Vieną rytą Bagaslaviškio ūkininkas Liubomiras Bronislavas Vošteris sulaukė svečių. Į jo sodybą atvyko Gelvonų gimnazistai ir jų mokytojai. Keliavo pėsčiomis ir dviračiais. Saloje, į kurią galima buvo patekti tik pro arkinį tiltą, laužavietėse spragsėjo ugnis, o ant jos dviejuose puoduose jau virė žirnių košė.
Nuo seno žinoma, kad veltui košės niekas nedalina, – ją reikia užsidirbti… Įvairūs tyrimai rodo, kad didesnė mokymo būdų įvairovė sužadina mokinių susidomėjimą. Šį kartą vietoje nusibodusios klasės jų laukė suolai po pušaitėmis, o vietoje mokytojo – sveikos gyvensenos principus dėstė ūkininkas. Kaip vaizdinės priemonės ant dėstytojo stalo buvo išdėlioti ūkyje išaugintų ir pagamintų produktų pavyzdžiai.
Gelvonų gimnazija jau daug metų vykdo tęstinius projektus, kurių metu ugdo mokinių sporto ir judėjimo poreikį. Graži ir taisyklinga laikysena formuojasi vaikui augant ir priklauso nuo higienos sąlygų, kuriomis vaikas gyvena, mokosi, dirba. Vykdydami projektus pedagogai skyrė didelį dėmesį mokinių aktyviai fizinei veiklai, sportui, mokinių tėvų švietimui. Vaikai įgyja žinių ir įgūdžių apie organizmo sveikatą, jos saugojimą ir stiprinimą. Mokinių tėvai ir Gelvonų bendruomenės nariai dalyvauja mokyklos sporto šventėse, šeimų turnyruose, vyksta integruoti pokalbiai apie sveiką maistą, mitybą. Praktiniuose seminaruose iš vaistažolių žinovų sužino, kaip galima stiprinti imunitetą. Kasmet organizuojamose vasaros stovyklose, dviračių žygiuose ugdomi komandinio darbo įgūdžiai, atsakomybė. Stiprėja sveikata.
Šių metų projektas vadinasi „Sportuok, stovyklauk, pažink“. Pasak šio projekto vadovo Gelvonų gimnazijos biologijos mokytojo Gedimino Žilinsko, projekto priemonių veikla bus orientuota tiek į pradinių, tiek į vyresnių klasių mokinius, jų šeimas ir Gelvonų krašto bendruomenės narius. Mokytojas padėkojo ūkininkams Janinai ir Bronislavui Vošteriams, kad sutiko pasidalyti savo gyvenimo patirtimi ir išmintimi. „Vienas iš projekto tikslų – kad vaikai išgirstų, jog Lietuvoje galima puikiausiai gyventi iš žemdirbystės, tik reikia mokytis, žinoti ir svarbiausia – norėti“, – pabrėžė mokytojas.
Savo kalbos pradžioje ūkininkas Bronislavas Liubomiras Vošteris svečiams trumpai papasakojo apie savo ūkį: „Ūkininkauju jau 26 metus. Pradėjau nuo penkiolikos hektarų, o šiuo metu kartu su sūnėnu dirbame 250 hektarų. Auginame įvairią produkciją: linus, rapsus, judrą, belukštes avižas, kviečius, spelta kviečius, žirnius, grikius. Kultūrų daug, nes auginant vieną ar dvi kultūras, esant nepalankioms oro sąlygoms, galima patirti nuostolių. O iš daugelio kultūrų kelios garantuotai duos pelno. Gyvulininkyste neužsiimame. Tiesa, anksčiau laikėme penkias karves, 50 kiaulių, auginome stručius, tačiau buvo mažos supirkimo kainos, o stručių kiaušinių niekam nereikėjo, todėl ši ūkio šaka nepasiteisino ir jos atsisakėme. Gaminame elektros energiją, kurią parduodame. Elektrinė sukiojasi ir „gaudo“ saulės šviesą. Jei diena saulėta, pagamina iki 200 kilovatų elektros energijos. Pardavę gauname apie 15 000 eurų pajamų per metus. Dar turime savoms reikmėms nedidelę jėgainę, per dieną pagaminančią 10 kilovatų elektros energijos.
