Kai vienos mokyklos pašaliniams užtrenkia duris, kitos siekia plačiau atlapoti

Nors mokymo įstaigų teritorijos turėtų būti uždaros, iš tiesų jos tarnauja kaip pereinami kiemai...

Dar 2008 metų rudenį buvo atlikta Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų valstybinė visuomenės sveikatos saugos kontrolė ir įvertinta bendrojo lavinimo mokyklų atitiktis Lietuvos higienos normos HN 21:2005 „Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimams. Iš viso patikrintos 1202 mokyklos ir atskirose patalpose esantys jų skyriai, t. y. apie 80 proc. visų Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų, tada informavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.

Išvadose apie patikrinimų rezultatus akcentuota, kad apie trečdalio tikrintų mokyklų teritorija nėra įteisinta teisės aktų nustatyta tvarka. Daugiausia tokių mokyklų (79) buvo Vilniaus apskrityje, ir jos sudarė net 40 proc. visų šioje apskrityje patikrintų mokymo įstaigų. Nors higienos norma nustato, kad draudžiama mažinti veikiančių mokyklų sklypų dydžius, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka neįteisinus mokyklų sklypų teritorijos ribų, formuojami nauji sklypai ir taip atsiranda galimybė juos sumažinti.

Kitas itin dažnas pažeidimas – neaptverta mokyklos teritorija. Vadovaujantis higienos norma, siekiant mažinti vaikų traumatizmą, užtikrinti saugias sąlygas mokiniams mokykloje, teritorija turi būti aptverta tvora arba gyvatvore. Šio reikalavimo nesilaikyta net 791 (65 proc.) tikrintoje mokykloje. Nors šis higienos normos reikalavimas galiojo daugiau nei dešimt metų, mokyklų vadovai ir steigėjai taip ir neskubėjo jo įgyvendinti, vis motyvavo lėšų stygiumi.

Pirmiausia – įteisinti ribas!

Širvintose veikia trys bendrojo lavinimo mokyklos, bet tik viena jų, Pradinė mokykla, prieš kelerius metus aptvėrė savo teritoriją ir taip apribojo galimybę į ją patekti pašaliniams asmenims. Mokinių saugumas nuo išorės veiksnių yra viena svarbiausių sričių, į kurias nuolat atkreipiamas dėmesys. Šalyje yra mokyklų, kurių teritorijos stebimos vaizdo kameromis, vartai ir durys – rakinami, budi apsauga, be kontrolės negali patekti pašaliniai asmenys, o mokiniai – nepastebėti palikti mokyklos teritoriją.

Kol kas širvintiškiams tai – utopija. Mūsų mokyklų teritorijos kartais tampa šunų vedžiojimo vietomis, stadionai – ganyklomis, ant mokyklų laiptų ar aikštynuose kortuojama, rūkoma, net girtaujama. Atėjūnai siaubia mokyklų inventorių. Nors minėti dalykai nėra masiniai reiškiniai, tokių pažeidimų per metus užregistruojama tikrai ne vienas. Kartais prašoma, kad į šį procesą įsikištų policija, kuri padėtų kovoti su pažeidėjais. Taip pernai buvo surengtos gimnazijos rūkalių gaudynės, bet jų veiksmingumas – abejotinas. Pasak policijos pareigūnų, pirmiausia rajone reikia įteisinti mokyklų ribas ir nustatyti, kas jose yra draudžiama. Tik tai leistų kovoti ne tik su nepilnamečių rūkymu, bet ir su kitomis grėsmėmis.

Net aptverta gimnazijos krepšinio aikštelė pasitarnavo kaip trumpesnis takas į parduotuvę...

Mokyklose – komercinės paslaugos

Užuot sprendusi šias problemas, rajono valdžia, panašu, ketina dar labiau atverti mokyklų duris. Savivaldybėje įregistruoti keli teisės aktų projektai, kuriuos priėmus būtų įteisintas pašalinių asmenų lankymasis švietimo įstaigose.

Sausio 15-ąją įregistruotas Širvintų rajono tarybos sprendimo projektas dėl Širvintų pradinės mokyklos salės nuomos. Ketinama patvirtinti sporto salės vienos valandos nuomos mokesčio įkainius: be dirbtinio apšvietimo – 10 litų; su dirbtiniu apšvietimu – 20 litų; šildymo sezono metu be dirbtinio apšvietimo ir su dirbtiniu apšvietimu – 30 litų.

Aiškinamajame rašte sklandžiai išdėstyta, kad Širvintų pradinė mokykla siekia plėtoti tolesnį patrauklios, saugios, edukacinius reikalavimus atitinkančios aplinkos kūrimą. Tokios aplinkos kūrimui mokyklos turimų lėšų nepakanka. Trūksta lėšų numatomam salės grindų dažymui, radiatorių ir stiklinių durų apsaugos įrengimui, esamo sporto inventoriaus papildymui ir kt. Mokykla suinteresuota pritraukti išorės lėšų numatytiems darbams atlikti. Tai būtų lėšos, gautos už sporto salės nuomą. Ji būtų nuomojama netrukdant mokykloje vykstančiam ugdymosi procesui (pamokoms, neformaliojo vaikų švietimo veiklai).

