Projektui „Keltas vakar ir šiandien“ pasibaigus

Plenero dalyvės-dailininkės iš Kaišiadorių ir Širvintų (pirmoji iš kairės - projekto koordinatorė Lina Urbanavičienė).

Spalio 29 dieną Širvintų  viešosios bibliotekos skaitykloje vyko Kaišiadorių kultūros centro projekto „Keltas vakar ir šiandien“ baigiamasis renginys. Projektas skirtas Padalių-Čiobiškio kelto 80-mečiui paminėti. Šiame projekte bendra veikla sujungė Širvintų ir Kaišiadorių krašto įvairių sričių menininkus, kūrėjus, kultūros ir švietimo įstaigas, kelto prieplaukose esančias Čiobiškio ir Žaslių seniūnijas. Pasak projekto koordinatorės, Kaišiadorių kultūros centro parodų organizatorės Linos Urbanavičienės, projekto sėkmę lėmė žmonės, kurių kūrybingumas ir išmonė žavėjo vykdant įvairias veiklas.

Sveikinimo ir padėkos kalbas pasakė Širvintų rajono vicemerė Irena Vasiliauskienė (kairėje) ir merės padėjėja Janina Greiciūnaitė.

Vykdant projekto veiklas, surengtas vaikų ir jaunimo piešinių konkursas „Kelto istorija ir dabartis“, prie Čiobiškio prieplaukos liepos mėnesį vyko įspūdingas koncertas, rugpjūčio viduryje organizuotas tapybos pleneras jubiliejui paminėti, darbai eksponuoti Kaišiadorių ir Širvintų kultūros centruose, sukurtas trumpametražis filmas „Keltas“, surengta fotografijų paroda bei visuomenei parodytas filmas.

Sveikinimo kalbą pasakė plenero dalyvė, dailininkė, mokytoja Aldona Ragelskienė.

Ketvirtadienio vakarą pilnutėlėje bibliotekos skaitykloje vyko plenero darbų parodos uždarymas, nuotraukų parodos pristatymas ir filmo „Keltas“ premjera. Renginyje gausiai dalyvavo Širvintų visuomenė, būrys svečių iš Kaišiadorių, keltininkas Gediminas Dzeventauskas su žmona Rasa ir dukromis Ugne ir Urte, filmo kūrėjai Saulius Jankauskas ir Asta Sabonytė.

Baigiamąjį renginį vedusi Lina Urbanavičienė negailėjo padėkos žodžių projekto dalyviams, sveikino plenero menininkus, Kaišiadorių kultūros centro padėkas įteikė projekto partneriams: Širvintų rajono savivaldybei, Čiobiškio seniūnui Virginijui Niekiui, Švietimo centro direktorei Daivai Vinciūnienei, laikraščiui „Širvintų kraštas“, Širvintų kultūros centrui ir Širvintų viešajai bibliotekai. Sveikinimo ir padėkos žodžius pasakė Širvintų rajono vicemerė Irena Vasiliauskienė ir merės Živilės Pinskuvienės padėjėja Janina Greiciūnaitė. Jos už bendrai įgyvendintą projektą dėkojo Kaišiadorių kultūros centrui, Žaslių seniūnijai, Kaišiadorių švietimo skyriui. Sveikinimo kalbas sakė Širvintų švietimo centro direktorė Daiva Vinciūnienė, mokytoja Aldona Ragelskienė, bibliotekos direktorė Laima Kutiščeva, keltininkas Gediminas Dzeventauskas. Tą vakarą netrūko padėkų, šypsenų ir gėlių.

Projekto „Keltas vakar ir šiandien“ koordinatorė, Kaišiadorių kultūros centro parodų organizatorė Lina Urbanavičienė (dešinėje) ir Švietimo centro direktorė Daiva Vinciūnienė.

Renginio dalyviams virtualioje erdvėje buvo parodyta fotografės Astos Sabonytės nuotraukų paroda ir vyko filmo „Keltas“ premjera. Sauliaus Jankausko ir Astos Sabonytės sukurtas filmas sužavėjo visus žiūrovus, todėl buvo palydėtas nuoširdžiais plojimais.

Filme „Keltas“ vykusiai atskleista vienintelio Lietuvoje veikiančio vandens srovės plukdomo Padalių-Čiobiškio kelto istorija. Unikalią kelto atsiradimo istoriją, prasidėjusią Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos 1935 metais pasirašytu leidimu, pasakoja pats kelto savininkas Gediminas Dzeventauskas. Keltininko malonus balso tembras ir nepriekaištinga tartis prikaustė žiūrovų dėmesį. Įdomiai pateiktos kelto atsiradimo detalės, gamybos procesas Jonavoje, kelionė tempiant arkliais į paskirties vietą Padaliuose – viskas Gedimino Dzeventausko pateikta apgalvojant ir pasveriant kiekvieną žodį.

Padalių-Čiobiškio kelto jubiliejui skirto plenero dalyvės-dailininkės: (iš kairės į dešinę) Valentina Brazaitienė, Sigita Kaminskienė, Jolita Jurkevičiūtė.

Keltininkas Gediminas Dzeventauskas – tai trečios kartos unikalaus amato atstovas. Keltininko veiklą pradėjo jo senelis 1935 metais, tarybiniais laikais tęsė tėtis, o dabar keltu rūpinasi jis pats, Gediminas. Žiūrovai ir klausytojai sužinojo, jog dabartinis keltas Nerimi plaukioja nuo 1978 metų ir per sezoną nuplaukia apie 200 kilometrų. Žiūrovus sudomino automobilio  „Volga“ ant kelto vykusi ypatinga drama, keltininko išsakytos jautrios ir prasmingos mintys apie gyvenimą, darbą, šeimą, bendravimą. „Jaučiuosi kaip kunigas, kuriam nuvažiuodami žmonės ant kelto išsipasakoja  savo bėdas, – filme kalbėjo Gediminas Dzeventauskas. – Norėčiau, kad keltas būtų. Keltas veiks, kol būsiu gyvas.“

Jautriai filmo kūrėjams kalbėjusios keltininko žmona Rasa Dzeventauskienė, dukros Ugnė Dzeventauskaitė ir Urtė Dzeventauskaitė akcentavo kelto svarbą, šeimos narių, vyro ir žmonos, tėvo ir vaikų tarpusavio darną, pažymėjo, jog keltas yra tarsi šeimos narys. „Ką pradėjo mano prosenelis, tęsiu aš“, – pabrėžė filme paskutinis kalbėjęs sūnus Arnas Dzeventauskas. Jeigu taip įvyktų, tai būtų 4-tos kartos amatininkas.

Filmo kūrėjai Saulius Jankauskas ir Asta Sabonytė (kairėje) kalbasi su Rasa ir Gediminu Dzeventauskais (dešinėje).

Filmo „Keltas“ kūrėjai ir Dzeventauskų šeima: (iš kairės į dešinę) Asta Sabonytė, Saulius Jankauskas, Rasa Dzeventauskienė, keltininkas Gediminas Dzeventauskas, Urtė Dzeventauskaitė ir Ugnė Dzeventauskaitė.

Pasibaigus filmui, kūrėjas Saulius Jankauskas atsakė į žiūrovų klausimus, vyko didžiulė projekto dalyvių ir organizatorių fotosesija. Netrūko nei teigiamų emocijų, nei pagyrimo žodžių. Projekto veikla baigėsi, tolesnis bendravimas tęsėsi prie kavos puodelio.

Romas Zibalas