Spaudžiame sėmenų, rapsų ir judrų aliejų, turime malūną, kuriame malame grūdus ir iš belukščių avižų darome dribsnius. Auginame kmynus. Savo produkciją pardavinėjame 25-iose parduotuvėse Vilniuje ir kituose didžiuosiuose miestuose. Perdirbame daugiau kaip 50 procentų užaugintos produkcijos, o kitą pusę parduodame grūdais. Tai nėra labai geras rezultatas, reikėtų, kad būtų perdirbta 80 procentų, tačiau tiek nesugebame realizuoti, nors greitu laiku žada mūsų produkciją priimti didieji MAXIMA prekybos tinklai.
Sąnarių ir raumenų skausmui malšinti gaminame tepalą, kurį, bėdos verčiamas (ūkininkas pats turėjo problemų dėl sąnarių – aut. past.), sugalvojau pats. Tai sėmenų aliejaus tirščiai su kaulažole. Visi šie ūkyje auginami ir gaminami produktai susiję su sveiko gyvenimo būdu.“
Po paskaitos apie ūkyje auginamų produktų naudą mokiniai žaidė futbolą, o sušilę išsimaudė juosiančiame salą tvenkinyje. Apie tai, kokia buvo skani pagal ponios Janinos receptą pagaminta košė ant laužo, nė kalbėti neverta, – jos reikėtų paragauti…
Apsilankymas J. ir L. B.Vošterių ūkyje Bagaslaviškyje – tik viena, pati pirmoji, projekto „Sportuok, stovyklauk, pažink“ dalis. Taip pat jau įvyko sporto šventė su linksmosiomis estafetėmis pradinukams „Sportuojame pasitikdami vasarą“ ir vasaros stovykla prie Širvintos upės su sporto varžybomis, baidarių regata ir vaistingųjų augalų rinkimu bei sveiko maisto gaminimu ir ragavimu. Projekto pabaigą vainikuos šeimų sportinė sveikatinimo šventė su bendruomene, kuri bus rudenį.
Remigijus Bonikatas
Džiugu,kad mokytojas ir mano buvęs auklētojas toks energingas.Linkiu jam ir toliau taip mokyti mylēti gamtą,žmones,kaip išmokē mus,savo pirmus auklētīnius.
isties labai energingas Gelvonų biologas.
niekada blogai ant savo chebros nerasys, is vieno bliudo…..o kitu [uolimas – tai darbas, uz kuri mokama alga. kodel man patinka laikrastis sis Sirvintu krastas, paskutiniu metu tiek daug idomiu, pozityviu straipsniu publikuojama, gera energija visa dienai, ypac smagu del pozityviu straipsniu apie nusipelniusius musu krastiecius, garsinancius sirvintas
pritariu, komentuojam i tema, Gelvoniskiai saunuoliai
kad aplink mus easantys zmones nesmirdetu
Komentarai pagal paskirti, tik ne po siuo straipsniu, o po siuo straipsniu norisi dar karta pagirti Gelvonu gimnazijos mokytojus. Saunuoliai. Idejiniai.
aaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaa 🙂
o kam tas muilas?
jei jau tiekmetu uz busta mokam, tai gal galim ir ant muilo susimest?
jei zino, tai tegu paraso, o jei nezino, tai tegu kitu nepuola.
aisku zino, tik, deja, neparasys i savo teisingaji laikrasciuksti
jei jau uzgrobia, tai amziams, tik neaisku, kodel mes turime moketu uz asmenini kazkieno pragyvenima, gal ir uz mano kas sumoketu? neatsisakyciau
Gal zurnaliste zino, kodel jos drauguciai i posedį neatejo?
Tai ar issikrauste smeizike is uzgrobto buto?