Garbingą Juodiškių kaimo praeitį mena iš eglių suformuota penkiakampė žvaigždė

jJuodiškių ūkio didybę mena tik gerokai tįstelėjusios eglės, susodintos į penkiakampę žvaigždę. Ji gerai matoma praskrendančių lėktuvų keleiviams.

„Sodink medį, nors nežinai, kas jo pavėsyje ilsėsis“, – kažkur teko skaityti šiuos išminties kupinus žodžius. Iš tikrųjų Lietuvoje nerasime nė vienos kaimo sodybos, kurioje neaugtų nors vienas medis. Nuo seno lietuviai juos sodino jaukumui, poilsiui, kad vėjas medžių šakose sušvelnėtų. Ir šiandien pasodintas medis yra gražiausias paminklas svarbiam šeimos, giminės, kaimo, vienkiemio, bendruomenės įvykiui pažymėti. Savotišką gamtos paminklą mūsų rajone turi Juodiškiai. 

Šiais metais Juodiškių įžymiajai žvaigždei – 55 metai

Kiekvienas Juodiškių gyventojas ar bent Juodiškiuose dirbęs žino prie buvusių kultūros namų augančią iš žaliaskarių eglių suformuotą penkiakampę žvaigždę, kuri maps.lt žemėlapiuose iš aukštai nufotografuota atrodo didingai. Pradėjus domėtis šiuo gamtos paminklu, paaiškėjo daug įdomių dalykų. Vertingos informacijos pateikė ilgametė Juodiškių pagrindinės mokyklos matematikos mokytoja Vlada Kalesnykienė. Ji į Juodiškius dirbti atvyko 1968 metų rugsėjį ir jau rado ūgtelėjusias, maždaug 70 centimetrų eglaites, kurios juosė maždaug 10 arų ploto estradą – šventiniams renginiams skirtą sceną.

maps.lt pateikiamo Juodiškių žemėlapio fragmentas

Mokytojos teigimu, dar Juodiškiuose gyvena žmonės, kurie mena, kai buvo sodinamos eglaitės. Netgi patys jas sodino. Tai Leonas Murauskas, Genė Murauskienė, Leokadija Masiulionienė ir kiti. Šie žmonės ir papasakojo mokytojai apie prieš daugiau nei pusšimtį metų Juodiškiuose eglaitėmis įprasmintą kultūrinį gyvenimą.

Penkiakampė žvaigždė iš eglaičių buvo pasodinta 1962 metais, ją sodino laukininkystės darbuotojai. Šiais metais Juodiškių įžymiajai žvaigždei – 55 metai. Visos eglaitės iš karto neprigijo, todėl buvo atsodintos 1963 metų pavasarį. Šios puošmenos autorius ir iniciatorius buvo Juodiškių ūkio direktorius Bronislovas Gudžinskas. Pasak juodiškiečių, tai žmogus, kuris labai rūpinosi krašto gerove, kultūra, saviveikla, stengėsi, kad Juodiškiuose gyventi būtų ne tik patogu, bet ir jauku.

Bronislovas Gudžinskas, juodiškiečių teigimu, labai rūpinosi žmonių laisvalaikiu, todėl šalia kultūros namų įrengė estradą saviveikliniams festivaliams organizuoti. Kad aikštelė būtų jaukesnė, apsodino eglėmis, primenančiomis penkiakampę žvaigždę. Pasak įvykių liudininkų, jokių politinių motyvų nebuvę, nes nuo žvaigždės kultūros namų link vedė takas, iš abiejų pusių apsodintas tujomis. Tai buvo panašu į eglės kamieną, viršūnę ir 4 šakas.
Įrengus dailią aikštelę, buvo sudėtos grindys, pastatyti suoliukai. Jaunimas turėjo idealią vietą šokiams, o saviveiklininkai – pasirodymams. Eglaitėmis apsodinta aikštelė įgavo didžiulį populiarumą ir imta vadinti tiesiog „Žvaigžde“.

Kultūrinis gyvenimas Juodiškiuose virte viręs

Pasak juodiškiečių, jie tiksliai nepamena, kada buvo pradėti renovuoti prie dvaro buvusios spirito varyklos pastatai, buvo pastatytas priestatas ūkio kontorai, medicinos punktui, bibliotekai, paštui. Įvykius ir daromus darbus Juodiškiuose menančių teigimu, pastatyti kultūros namai buvo vadinami „beržinka“, nes viena siena nuo tvenkinio pusės buvo užkalta beržinėmis lentomis. Pabaigti statybos neleido techninės galimybės, nes nebuvo galingo krano, galinčio aukštai užkelti reikalingą siją. Kai atsirado reikalinga technika, darbai buvo baigti ir kultūros namuose virte virė kultūrinis gyvenimas.

Pasak mokytojos Vlados, ūkio direktoriaus Bronislovo Gudžinsko vadovavimo laikais Juodiškiai turėjo net pučiamųjų orkestrą, kuriam vadovavo mokytojas Černiauskas iš Giedraičių. Orkestre grojo Albinas Mickonis, Gintautas Giriūnas, Valerija Giriūnienė, Aldona Burlingienė, Milda Dragūnienė ir kiti. Orkestras buvo žinomas ne tik rajone, bet ir respublikoje.

