Dar visai neseniai širvintiškė Norvilė Iljeitytė buvo matoma Širvintų Lauryno Stuokos–Gucevičiaus gimnazijos klasėse ar aktyviai dalyvaujanti įvairiuose rajono renginiuose. Ne tik kaip solistė, bet ir viena iš vokalisčių muzikinėje grupėje „Names goes here“. Šiuo metu mergina gyvena buvusioje Lietuvos sostinėje – Kaune. Norvilė mielai sutiko pasišnekučiuoti ir pasidalinti su mūsų skaitytojais apie profesinio kelio pasirinkimo pradžią, adaptavimąsi naujoje aplinkoje ir jausmus, kuriuos išgyvena suskambus muzikos akordams.
Norvilė Iljeitytė studijuoja farmaciją
-Norvile, kaip tau sekasi šiuo metu ir kuo užsiimi, ką studijuoji? Kaip pavyko adaptuotis naujame gyvenimo etape baigus mokyklą?
-Šiuo metu esu pirmo kurso studentė Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Farmacijos Fakultete. Sekasi gana neblogai. Žinoma, buvo šiek tiek sunku adaptuotis naujoje vietoje, įskaitant ir tai, kad nusprendžiau gyventi bendrabutyje. Jaučiau nerimą, kad reikės susipažinti su daug naujų žmonių ir reikės gyventi visiškai nepažįstamoje, bent jau tuo metu taip atrodė, aplinkoje. Tačiau dabar jaučiuosi nuostabiai! Esu labai laiminga, susipažinau su daug naujų ir įdomių žmonių, mokausi pačiame geriausiame Farmacijos Fakultete ir kol kas tikrai nieko nesigailiu.
-Kodėl farmacija? Kiek žinau, mama dirba farmacijoje. Pati nusprendei pasirinkti šią profesiją ar buvai pastūmėta tėvų?
-Taip, mama dirba farmacijoje, tačiau ji manęs, visiškai, nestūmė – pasirinkau pati. Daug laiko praleisdavau vaistinėje su mama, matydavau koks švarus šis darbas, įdomus ir tinkamos darbo valandos. Man patiko, kad kasdien bendraujama su įvairiais žmonėmis bei skiriama pagalba jiems. Matyt, šie faktoriai mane paskatino studijuoti farmaciją.
Dainuoja nuo pat darželio
-Norvile, kada supratai, jog turi talentą dainuoti ir kokiais būdais lavinai dainavimo įgūdžius?
-Nesakyčiau, kad tai talentas. Turbūt, tiksliau pasakius, tai 5 procentai talento, o likusi dalis – darbo. Dainuoju nuo pat darželio. Dar jame būdama dalyvavau dainų dainelės konkurse. Taip pat tuo pačiu metu pradėjau lankyti muzikos mokyklą, dainuodavau chore. Baigusi muzikos mokyklą dainuodavau mokyklos organizuojamuose renginiuose. Kai pradėjau mokytis gimnazijoje, sutikau savo muzikos mokytoją, geriausią draugą – Arvydą Golcą, kuris dar labiau sustiprino meilę muzikai. Taigi, trumpai tariant, mokiausi neprofesionaliai, bet ir nesigailiu, nes man to užtenka.
-Dainavimas tau yra neatsiejama gyvenimo dalis, aistra, pašaukimas ar tik laisvalaikio pomėgis?
-Net nežinau… Galbūt viskas? Muzika tikrai yra neatsiejama mano gyvenimo dalis ir puikus laisvalaikio praleidimo būdas. Jeigu reikėtų rinktis tarp regos ar klausos, be abejonės pasirinkčiau klausą – negalėčiau gyventi be muzikos.
-Gimnazijoje buvai muzikinės grupės „Names goes here“ vokaliste. Kaip yra dabar? Ar palaikote tarpusavio bendravimą? Ar tenka kartu koncertuoti, nes kiek žinau, grupę papildė nauji nariai?
-Taip, buvau vokalistė kartu su Deimante Stankevičiūte ir Justinu Blažiu. Dabar su grupe renginiuose nedalyvauju, nes didžiąją dalį savo laiko praleidžiu Kaune, tačiau bendravimą tikrai palaikome. Neseniai buvome susirinkę išgerti kavos, visas „senimas“ susirinko, buvo taip gera, – Norvilė su šypsena veide dalijosi prisiminimais. Tą grupę vienija nuostabūs žmonės, myliu ir palaikau visus iki vieno. Tikiuosi, kad bus progų vėl kartu susirinkti ir kažkur sudalyvauti, nes tos akimirkos neįkainojamos.
Norvilė Iljeitytė dainuoja ir su mokytoju
-Dažnai sulauki kvietimų dainuoti įvairiuose renginiuose kaip solistė? Jei taip, tai kokie įsimintiniausi, kuriuose teko dalyvauti? Kaip atsirenki kur vykti, o kur, galbūt, atsisakyti?
