Ar leisime griūti Kernavės piliakalniams?

Ar istorinės Lietuvos sostinės, kasmet sulaukiančios šimtų tūkstančių turistų, sulauks ir tinkamo valstybės dėmesio? Ar mažos Širvintų bei Trakų rajonų savivaldybės sulauks realių galimybių iš esmės sutvarkyti bei gyventojų ir turistų poreikiams pritaikyti senųjų sostinių infrastruktūrą?

Taip, senosios sostinės nėra Vilniaus centre ir jų objektų būklės nemato kiekvienas praeivis, kaip kad mato griūvantį Gedimino kalną. Tačiau tiek Kernavė, tiek Trakai taip pat turi problemų, kurias spręsti reikia kuo skubiau. O ir išnaudoti unikalių vietovių potencialą, pagal XXI amžiaus standartus sutvarkant aplinkinę infrastuktūrą turi būti valstybiškai svarbu.

Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komiteto posėdyje, kuriame dalyvavo ir Širvintų r. savivaldybės merė Živilė Pinskuvienė, buvo pristatytos Lietuvos istorinių sostinių plėtros 2030 metų koncepcijos gairės.

Merė džiaugiasi ir dėkoja Seimo Kultūros komiteto nariams – tai dar vienas žingsnis. Pernai gruodį vykusiame Vilniaus regiono savivaldybių merų susitikime su Prezidentu Gitanu Nausėda aptartos išskirtinį statusą turinčių vietovių savivaldybių problemos jau svarstomos ir Seime. Tai yra viltis, kad pagaliau sulauksime ne tik dėmesio, bet ir konkrečių priemonių bei tikslinio finansavimo, labai reikalingo, kad istorinės sostinės iš tiesų taptų mūsų šalies veidu.

Seimo Kultūros komiteto nariams kartu su Kernavės kultūrinio rezervato direktoriumi Ramojumi Kraujeliu Ž. Pinskuvienė pristatė situaciją.

Dar visai „šviežia“ problema, kuriai spręsti, deja, valstybės biudžete lėšų nenumatyta – Mindaugo sostu vadinamo piliakalnio nuošliaužos.

Problema, bendra ir Širvintų, ir Trakų – esminis infrastruktūros sutvarkymas: įrengti pėsčiųjų ir dviračių takus, sutvarkyti kelius, automobilių stovėjimo aikšteles, kelių ženklus bei nuorodas ir kt. svarbius turizmui bei gyventojams aspektus.

Savivaldybė tiek padeda, kiek gali. Tačiau esame vieni mažiausių, todėl ir savivaldybių biudžetai proporcingai maži. Keliams tvarkyti taip pat gauname mažiau lėšų nei didžiosios savivaldybės ar tos, kurios turi kurorto statusą. Be to, kiekvieną darbą apsunkina išskirtinio statuso teritorijoms keliami didžiuliai reikalavimai, dėl kurių net mažesnės apimties darbai užtrunka žymiai ilgiau. Tai matosi akivaizdžiai, kadangi ką tik užbaigtas vienos iš pagrindinių Kernavės miestelio Pajautos gatvių projektavimas.

Bendrą situaciją sunkina ir tai, kad Savivaldybė, paprastai tariant, UNESCO paveldo vietovėje Kernavėje tik lopo duobes, renka šiukšles, uždega lempas ir už tai sumoka. Tuo tarpu didžioji dalis teritorijos priklauso kultūriniam rezervatui, kurio direkcija pavaldi tiesiogiai Kultūros ministerijai.

„Dedame daug vilčių, kad šiandien Seime pristatytos istorinių sostinių plėtros koncepcijos gairės pagaliau nuties tiltus ir leis vykti konstruktyviam dialogui,“ – viliasi merė Ž. Pinskuvienė.

Širvintų savivaldybės inf.

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top
+