Ypač nudžiugino vienas, Henriko rastasis, su „tėčiui“, o gal „mamai“ ant galvos užlipusiu „vaikeliu“.
Ši vasara grybautojų nelepino. Sausros, karščiai išdžiovino ir miškų paklotę. Tačiau rudenėjant – pratrūko. Internetas mirgėte mirga Žemaitijos grybautojų laimikiais – renka tūkstančius baravykų. Širvintų krašto miškai tokiu derliumi iki šiol nedžiugino. Bet praėjusią savaitę, nušniokštus smarkesnėms liūtims, ir mūsų miškuose pasipylė grybai. Žinoma, ir grybautojai.
Alionių seniūnijos Pagirių kaimo gyventojai Genoefa ir Henrikas Lipnevičiai grybauja nuo mažumės. Kai jau prasideda grybų sezonas, – kasdien. Tik Genoefa sako, kad dabar grybai tose vietose, kur pulkais augdavo jos vaikystėje, jau nebeauga. Tai prie kelių, tai papievėse dygsta.
– Boruvkos miškas – vos už puskilometrio, o ir ganykla pamiškėje. Kai nuvažiuoju dviračiu karvutės perkelti, tuo pačiu – ir į mišką,- pasakoja Genoefa. – Dar nebuvo taip, kad tuščiomis grįžčiau. Ypač sekasi vyrui. Ankstesniais metais jis po 300-500 baravykų rasdavo. Būdavo, kai dirbau laiškininke, kol kaime išmoku pensijas, mane nuvežęs vyras Pokiškių miške prisibaravykauja. Gaila, dabar jau tų gerų miškų beveik nebelikę. Žiūrėk, pakrašty juosta medžių, o viduj iškirsta, žolių prižėlę. Ne vienos dešimties metų reikės, kol normalūs miškai ataugs. Tiesiog širdį skauda žiūrint…
Praėjusios savaitės ketvirtadienį Genoefa su vyru eilinį kartą nuėjo į Boruvkos mišką. Rado raudonikių, lepšių, ūmėdžių, 30 gražių baravykų. Ypač nudžiugino vienas, Henriko rastasis, su „tėčiui“, o gal „mamai“ ant galvos užlipusiu „vaikeliu“. Ir patys grožėjosi, ir „Širvintų krašto“ skaitytojams nusprendė parodyti, tegu kartu pasigėri.
Genoefa sako, kad grybų ir prisidžiovina, ir prisimarinuoja, ir prisišaldo. Kada tik įsigeidę valgo ir svečius vaišina, o kai ypač gausiai prisigrybauja, tai ir aplinkiniams padalija. Kūčioms, Kalėdoms – sočiai visai šeimynai. Įvairiausių tradicinių ir netradicinių patiekalų su grybais ir iš grybų prigamina, mat Lipnevičių šeimynai – tai keliaguba šventė: dukra Renata gimusi Kūčių dieną, o anūkė Laura – gruodžio 20-tą. Tad švenčia jau adventui pasibaigus, per Kalėdas.
Reikia tikėtis, kad ir šiemet Lipnevičių stalas bus turtingas gamtos dovanų. Kas kad, kaip Genoefa sako, dabar miškuose grybautojų turbūt daugiau nei grybų – kiekvienas grybautojas „savuosius“ vis tiek ras.
„Širvintų krašto“ informacija
Šarūnės Baronaitės nuotraukos
Ir patys grožėjosi, ir „Širvintų krašto“ skaitytojams nusprendė parodyti, tegu kartu pasigėri.
