Birutė su vyru grįžo į Lietuvą...
Visai neseniai startavo projektas „Globalios Širvintos“, kurį įgyvendinant yra sukurta speciali interneto svetainė https://globalios.sirvintos.lt ir socialiniame tinkle “Facebook” sukurta grupė išvykusiems iš Širvintų krašto, užsienio šalyse gyvenantiems kraštiečiams.
Džiaugiamės, kad prie projekto jau prisijungė daugiau nei 500 iš Širvintų krašto kilusių žmonių. Pristatome pirmąją istoriją apie ką tik iš Anglijos į gimtąjį kraštą grįžusią Birutės Ščiukienės šeimą.
– Iš kur esate kilusi?
– Gimiau Širvintose, nuo 10 metų gyvenau ir augau Gelvonų miestelyje, ten baigiau ir vidurinę mokyklą.
– Gal galėtumėt plačiau papasakoti, į kokią šalį buvote išvykusi, ką ten veikėte, kokį darbą dirbote?
– Baigusi vidurinę, išvykau dirbti ir gyventi į Didžiąją Britanija. Pragyvenau ten 6 metus, pirmus 2 iš jų dirbau kavinėje, o likusius 4 – slauge. Buvau vyresnioji slaugė, grupės vadovė. Dirbau su jaunesniais žmonėmis, kuriems sunku vieniems gyventi fiziškai arba dvasiškai. Taip pat dirbau su senjorais, neįgaliaisiais, paskutinius gyvenimo mėnesius skaičiuojančiais ligoniais, jų šeimomis. Savo darbą nuoširdžiai mylėjau. Daugelis įsivaizduoja, kad dirbdama slauge, nieko nedarai, tik plauni nešvarias kelnaites. Tačiau mano darbas buvo kur kas platesnis: aš padėjau žmonėms, juos palaikiau psichologiškai, kai jiems buvo sunku. Aš su jais bendravau – buvau jų šeimos narė, jų draugė, virėja, valytoja… Sakyčiau, viskas viename. Niekada neįsivaizdavau, kad yra įmanoma taip mylėti savo darbą. Dirbdavau nuo 7 val. ryto iki 22 val. vakaro, tačiau grįžus jausdavau ne nuovargį, o širdies ir sielos pilnatvę. Žinojau, kad dieną praleidau taip, jog kažkieno gyvenimą paverčiau lengvesnį. Kad ir vienai dienai.
Žmonės dažnai įsivaizduoja, kad išvykus svetur, didelius pinigus moka už nieką. Tai netiesa. Galiu pasakyti, kad jei nori kažką turėti, reikia dirbti labai daug. Jeigu tuo metu būdavo labai sunkių ligonių, dirbdavau ir 6 dienas per savaitę, kartais ir naktinėmis pamainomis. Per vienintelę išeiginę namie priaugindavau merginoms, moterims blakstienas, kadangi esu baigusi tokius kursus. O dirbdama dar ir mokiausi specializuotuose darbo kursuose, kuriuose įgijau kelis sveikatos ir socialinio darbo diplomus.
– Kodėl po tiek metų nusprendėte grįžti į gimtąjį kraštą?
– Visų pirma, gyvendama D. Britanijoje visada širdyje nešiojau Tėvynę. Visada jos ilgėjausi. Kai su vyru nusprendėme turėti vaikų, pasvarstę visus „už ir prieš“, nusprendėme, kad laimės dukrai už pinigus nenupirksime. Emigravę žmonės tikrai supras, ką aš turiu omeny. Nėra nieko sunkiau kaip būti toli nuo artimųjų. O aš visada prisimenu savo vaikystę apsupty artimų, mylimų žmonių, senelių. Būtent to linkime ir savo dukrytei.
– Gimtasis kraštas mane visada traukė savo ramybe. Čia labai patiko ir mano vyrui. Todėl nusprendėme, kad dukrytei bus geriau augti miestelyje, kuriame daug gerų, malonių žmonių ir grynas oras. Viską šiuo metu darome vardan svarbiausio savo žmogučio – dukrytės.
Birutė su vyru grįžo į Lietuvą...
Kalėdos...
Be to, džiaugiuosi, kad Gelvonų miestelis šeimoms šiuo metu yra labai patrauklus, čia veikia puikus darželis, ikimokyklinė grupė ir didžiausias pasididžiavimas – gimnazija. Kartu su šeima tai sudaro visumą, kurios reikia norint užauginti dorą Lietuvos pilietį.
– Papasakokite plačiau apie savo idėją kaip gyvensite grįžę. Kuo planuojate užsiimti?
– Su vyru visada žinojome, kad mes galime daugiau – ne tik dirbti kažkam kitam ir taupyti pinigus. Visada galvoje turėjome daug verslo idėjų. Tuo labiau, kad jas įgyvendinti rajone, kurį žinai, yra daug lengviau nei kitam pasaulio krašte. Tad dabar planuojame ir mąstome apie investicijas ir verslą. Gražus, augantis, veiklus miestelis šioms idėjoms yra idealus variantas.
– Kokia pagalba, Jūsų nuomone, reikalinga sugrįžusiems emigrantams, ko labiausiai trūksta?
– Aš pati asmeniškai nesusidūriau su jokiomis problemomis. Gyvendama svetur, nuolat domėjausi Lietuvos politika, verslo galimybėmis. Tačiau manau, kad po ilgesnių metų sugrįžusiems žmonėms praverstu daugiau informacijos apie mokesčius, sveikatos draudimą, darbo galimybes. Galbūt kai kam reiktų papildomų kursų, kad lengviau galėtų gauti geresnį darbą. Taip pat reikėtų teikti didesnę pagalbą ne tik asocialiems asmenims, ypač būsto nuomos atžvilgiu.
– Dėkojame už pokalbį ir linkime kuo geriausios sėkmės įgyvendinant savo idėjas gimtajame krašte.
„Globalios Širvintos“ komanda
