Nors teismai, skirdami bausmes už įvairias nusikalstamas veikas dažniausiai akcentuoja, kad parenkamos bausmės paskirtis yra paveikti teisiamąjį, kad šis pasitaisytų ir daugiau nenusikalstų, realybė yra kitokia. Teigiama, kad daugiau kaip pusė buvusių kalinių ir vėl nusikalsta, pakartotinai nusikalstamas veikas padaro nemaža dalis tų, kuriems realios laisvės atėmimo bausmės dar nebuvo taikytos. Tai rodo, kad pakartotinis nusikalstamumas priklauso ne tik nuo skirtos bausmės ir nuteistojo sąmoningumo, tačiau ir nuo daugelio jį supančių veiksnių. Kartais ne taip lengva pasakyti, kas iš tiesų labiausiai kaltas, kad kelias vėl atvedė į teisiamųjų suolą.
Vitoldas L. (vardas pakeistas) iki šiol jau buvo teistas. Daugiau nei prieš dešimtmetį jis buvo įtariamas seksualiniais nusikaltimais. Tada buvo atsisakyta traukti baudžiamojon atsakomybėn, jam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės. Antrąkart prieš teismą vyras stojo pernai: 2018-ųjų balandį teismo baudžiamuoju įsakymu jam buvo skirta galutinė 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per šį laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vitoldas tada buvo nuteistas už tai, kad pakėlė ranką prieš sugyventinę. 2017-ųjų rudenį, per išgertuves kilus konfliktui su sugyventine, Vitoldas jai po akimi įtaisė mėlynę. Priežastis buvo kartu girtavusio draugo D. rodomas dėmesys Vitoldo sugyventinei. Nors paprastai tokiose situacijose viens kitam į atlapus kimba stipriosios lyties atstovai, Vitoldas „paauklėjo“ tokio konflikto šaltinį – savo sugyventinę.
Tada sugyventinė Vitoldui atleido ir net liudijo jo naudai tvirtindama, kad D. dažnai ateina į jų namus, kelia konfliktus, net juos muša, o Vitoldas jo bijo. D. netgi specialiai provokuoja, kad tik juos išskirtų. Pretenzijų sugyventiniui dėl suduoto smūgio ji neturi, šis jos atsiprašė. Kadangi sugyventinis yra neįgalus, jai jo gaila.
Prabėgo kiek daugiau nei pusmetis, Vitoldas ir vėl atsisėdo į teisiamųjų suolą. Ir vėl todėl, kad pakėlė ranką prieš artimą šeimos narį, šįsyk – prieš sugyventinės motiną, kurios namuose, beje, ir gyvena. Tas nusikaltimas buvo padarytas vos po trijų mėnesių, kai Vitoldui teismas skyrė bausmę.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad Vitoldas trenkė kumščiu savo „uošvei“ į galvą ir nubrozdino odą, sukėlė fizinį skausmą.
Aiškindamas, kodėl taip pasielgė, Vitoldas sakė, kad sugyventinė su motina visą dieną girtavo ir pasigėrė. Kai joms pritrūkdavo alkoholio, jos siųsdavo Vitoldą dar nupirkti. Tą dieną jis ne kartą ėjo į parduotuvę ir pirko joms alkoholio. Vakare sugyventinės motina vėl liepė jam atnešti iš parduotuvės alkoholio. Vitoldas nebenorėjo eiti, ginčijosi, atsikalbinėjo, bet „uošvė“ neatstojo, vis reikalavo, kad šis eitų į parduotuvę. Pagaliau Vitoldas labai supyko ir sudavė jai kumščiu į galvą. Matė, kad nubrozdino odą. Sugyventinės motina buvo labai girta, nieko jam nesakė, jie net nesusipyko dėl to. Po kiek laiko pas juos į namus atėjo keli musninkiečiai ir „liepė baigti gerti“. Vitoldas juk buvo blaivus, o štai sugyventinė su motina – girtutėlės. Kitą dieną pas juos į namus atvyko policijos pareigūnai, taip Vitoldas vėl atsidūrė teisme.
Kad Vitoldas nemeluoja, patvirtino nukentėjusioji: tądien ji visą dieną su dukra (tiesa, ir su jos sugyventiniu) gėrė alų. Kai pasibaigdavo, ji gal du kartus siuntė Vitoldą atnešti iš parduotuvės dar alaus. Vakare alus vėl pasibaigė, tada ji vėl siuntė Vitoldą, bet šis eiti nenorėjo, todėl jie susibarė. Barantis, Vitoldas kartą sudavė jai kumščiu ir nubrozdino galvos odą. Paskui jie nusiramino, susitaikė ir nuėjo gulti. Kitą dieną į namus atėjo keli musninkiečiai, paskui atvažiavo policijos pareigūnai, atvyko greitosios pagalbos medikai, apžiūrėjo galvą. Į medikus ji nesikreipė, jaučiasi gerai. Jokių pretenzijų Vitoldui neturi, jie susitaikė.
Dukra patvirtino buvus tokį konfliktą dėl alaus, ir pabrėžė, kad sugyventinis su jos motina visada „kalba garsiai“, net kai nesipyksta.
O štai liudytojai pridūrė, kad iš namų sklidęs ne tik triukšmas, bet ir riksmai: „gelbėkit, užmuš!“, trenksmai. Kai kaimynai atėjo „gelbėti“, kambaryje buvo didelė netvarka, stalas apverstas, ant žemės mėtėsi alaus butelis, dešros pakuotė. Ant lovos sėdėjo savininkė kruvinu veidu, apsipylusi kažkokiais skysčiais, dukra irgi sėdėjo ant lovos, o Vitoldas, iš pažiūros – blaiviausias, vaikščiojo po kambarį.
Rytojaus dieną namuose apsilankė seniūnijos darbuotojai, kurie motiną ir dukrą rado girtutėles, o Vitoldas vėl atrodė blaiviausias. Namuose buvo nupirkta alkoholio, todėl, siekiant išvengti naujo konflikto ir jo pasekmių, teko iškviesti policijos pareigūnus, kurie pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Atsižvelgęs į teisiamojo sveikatos būklę, teismas jį pripažino kaltu ir skyrė galutinę subendrintą 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį nevartoti alkoholinių gėrimų ir neatlygintinai išdirbti 200 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevyriausybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
