Projektui „Keltas vakar ir šiandien“ pasibaigus

Projektui „Keltas vakar ir šiandien“ pasibaigus
Spalio 29 dieną Širvintų  viešosios bibliotekos skaitykloje vyko Kaišiadorių kultūros centro projekto „Keltas vakar ir šiandien“ baigiamasis renginys. Projektas skirtas Padalių-Čiobiškio kelto 80-mečiui paminėti. Šiame projekte bendra veikla sujungė Širvintų ir Kaišiadorių krašto įvairių sričių menininkus, kūrėjus, kultūros ir švietimo įstaigas, kelto prieplaukose esančias Čiobiškio ir Žaslių seniūnijas. Pasak projekto koordinatorės, Kaišiadorių kultūros centro parodų organizatorės Linos Urbanavičienės, projekto sėkmę lėmė žmonės, kurių kūrybingumas ir išmonė žavėjo vykdant įvairias veiklas.
Vykdant projekto veiklas, surengtas vaikų ir jaunimo piešinių konkursas „Kelto istorija ir dabartis“, prie Čiobiškio prieplaukos liepos mėnesį vyko įspūdingas koncertas, rugpjūčio viduryje organizuotas tapybos pleneras jubiliejui paminėti, darbai eksponuoti Kaišiadorių ir Širvintų kultūros centruose, sukurtas trumpametražis filmas „Keltas“, surengta fotografijų paroda bei visuomenei parodytas filmas.
Ketvirtadienio vakarą pilnutėlėje bibliotekos skaitykloje vyko plenero darbų parodos uždarymas, nuotraukų parodos pristatymas ir filmo „Keltas“ premjera. Renginyje gausiai dalyvavo Širvintų visuomenė, būrys svečių iš Kaišiadorių, keltininkas Gediminas Dzeventauskas su žmona Rasa ir dukromis Ugne ir Urte, filmo kūrėjai Saulius Jankauskas ir Asta Sabonytė.
Baigiamąjį renginį vedusi Lina Urbanavičienė negailėjo padėkos žodžių projekto dalyviams, sveikino plenero menininkus, Kaišiadorių kultūros centro padėkas įteikė projekto partneriams: Širvintų rajono savivaldybei, Čiobiškio seniūnui Virginijui Niekiui, Švietimo centro direktorei Daivai Vinciūnienei, laikraščiui „Širvintų kraštas“, Širvintų kultūros centrui ir Širvintų viešajai bibliotekai. Sveikinimo ir padėkos žodžius pasakė Širvintų rajono vicemerė Irena Vasiliauskienė ir merės Živilės Pinskuvienės padėjėja Janina Greiciūnaitė. Jos už bendrai įgyvendintą projektą dėkojo Kaišiadorių kultūros centrui, Žaslių seniūnijai, Kaišiadorių švietimo skyriui. Sveikinimo kalbas sakė Širvintų švietimo centro direktorė Daiva Vinciūnienė, mokytoja Aldona Ragelskienė, bibliotekos direktorė Laima Kutiščeva, keltininkas Gediminas Dzeventauskas. Tą vakarą netrūko padėkų, šypsenų ir gėlių.
Renginio dalyviams virtualioje erdvėje buvo parodyta fotografės Astos Sabonytės nuotraukų paroda ir vyko filmo „Keltas“ premjera. Sauliaus Jankausko ir Astos Sabonytės sukurtas filmas sužavėjo visus žiūrovus, todėl buvo palydėtas nuoširdžiais plojimais.
