Pažintis su dideliu pasauliu…

Strazdo giesmininko jauniklis žmonių nesibaimino…

Strazdas giesmininkas – vienas labiausiai paplitęs strazdinių šeimos žvirblinis paukštis, perintis ir Lietuvoje, teigia specializuoti šaltiniai ir nurodo, kad Lietuvoje yra aptinkamos 6 rūšys, kai kurios jų tik migracijų metu. Nors daugelis žmonių nenutuokia, Lietuvoje galima taip pat sutikti baltabruvį, juodąjį, smilginį, baltagurklį ir amalinį strazdus.

Dalis strazdų, pasiliekančių žiemoti Lietuvoje, maitinasi šermukšnių, gudobelių, šaltalankių uogomis, likusiais obuoliais, kitais vaisiais bei kitų krūmų uogomis.

Na o šiek tiek didesnis už varnėną minėtasis strazdas giesmininkas jau išvedė vaikus. Rašoma, kad tik išsiritusių jauniklių nugara apaugusi gana ilgais gelsvai rudais pūkais. Į Lietuvą kovą-balandį atskrendantis paukštis mus palieka rugsėjį. Savo namams renkasi lapuočių girias ir šilus su eglių priemaiša, pirmenybę teikia jaunuolynams. Skraido ir gieda dieną, prieblandos metu. Gieda skardžiai, dažniausiai eglių viršūnėse.

Nors, pavyzdžiui, internetinėje enciklopedijoje Wikipedia nerašoma, bet reikėtų pridurti, kad strazdai giesmininkai peri ir miestuose, pavyzdžiui – Širvintose, ką įrodo šis jauniklis, sekmadienio pavakarę išlėkęs susipažinti su pasauliu. Nutūpęs prie Upelio g. 8-ojo namo, jis sau įdėmiai žvalgėsi į praeivius. Dar nesuprasdamas, kad žmonės įvardijami pačiais didžiausiais plėšrūnais, tvirtų sparnų dar neišsiauginęs jauniklis leidosi iš arti fotografuojamas ir kraipė galvą iš malonumo, kad yra toks svarbus. Tėvai turbūt dar neįkalė į galvelę, kad be žmogaus jauniklių priešai yra varniniai paukščiai, suopiai.

Anot birdlife.lt, jei surastas paukščiukas yra be akivaizdžių sužeidimo požymių, apsiplunksnavęs, savarankiškai juda (nesvarbu, kad nematote jo skrendant), tuomet reikėtų jį palikti ten, kur suradote – jo tėvai tikrai nepaliko likimo valiai. Kai kurių rūšių paukščių jaunikliai, tarp jų ir strazdai, lizdus palieka dar ne visiškai mokėdami skraidyti, todėl juos tėvai nusiveda į kiek įmanoma saugesnę vietą ir jais rūpinasi, kol šie taps savarankiškais. Tiesa, neretai pasitaiko, kad paukščiukai aptinkami jiems nesaugioje aplinkoje – šalia judrių kelių, automobilių stovėjimo aikštelėse, vietose, kuriose gausu šunų ar kačių. Tokiu atveju patartina paukštį perkelti į kuo arčiau radimo vietos esančią saugią vietą – užkelti paukštį ant medžio apatinių šakų, pernešti į tankesnius krūmus ar miškelį, kur jie galės patys pasislėpti.

Iš įdomesnių faktų apie strazdus yra tas, kad strazdas giesmininkas lizdą lipdo seilėmis iš papuvusios medienos. Lizdą krauna daugiausia nedidelėse eglėse, kartais skirpstuose, baltalksniuose, pušyse. Veda dvi vadas, kiaušinius deda balandžio-gegužės ir birželio-liepos mėnesiais. Dėtis – 4-5 ryškiai mėlyni su juodais taškais kiaušiniai. Patelė peri 12-13 dienų.

Ko gero, paukštelis mielai būtų persikraustęs ant rankos, jei tik pasiūlytum.

Strazdas naudingas, nes surenka daug kenkėjų. Jis, kaip rašo Wikipedia, minta sliekais, minkštakūniais, grambuolių ir sprakšių lervomis, sprindžių, lapsukių, pelėdgalvių vikšrais, įvairiomis uogomis (mėlynėmis, medlievomis, serbentais, šaltekšniais, šermukšniais).

Strazdas giesmininkas figūruoja ir kine. Štai 2014 metais JAV buvo sukurtas filmas „Bado žaidynės: Strazdas giesmininkas“, kuriame nusifilmavo garsus aktorius Woody Harrelson. Dar 1983 metais Sovietų Sąjungoje buvo susuktas filmas „Juodųjų strazdų paslaptis“ pagal to paties pavadinimo detektyvų meistrės Agatos Kristi kūrinį. Su strazdais susijusi ir amerikiečių rašytoja Harper Lee. Jos Šis 1960 metais išspausdintas romanas „Nežudyk strazdo giesmininko“ autorei pelnė Pulicerio premiją. Praėjus vos porai metų po romano išleidimo pasirodė to paties pavadinimo filmas, laimėjęs tris Oskaro statulėles. 2014 metais šis romanas išleistas lietuvių kalba.

Lietuvoje yra šešios nedidelės gyvenvietės, pavadintos Strazdais, viena jų – Čiobiškio seniūnijoje.

ŠK

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top
+