Žmonių kaimynystėje įsikūrė kiškis

Pusnyje po sūpynėmis guolį įsitaisęs kiškis jaučiasi saugiai, žmonių visai nebijo.

Limonyse (Zibalų seniūnija) gyvenantis Ramūnas sakė, kad šalia gyvenamojo namo guolį įsitaisė kiškis. Prieš porą savaičių po vaikams suptis skirtomis sūpynėmis įsikūręs kiškis tupi ir net nesiruošia niekur iš sodybos trauktis nei dieną, nei naktį. Pasak pašnekovo, žvėrelis yra gerokai įmitęs, gana drąsus, artyn nesileidžia, bet ir, išvydęs žmogų, toli nebėga, apsuka ratą ir vėl sugrįžta į savo guolį, įsirengtą pusnyje po sūpynėmis. Šeštadienio vidurdienį kiškis leidosi fotografuojamas, maloniai pozavo priešais fotoaparato objektyvą. Tokia zuikio kaimynystė labai džiugina vaikus, nuolat žiūrinčius į jį pro langą. Kiek laiko šitaip miško gyvūnas laikysis arti namų, sunku pasakyti. Geranoriškai nusiteikę sodybos šeimininkai ilgaausiui pavojaus nekelia, bet įvairūs plėšrūnai ar medžiotojai gali kelią pastoti.

Žinomas aplinkosaugininkas ir gamtininkas Selemonas Paltanavičius apie kiškius turi savo nuomonę, pagrįstą moksliniais stebėjimais. Gamtininkas sako, kad sveiko laukinio gyvūno iš gamtos imti negalima. Galvodami, kad gyvūnui padeda, žmonės labai klysta. Praktiškai visų žmonių augintų gyvūnų gyvenimas baigiasi labai greitai, vos juos išleidus į laisvę. Gamtininkas aiškina, kad maži kiškučiai minta kiškienės pienu, jie laisvai keliauja, o mama pagal pėdsakus juos susiranda ir vieną kartą per parą pamaitina. Aplinkosaugininkas įsitikinęs, jog miško gyvūnas tikrai negrauš jokio dirbtinio pašaro. Jis net nežino, kas yra grūdai. Gamtos žinovas siūlo į sodybą atklydusį kiškį pabandyti maitinti burokine tarka sutarkuota morka. Galima bandyti pasiūlyti kopūsto lapą, nors kopūstais kiškiai minta tik pasakose.

Žinomas gamtininkas sako, kad jo nestebina nei šernai, nei stirnos, nei kiti laukiniai gyvūnai, žiemą atkeliaujantys arčiau žmonių. Laukiniai gyvūnai traukia į šėryklas ir lesyklas, graužia ne tik užsilikusius obuolius soduose, bet ir žemę siekiančias vaismedžių šakas.

Kalbama, kad kiškių paskutiniaisiais metais sumažėjo, sodams mažiau pavojaus, bet gamtininkai pataria neapsigauti. Nuo seno žinoma, jog didžiausias sodų baubas yra kiškis. Prieš 20-30 metų, kai laukuose kiškiai lakstė tuntais, o pusnys kasmet būdavo virš kelių, žmonės jaunas obelis iki pat viršūnių apraišiodavo tuo, kuo turėjo. Paskerdę kiaulę sodiečiai netoli obelų ant sniego prilaistydavo kraujo. Manyta, kad kraujas kiškius atbaidydavęs. Šis paprotys ypač buvo paplitęs Žemaitijoje. Dabar tokių papročių jau niekas nebeprisimena.

Kiek iš tikrųjų kiškių yra, niekas nepasakys. Niekas kiškių neskaičiuoja, o apie jų gausą sprendžiama iš sumedžiojimo. Per 2017-2018 m. medžioklės sezoną Širvintų rajone buvo sumedžioti 45 pilkieji kiškiai (2016-2017 metais – 34). Buvo laikai, kai kiškių būdavo sumedžiojama kelis kartus daugiau. Mažėjimui įtakos turi ligos, plėšrūnai, valkataujantys šunys, chemizacija, pavasarinės žolės deginimas.

Domas Pasulakalnis