Filme „Keltas“ vykusiai atskleista vienintelio Lietuvoje veikiančio vandens srovės plukdomo Padalių-Čiobiškio kelto istorija. Unikalią kelto atsiradimo istoriją, prasidėjusią Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos 1935 metais pasirašytu leidimu, pasakoja pats kelto savininkas Gediminas Dzeventauskas. Keltininko malonus balso tembras ir nepriekaištinga tartis prikaustė žiūrovų dėmesį. Įdomiai pateiktos kelto atsiradimo detalės, gamybos procesas Jonavoje, kelionė tempiant arkliais į paskirties vietą Padaliuose – viskas Gedimino Dzeventausko pateikta apgalvojant ir pasveriant kiekvieną žodį.
Keltininkas Gediminas Dzeventauskas – tai trečios kartos unikalaus amato atstovas. Keltininko veiklą pradėjo jo senelis 1935 metais, tarybiniais laikais tęsė tėtis, o dabar keltu rūpinasi jis pats, Gediminas. Žiūrovai ir klausytojai sužinojo, jog dabartinis keltas Nerimi plaukioja nuo 1978 metų ir per sezoną nuplaukia apie 200 kilometrų. Žiūrovus sudomino automobilio  „Volga“ ant kelto vykusi ypatinga drama, keltininko išsakytos jautrios ir prasmingos mintys apie gyvenimą, darbą, šeimą, bendravimą. „Jaučiuosi kaip kunigas, kuriam nuvažiuodami žmonės ant kelto išsipasakoja  savo bėdas, – filme kalbėjo Gediminas Dzeventauskas. – Norėčiau, kad keltas būtų. Keltas veiks, kol būsiu gyvas.“
Jautriai filmo kūrėjams kalbėjusios keltininko žmona Rasa Dzeventauskienė, dukros Ugnė Dzeventauskaitė ir Urtė Dzeventauskaitė akcentavo kelto svarbą, šeimos narių, vyro ir žmonos, tėvo ir vaikų tarpusavio darną, pažymėjo, jog keltas yra tarsi šeimos narys. „Ką pradėjo mano prosenelis, tęsiu aš“, – pabrėžė filme paskutinis kalbėjęs sūnus Arnas Dzeventauskas. Jeigu taip įvyktų, tai būtų 4-tos kartos amatininkas.
Pasibaigus filmui, kūrėjas Saulius Jankauskas atsakė į žiūrovų klausimus, vyko didžiulė projekto dalyvių ir organizatorių fotosesija. Netrūko nei teigiamų emocijų, nei pagyrimo žodžių. Projekto veikla baigėsi, tolesnis bendravimas tęsėsi prie kavos puodelio.
Romas Zibalas
1. Projekto „Keltas vakar ir šiandien“ koordinatorė, Kaišiadorių kultūros centro parodų organizatorė Lina Urbanavičienė (dešinėje) ir Švietimo centro direktorė Daiva Vinciūnienė.
2. Padalių-Čiobiškio kelto jubiliejui skirto plenero dalyvės-dailininkės: (iš kairės į dešinę) Valentina Brazaitienė, Sigita Kaminskienė, Jolita Jurkevičiūtė.
3. Sveikinimo kalbą pasakė plenero dalyvė, dailininkė, mokytoja Aldona Ragelskienė.
5. Sveikinimo ir padėkos kalbas pasakė Širvintų rajono vicemerė Irena Vasiliauskienė (kairėje) ir merės padėjėja Janina Greiciūnaitė.
6. Filmo kūrėjai Saulius Jankauskas ir Asta Sabonytė (kairėje) kalbasi su  Rasa ir Gediminu Dzeventauskais (dešinėje).
7.  Plenero dalyvės-dailininkės iš Kaišiadorių ir Širvintų (pirmoji iš kairės – projekto koordinatorė Lina Urbanavičienė).
8. Filmo „Keltas“ kūrėjai ir Dzeventauskų šeima: (iš kairės į dešinę) Asta Sabonytė, Saulius Jankauskas, Rasa Dzeventauskienė, keltininkas Gediminas Dzeventauskas, Urtė Dzeventauskaitė ir Ugnė Dzeventauskaitė.
Plenero dalyvės-dailininkės iš Kaišiadorių ir Širvintų (pirmoji iš kairės - projekto koordinatorė Lina Urbanavičienė).