Juodiškių ūkio didybę mena tik gerokai tįstelėjusios eglės, susodintos į penkiakampę žvaigždę.

Devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje Juodiškiai garsėjo dramos kūrinių pastatymais: spektaklių pasižiūrėti susirinkdavo žiūrovai ne tik iš aplinkinių kaimų, bet atvykdavo ir iš Giedraičių. Juodiškiečiai savo spektaklius yra vaidinę Ambraziškių, Medžiukų, Širvintų kultūros namuose. Vykdavo kultūriniai mainai, iš kitų kultūros namų atvykę saviveiklininkai koncertuodavo Juodiškiuose.

Prieš kelis dešimtmečius didžiuliai Juodiškių kultūros namai garsėjo diskotekomis. Jose šeštadienių vakarais susirinkdavo po 280-300 jaunų šokėjų iš aplinkinių kaimų ir miestelių. Atvažiuodavo jaunimas ne tik iš Širvintų miesto ir rajono, bet ir iš Molėtų bei Vilniaus rajonų. Diskotekas vesdavo Ričardas Kraniauskas, Saulius Gruzdas ir Virginijus Maišelis.

Ūkio vadovo Bronislovo Gudžinsko iniciatyva padaryta daug gerų darbų

Juodiškių gyventojai patikino, kad praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje Juodiškiai buvo pirmaujantis ūkis rajone. Rūpestingo vadovo Bronislovo Gudžinsko iniciatyva buvo atidarytas vienas iš pirmųjų vaikų darželių rajone, pastatyta visuomeninė pirtis, kultūros ir valdymo įstaigose įrengtas centrinis šildymas.

Pasak ilgametės mokytojos Vlados Kalesnykienės, ji 1968 metais atvyko dirbti į labai gerą Juodiškių mokyklą, kuri turėjo galimybę suteikti mokytojams butus. Būtent ūkio direktoriaus Bronislovo Gudžinsko laikais Juodiškiuose buvo pastatyti pirmieji 5 daugiabučiai namai: 2 keturbučiai ir 3 aštuonbučiai. Pašnekovės teigimu, tuomet rajono gyvenvietėse dar mažai kur buvo statomi daugiabučiai, Juodiškiai visiems rodė pavyzdį ne tik su statybomis, bet ir aplinkos tvarkymu.

Apsodinta eglaitėmis aikštelė buvo vienas iš ūkio vadovo planų. Bronislovas Gudžinskas buvo numatęs padaryti dar vieną gražų darbą – išvalyti prie Juodiškių dvaro esančius tvenkinius. Vadovas planavo prie kultūros namų ant vandens įrengti estradą. Pasak juodiškiečių, tvenkinys prie kultūros namų netgi buvo išvalytas, iškirsti menkaverčiai krūmai, sutvarkyta pakrantė, bet tolesniems darbams kažkas sutrukdė. Gražus planas nebuvo įgyvendintas.

Jei ir toliau bus kertama, galimo gamtos paminklo nebeliks

Apie 1970 metus tujų tako – žvaigždės kamieno – Juodiškiuose nebeliko. Nežinomi žmonės tuo laiku tujas – kaip egzotiškus augalus ir sodybų puošmenas – išsikasė ir susisodino savo sodybose. Liko tik žvaigždė, kurios viduryje esanti estrada ir suoliukai sutrešo, atkurti nebebuvo. Žemėlapio maps.lt  (2012-2016) fragmento nuotraukoje matyti, kad Juodiškių žvaigždė jau šiek tiek iškirsta. Jei taip ir toliau bus kertama, galimo gamtos paminklo nebeliks, neliks ir priminimo apie gražią Juodiškių kaimo istoriją, kultūrinį gyvenimą, jaunimo susibūrimus. Gamtos paminklai, sukurti, pasodinti žmonių, liudija krašto istoriją ir pagarbą senosioms kartoms. Saugodami garbingų krašto žmonių nuveiktus darbus, ateities kartoms paliekame kultūrinį paveldą.

Lipecko pergalės parkas, kuriame irgi yra iš eglių pasodinta žvaigždė.

Panašių gamtos paminklų, pasodintų žmogaus rankomis, būta ir daugiau. Kretingoje buvo žvaigždės formos fontanas grafų Tiškevičių dvaro parke. Gelgaudiškio dvaro parke yra aikštelė, vadinama Žvaigžde. Iš jos aštuoniomis pasaulio šalių kryptimis iškirstos proskynos. Legenda pasakoja, kad medžiojantys dvarininkai šioje vietoje pietaudavo ir, norėdami matyti žvėris, įsakę iškirsti takus. Be šio reto Lietuvos parkuose elemento, senojo dvaro laikotarpio parko šlaite į Nemuno slėnį išlikęs kitas retas Lietuvos parkų plano elementas – pakopomis terasuotas šlaitas dekoratyviesiems augalams, gėlynams eksponuoti. 1973 metais Lipecke iš eglių pradėta sodinti žvaigždė, kuri virto didžiuliu parku.

Lietuvos miestuose ir miesteliuose galima pamatyti iš gėlių kerų išsodintus vietovardžių pavadinimus.

Romas Zibalas