičienei, Vytautui Karveliui, Vaivai Girčienei, Almai Aidukonienei, Tatjanai Bušinskienei, Jevgenij‘ui Gorelikui, slaugos administratorei Vidai Vaitkūnienei, slaugytojoms ir jų padėjėjoms Janinai Zitikienei, Raselei Bruzgulytei, Neringai Surgelienei, Aldonai Beliakovai, Viltutei Zujienei, Ilonai Lapipovai, Violetai Gaidamavičiūtei, Elenai Vaitkevičienei, Onai Viltovskajai, Janinai Kolosovas, Onai Garnienei ir kitoms.

Rizika išgelbėjo tris gyvybes

– Kiekvieną pacientą atidžiai išklausome, stebime jo judesius, nuotaiką. Tai leidžia suprasti, kaip žmogus jaučiasi, – apie darbo kasdienybę pasakojo Nijolė Vasiliauskienė. –  Dažniausiai ligonių artimieji nerimauja, klausia, skubina, jaudinasi, nes jie kupini abejonių ir  baimių. Kiekvieną, net ir labiausiai besijaudinantį pacientą išklausome, nuraminame. Tokiame darbe reikia visą save išdalinti kitiems nepasiliekant nieko sau. Mūsų skyriuje dirba ne atsitiktiniai žmonės, o savo darbą išmanantys ir mylintys medikai, kiekvieną dieną kovojantys dėl pacientų sveikatos, esantys tvirto charakterio. Labai puikus ligoninės vadovas Vidmantas Eigėlis. Tai gydytojas, kuris kasryt pirmiausia aplanko mūsų skyrių, daug dėmesio skiria skyriui, ligoniams ir darbuotojams. Tai tikrai entuziazmo nestokojantis gydytojas.

Paklausta apie aukščiausią savo darbo įvertinimą, vyr. slaugytoja Nijolė prisiminė pacientų padėkas už grąžintą sveikatą, bendradarbių ir buvusių ligonių šiltus žodžius, gėlių žiedus, bet labiausiai įsiminė prieš beveik 10 metų buvęs įvykis. Tai buvo po ligoninės reorganizacijos, kai buvo ką tik uždarytas Akušerijos skyrius, o prireikė labai skubios pagalbos gimdyvei. Moters niekur kitur vežti nebuvo galima, reikėjo skubiai operuoti čia ir dabar. Ponia Nijolė buvo skubiai iškviesta iš namų, parengta operuojančių medikų komanda, sukomplektuoti instrumentai ir imtasi rizikingos operacijos. Operacija pavyko: gimdyvei ir jos kūdikiams dvyniams gyvybės buvo išsaugotos.

– Tai buvo pati sudėtingiausia, pati baisiausia ir pati gražiausia diena, – sakė Nijolė. – Ir dabar ta moteris, susitikusi gatvėje, nuolat dėkoja už išsaugotą gyvybę. Kas gali būti gražiau? Nuoširdi padėka už atiduotą širdį – tai pats gražiausias darbo įvertinimas.

Gal anūkėlė Mileta pasuks močiutės keliu?

Paklausta, ką jai reiškia jos profesija, Nijolė Vasiliauskienė nedvejodama atsakė:

– Nematau savęs kitur. Man svarbu meilė savo darbui, atsakingumas, pareigos jausmas ir pagalba ligoniui. Man suteikia malonumą žinojimas, kad pastangos nenuėjo veltui. Smagu, kai buvę ligoniai gatvėje  apdovanoja šypsena, prisimena mano vardą, pakalbina. Tuomet žmogus jautiesi atlikęs savo darbą gerai, jautiesi prisidėjęs prie kito gerovės ir svajonių išsipildymo. Galima viską labai gerai išmokti ir visus darbus ligoninėje daryti be priekaištų, bet svarbiausia yra mylėti ligos kamuojamą žmogų. Medikų darbe labai svarbu kantrybė, atsakingumas, profesionalumas. Esu dėkinga savo vyrui Algirdui už kantrybę ir supratingumą, nes nuolat esu darbe. Tikiuosi, kad mano – medikės – kelią pasirinks anūkėlė Mileta. Ji nebijo baltų chalatų, švirkštų, galbūt bus dar viena šeimos medikė.

Nė vieno žmogaus  gyvenimas nėra lengvas. Na ir kas?  Reikia būti ištvermingam ir tikėti savimi, tikėti savyje glūdinčiu talentu. Nijolės Vasiliauskienės talentas – rūpintis šalia esančiu žmogumi, padėti jam kenčiančiam, patarti, paguosti. Gražu, kai kilnaus žmogaus talentas atsiskleidė visu grožiu, visomis spalvomis. Aplinkui esantys Nijolę mato visada energingą, rūpestingą, jausmingą. Jausmingas žmogus moka džiaugtis gyvenimu, vertinti kiekvieną akimirką, darbui ir kenčiančiam žmogui atiduoti visą širdį.

Romas Zibalas