Plenero dalyvės-dailininkės iš Kaišiadorių ir Širvintų (pirmoji iš kairės - projekto koordinatorė Lina Urbanavičienė).

Spalio 29 dieną Širvintų  viešosios bibliotekos skaitykloje vyko Kaišiadorių kultūros centro projekto „Keltas vakar ir šiandien“ baigiamasis renginys. Projektas skirtas Padalių-Čiobiškio kelto 80-mečiui paminėti. Šiame projekte bendra veikla sujungė Širvintų ir Kaišiadorių krašto įvairių sričių menininkus, kūrėjus, kultūros ir švietimo įstaigas, kelto prieplaukose esančias Čiobiškio ir Žaslių seniūnijas. Pasak projekto koordinatorės, Kaišiadorių kultūros centro parodų organizatorės Linos Urbanavičienės, projekto sėkmę lėmė žmonės, kurių kūrybingumas ir išmonė žavėjo vykdant įvairias veiklas.

Sveikinimo ir padėkos kalbas pasakė Širvintų rajono vicemerė Irena Vasiliauskienė (kairėje) ir merės padėjėja Janina Greiciūnaitė.

Sveikinimo ir padėkos kalbas pasakė Širvintų rajono vicemerė Irena Vasiliauskienė (kairėje) ir merės padėjėja Janina Greiciūnaitė.

Vykdant projekto veiklas, surengtas vaikų ir jaunimo piešinių konkursas „Kelto istorija ir dabartis“, prie Čiobiškio prieplaukos liepos mėnesį vyko įspūdingas koncertas, rugpjūčio viduryje organizuotas tapybos pleneras jubiliejui paminėti, darbai eksponuoti Kaišiadorių ir Širvintų kultūros centruose, sukurtas trumpametražis filmas „Keltas“, surengta fotografijų paroda bei visuomenei parodytas filmas.

Sveikinimo kalbą pasakė plenero dalyvė, dailininkė, mokytoja Aldona Ragelskienė.

Sveikinimo kalbą pasakė plenero dalyvė, dailininkė, mokytoja Aldona Ragelskienė.

Ketvirtadienio vakarą pilnutėlėje bibliotekos skaitykloje vyko plenero darbų parodos uždarymas, nuotraukų parodos pristatymas ir filmo „Keltas“ premjera. Renginyje gausiai dalyvavo Širvintų visuomenė, būrys svečių iš Kaišiadorių, keltininkas Gediminas Dzeventauskas su žmona Rasa ir dukromis Ugne ir Urte, filmo kūrėjai Saulius Jankauskas ir Asta Sabonytė.

Baigiamąjį renginį vedusi Lina Urbanavičienė negailėjo padėkos žodžių projekto dalyviams, sveikino plenero menininkus, Kaišiadorių kultūros centro padėkas įteikė projekto partneriams: Širvintų rajono savivaldybei, Čiobiškio seniūnui Virginijui Niekiui, Švietimo centro direktorei Daivai Vinciūnienei, laikraščiui „Širvintų kraštas“, Širvintų kultūros centrui ir Širvintų viešajai bibliotekai. Sveikinimo ir padėkos žodžius pasakė Širvintų rajono vicemerė Irena Vasiliauskienė ir merės Živilės Pinskuvienės padėjėja Janina Greiciūnaitė. Jos už bendrai įgyvendintą projektą dėkojo Kaišiadorių kultūros centrui, Žaslių seniūnijai, Kaišiadorių švietimo skyriui. Sveikinimo kalbas sakė Širvintų švietimo centro direktorė Daiva Vinciūnienė, mokytoja Aldona Ragelskienė, bibliotekos direktorė Laima Kutiščeva, keltininkas Gediminas Dzeventauskas. Tą vakarą netrūko padėkų, šypsenų ir gėlių.

Projekto „Keltas vakar ir šiandien“ koordinatorė, Kaišiadorių kultūros centro parodų organizatorė Lina Urbanavičienė (dešinėje) ir Švietimo centro direktorė Daiva Vinciūnienė.

Projekto „Keltas vakar ir šiandien“ koordinatorė, Kaišiadorių kultūros centro parodų organizatorė Lina Urbanavičienė (dešinėje) ir Švietimo centro direktorė Daiva Vinciūnienė.

Renginio dalyviams virtualioje erdvėje buvo parodyta fotografės Astos Sabonytės nuotraukų paroda ir vyko filmo „Keltas“ premjera. Sauliaus Jankausko ir Astos Sabonytės sukurtas filmas sužavėjo visus žiūrovus, todėl buvo palydėtas nuoširdžiais plojimais.

Filme „Keltas“ vykusiai atskleista vienintelio Lietuvoje veikiančio vandens srovės plukdomo Padalių-Čiobiškio kelto istorija. Unikalią kelto atsiradimo istoriją, prasidėjusią Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos 1935 metais pasirašytu leidimu, pasakoja pats kelto savininkas Gediminas Dzeventauskas. Keltininko malonus balso tembras ir nepriekaištinga tartis prikaustė žiūrovų dėmesį. Įdomiai pateiktos kelto atsiradimo detalės, gamybos procesas Jonavoje, kelionė tempiant arkliais į paskirties vietą Padaliuose – viskas Gedimino Dzeventausko pateikta apgalvojant ir pasveriant kiekvieną žodį.

Padalių-Čiobiškio kelto jubiliejui skirto plenero dalyvės-dailininkės: (iš kairės į dešinę) Valentina Brazaitienė, Sigita Kaminskienė, Jolita Jurkevičiūtė.