-Kvietimų sulaukiu gana dažnai – ir kaip solistė, ir kaip duetas su Arvydu Golcu. Visi jie būna įsimintini, tačiau labiausiai įstrigo atmintyje, kai su Arvydu dainavome jubiliatui 8.00 valandą ryto, tik jam nubudus. Buvo labai keista, bet tuo pačiu ir labai smagu. Visada stengiuosi dalyvauti renginiuose. Nors ir laukia milijonas darbų, tačiau bandau viską suderinti. Atsisakau tik tuomet, kai renginiai dubliuojasi – tada dalyvauju tame renginyje, kuris užsakytas anksčiau.
-Kokius svarbius apdovanojimus esi pelniusi? Dainavimas yra talentas, kurį tobulinant galima siekti karjeros aukštumų ir tai gali tapti pagrindiniu gero gyvenimo šaltiniu. Ar esi gavusi atlygių už dainavimą pinigine išraiška? Esi susimąsčiusi apie galimybe tapti žymia daininke?
-Apdovanojimų esu pelniusi nedaug, nes kaip solistė, kažkaip, niekur ir nedalyvaudavau… Bet su grupe esame pasižymėję konkursuose – tik dabar nebeatsimenu visų. Kalbant apie atlygius – taip, esu gavusi. Realiai, dabar retai kada tenka dainuoti nemokamai. O dėl dainininkės karjeros… Kai buvau jaunesnė – visos mintys tik ir buvo apie tai, tačiau dabar nuomonė pasikeitusi. Noriu turėti tvirtą pagrindą po kojomis, o dainavimui laiko visuomet rasiu. Labai slidus tas muzikos pasaulis, nes nežinai kada paslysi ir gero finansinio šaltinio nebeturėsi.
Tai pats nuostabiausias jausmas pasauly
-Iš dainuojančių žmonių teko girdėti, kad dainuojant jie pakyla į kitą materiją. Jausmai, emocijos, kurias patiria muzikos ir dainavimo dėka, nukelia daugumą toli nuo realybės, į pasaulį, kuriame vyrauja tik gražūs gyvenimo momentai. Kaip tu apibūdintum tą jausmą, kuomet išgirsti pirmuosius muzikos akordus ir pradedi dainuoti?
-Tikrai taip. Aš tai apibūdinčiau kaip patį nuostabiausią jausmą pasauly. Atrodo, kad iš naujo patiri pirmą meilę, išskrendi ten, kur taip gera, kur jautiesi toks laisvas, toks…, visada turintis ką pasakyti širdimi. Lyg pabėgi nuo visko. Bet taip yra tik tada, kai toje dainoje gyveni. Kai išgyveni kiekvieną žodį. Ir tikra tiesa – tame pasaulyje, kuriame atsirandi, nebelieka jokio blogio. Kartais tai labai padeda išgyventi sunkias akimirkas.
Minčių dėl Xfaktoriaus buvo…
-Kaip manai, ar įžengsi kada į vieną populiariausių, TV3 televizijos inicijuojamą, muzikinį projektą Xfaktorius? Ar turėjai minčių apie šį žingsnį?
-Tokių minčių buvo, nemeluosiu. Vis iš draugų sulaukiu pareiškimų, kad kitais metais jau nebeišsisuksiu ir patys užregistruos mane. Bet net nežinau… Vis dar nesijaučiu tam pasiruošusi.
-Kokie laisvalaikio pomėgiai tau suteikia laimės jausmą? Kokiais momentais jautiesi laiminga?
-Laiminga jaučiuosi, kai neriu stačia galvą į veiklą, kuria užsiimu. Nesvarbu kas tai bebūtų – šokiai, sportas, mokslai ar paprastas eilėraščių kūrimas. Kai pamatau rezultatą – būtent tai ir suteikia laimę. Mane pažįstantys žmonės žino, kad manęs yra visur, bent po truputį. Jei kalbant konkrečiai, tai be dainavimo, man labai patinka organizuoti mažus renginius, atlikti kruopščius darbus, kurie reikalauja didžiulės kantrybės (pvz.: drožinėjimas).
-Kaip įsivaizduoji save po penkerių metų?
-Tikrai sunkus klausimas… Galbūt, net neįsivaizduoju. Nežinau kur mano keliai mane nuves. Atsižvelgiant į dabartinę situaciją, tai turėčiau būti dainuojanti farmacininkė, – juokiasi pašnekovė. Tačiau nenoriu žiūrėti taip toli į priekį, nes gyvenimas bet kurią akimirką gali apvirsti aukštyn kojomis.
-Ko palinkėtum jaunimui, kuris turi daug gyvenimo siekių, tik vis dar nesiryžta jų įgyvendinti?
-Norėčiau palinkėti pasitikėjimo savimi, drąsos, ryžto imtis dalykų, kurie, galbūt, atrodo labai sunkiai pasiekiami. Nebijokite savęs šiek tiek paspausti. Atiduokite dalį savęs į tai, ką darote ir rezultatas jus labai stipriai nustebins. Stokitės, lėkit, darykite tai, ko trokštate, nes kada, jeigu ne dabar!? Visada atminkite: „Kuo daugiau darai – tuo daugiau ir spėji“.
Kalbino Odeta Bagdžiūnė