Nepraėjus nė savaitei, sausio 21-ąją buvo įregistruotas ir Širvintų rajono tarybos sprendimo projektas dėl Širvintų L. Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos skaityklos nuomos. Ketinama patvirtinti skaityklos vienos valandos nuomos mokesčio įkainius: šildymo sezono metu – 40 litų; ne šildymo sezono metu – 20 litų; multimedijos ir kitų techninių priemonių – 5 litus.

Aiškinamajame rašte nurodyta, kad to prašo gimnazijos vadovybė. Mokymo įstaiga turi modernią skaityklą, joje patogūs, ergonomiški baldai, kompiuteriai, internetas. Iki 16 valandos skaitykla naudojasi gimnazistai ir jų mokytojai. Kartais sulaukiama prašymų leisti gimnazijos patalpose vesti įvairius suaugusiųjų mokymus, todėl atsirado poreikis patvirtinti skaityklos nuomos įkainius.

Argi šie pavyzdžiai neprasilenkia su minėtomis higienos normomis ir saugios buveinės deklaracijomis? Jei šiandien oficialiai įsileisime pašalinius asmenis į mokyklos salę ar skaityklą, rytoj galime sulaukti prašymo tuo metu, kai nesinaudoja mokiniai, valgyklose rengti pokylius ar gedulingus pietus.

Kita vertus, labai abejotina, ar, patenkinus prašymus dėl paslaugų teikimo, mokyklos sulauks pinigingų klientų antplūdžio. Greičiausiai pasitvirtins „lietuviško verslo“ taisyklė, kad atsitiktinės įplaukos neatperka išlaidų administravimui, patalpų eksploatavimui ir priežiūrai.

Gal vertėtų pasvarstyti apie mažesnį sporto centrą?

Nuomonių, kaip būtų galima naudotis mokyklų turtu, yra įvairių. Sakykime, Gelvonuose ar Čiobiškyje yra vienokia situacija, o štai Širvintose – visai kitokia. Uždraudus mokyklose lankytis pašaliniams, kaime gyvenantieji ne tik prarastų ryšį su svarbiu bendruomenės centru, bet ir netektų galbūt vienintelės sporto bazės ar interneto prieigos taško. Tuo tarpu mieste yra alternatyvų. Tikrai keistai atrodo ketinimas į gimnaziją įsileisti pašalinių, kai panašias paslaugas gali suteikti buvusio Verslo ir turizmo centro bazę perėmęs Švietimo ir sporto skyrius, čia pat įsikūręs Švietimo centras, baigiama atnaujinti Viešoji biblioteka ir Kultūros centras, galų gale – yra pačios Savivaldybės salė su tam būtina įranga.

Nuo seno keistokai atrodo tai, kad mieste esančios mokyklos priglaudžia ir leidžia iki išnaktų sportuoti suaugusiesiems, savo patalpas suteikia šokėjams. Pagirtina, kad žmonės nori sveikai gyventi, lavintis, bendrauti, tik ar mokyklos visada yra tam tinkamiausia vieta? Juk į mokyklas ateina, šeimininkauja ir užsibūna pašaliniai asmenys, kurie vargu ar gali užtikrinti, jog kartu su jais nepateks piktavalių. Nors apie tai viešai nekalbama, vis dėlto galima įtarti, kad tokie pasportavimai ir pasišokimai mokykloms atneša išlaidų – reikia valyti patalpas, eikvojama elektra, inventorius. Negi tam netiktų buvusio Laisvalaikio centro sporto salė, kur, tikėtina, tikrai atsirastų vietos ir tiems keliolikai sportininkų bei šokėjų. Juo labiau, kad piniginės įplaukos tikrai nepakenktų mokesčius iš sportuojančių mokinių renkančiai Sporto mokyklai.

Kita vertus, norinčiųjų mokyklose sportuoti, šokti ar kitaip leisti laisvalaikį buvimas tik įrodo, kad Širvintose yra viešųjų sporto ar kitų patalpų poreikis. Ne kartą rašėme apie pražiopsotą galimybę mieste turėti šiuolaikinį stadioną, atnaujintą Sporto mokyklą. Tik ar tikrai jau viskas prarasta? Gal vertėtų padiskutuoti, ar, sakykime, neįrengus viešo sporto centro buvusioje miesto katilinėje. Juo labiau, kad vienu metu jau buvo svarstyta galimybė į ją perkelti Sporto mokyklą, tik pabijota, kad tam nepakaks patalpų. Šiandien, kai net kaimo bendruomenės gauna europinių lėšų ir renovuoja nebenaudojamus, apleistus pastatus, būtų galima pasvarstyti ir apie šių nenaudojamų patalpų miesto centre pritaikymą gimnastikos, treniruoklių, krepšinio 3X3 į vieną krepšį ar kitoms salėms.

Gintaras Bielskis
Auros Jankūnaitės nuotraukos