Padalių-Čiobiškio kelto jubiliejui skirto plenero dalyvės-dailininkės: (iš kairės į dešinę) Valentina Brazaitienė, Sigita Kaminskienė, Jolita Jurkevičiūtė.

Keltininkas Gediminas Dzeventauskas – tai trečios kartos unikalaus amato atstovas. Keltininko veiklą pradėjo jo senelis 1935 metais, tarybiniais laikais tęsė tėtis, o dabar keltu rūpinasi jis pats, Gediminas. Žiūrovai ir klausytojai sužinojo, jog dabartinis keltas Nerimi plaukioja nuo 1978 metų ir per sezoną nuplaukia apie 200 kilometrų. Žiūrovus sudomino automobilio  „Volga“ ant kelto vykusi ypatinga drama, keltininko išsakytos jautrios ir prasmingos mintys apie gyvenimą, darbą, šeimą, bendravimą. „Jaučiuosi kaip kunigas, kuriam nuvažiuodami žmonės ant kelto išsipasakoja  savo bėdas, – filme kalbėjo Gediminas Dzeventauskas. – Norėčiau, kad keltas būtų. Keltas veiks, kol būsiu gyvas.“

Jautriai filmo kūrėjams kalbėjusios keltininko žmona Rasa Dzeventauskienė, dukros Ugnė Dzeventauskaitė ir Urtė Dzeventauskaitė akcentavo kelto svarbą, šeimos narių, vyro ir žmonos, tėvo ir vaikų tarpusavio darną, pažymėjo, jog keltas yra tarsi šeimos narys. „Ką pradėjo mano prosenelis, tęsiu aš“, – pabrėžė filme paskutinis kalbėjęs sūnus Arnas Dzeventauskas. Jeigu taip įvyktų, tai būtų 4-tos kartos amatininkas.

Filmo kūrėjai Saulius Jankauskas ir Asta Sabonytė (kairėje) kalbasi su  Rasa ir Gediminu Dzeventauskais (dešinėje).

Filmo kūrėjai Saulius Jankauskas ir Asta Sabonytė (kairėje) kalbasi su Rasa ir Gediminu Dzeventauskais (dešinėje).

Filmo „Keltas“ kūrėjai ir Dzeventauskų šeima: (iš kairės į dešinę) Asta Sabonytė, Saulius Jankauskas, Rasa Dzeventauskienė, keltininkas Gediminas Dzeventauskas, Urtė Dzeventauskaitė ir Ugnė Dzeventauskaitė.

Filmo „Keltas“ kūrėjai ir Dzeventauskų šeima: (iš kairės į dešinę) Asta Sabonytė, Saulius Jankauskas, Rasa Dzeventauskienė, keltininkas Gediminas Dzeventauskas, Urtė Dzeventauskaitė ir Ugnė Dzeventauskaitė.

Pasibaigus filmui, kūrėjas Saulius Jankauskas atsakė į žiūrovų klausimus, vyko didžiulė projekto dalyvių ir organizatorių fotosesija. Netrūko nei teigiamų emocijų, nei pagyrimo žodžių. Projekto veikla baigėsi, tolesnis bendravimas tęsėsi prie kavos puodelio.

Romas Zibalas

     
Naujausi komentarai
  • l    2015-11-09 18:05         

    Filmas tikrai labai geras

  • keltas    2015-11-08 12:34         

    Nuostabus filmas, nuoširdžiausė pagarba jo kūrėjams.

  • tiesa    2015-11-06 15:45         

    Labai gražus ir prasmingas projektas.

Savivaldybės naujienos

Paieška
Įveskite paieškos raktažodį:

Apklausa

Ar Širvintose reikėtų vietos, kur veiktų visiems atviras nemokamas internetas?

Rezultatai

Loading ... Loading ...
Archyvas
Reklama

Širvintų parapija

Web ir SEO sprendimai

Farming simulator 19 mods
Apskaitos paslaugos
Židiniai
Kreditas
Plytelės
Buitinė technika namams
Pigūs baldai
Vertimai iš anglų
Lagaminai
Microblading
NeoLife vitaminai
Įmonių steigimas
Išparduotuvė
Optimizavimas paieškos sistemoms

  
Statistika
Dabar svetainėje: 11 lankytojai
Nuotraukos
Atsisiųsti Flash Player slideshow žiūrėjimui.