„Žvejojant reikia galvoti taip, kaip galvoja žuvis…“

Saulius Bartusevičius rodo vietą, kur jau ilgą laiką gyvena lydeka.

Saulius Bartusevičius rodo vietą, kur jau ilgą laiką gyvena lydeka.

Žvejai sako, kad jų užsiėmimas – puikus laisvalaikio praleidimo gamtoje būdas. Aistringiausi žvejai buriasi į draugijas, rengiamos žvejų varžybos. Žvejai turi net savo dieną, kuri pirmą kartą buvo paminėta 1934 metais, o dabar švenčiama paskutinį liepos sekmadienį. Šįmet Žvejų diena išpuolė liepos 30-ąją.

Ta proga kalbiname 2011 metų pasaulio spiningavimo čempionato, kuris vyko Italijoje, prie Po upės, bronzos medalio laimėtoją, Lietuvos čempioną Saulių Bartusevičių. Apie jį tada Lietuvos spiningautojų lygos internetiniame puslapyje buvo rašoma: „Tai vienas tituluočiausių žvejų Lietuvoje apskritai. Net Sauliaus pergalėms išvardinti turbūt reiktų viso puslapio, jau nekalbant apie įvairiausio rango varžybose užimtas prizines vietas. Ilgametis Lietuvos poledinės žūklės rinktinės narys. Vieni žvejai geriau žvejoja vienu būdu, kiti kitu, o apie Saulių galima pasakyti, kad jis puikiai žvejoja viską ir visaip. Labai gerai „skaito“ vandenį, ir tiesiog jaučia, ką, kur ir kaip pasiūlyti bet kokiam plėšrūnui. Starkis, ešerys, lydeka ar šamas – jam visai nesvarbu. Tik duokit širvintiškiui ką nors panašaus į meškerę, valo, porą masalų, parodykit kažką panašaus į vandens telkinį, bent dvigubai didesnį už šulinį, ir jis pagaus tiek žuvies, kiek reikia. Labai gerai, kad jis važiuoja į Italiją, nes rinktinė su Saulium Bartusevičium yra tikrai stipresnė, negu be jo.“

Su Sauliumi kalbame apie žvejybą ir jos reikšmę.

– Esate patyręs žvejys, pasakykite „normaliems“ žmonėms, ko reikėtų saugotis, kad neužsikrėstų paplitusia liga, turiu galvoje, žvejybą?

– O ką padarysi, kada jau gimstama su užprogramuotais genais arba jau su meškere rankoje? Jeigu rimtai, tai vaikystėje gyvenau Zosinos kaime, šalia Širvintos, tėvas mėgo žvejoti ir nuo mažens vesdavosi kartu su savimi prie upės. Vėliau ta pati situacija pasikartojo ir su mano sūnumi, kuris taip pat nuo mažens kartu su manimi žvejodavo ir dabar jau rimtai serga, kaip jūs sakote, ta pačia liga…

Maža dalis Sauliaus apdovanojimų...

Maža dalis Sauliaus apdovanojimų...

– Ar galiu, nusipirkęs meškerę, keliauti prie upės ir ten žvejoti? Manęs niekas negaudys ir nebaus? Negi visi sėdintys su meškere ar spiningu rankoje prie Širvintų marių žmonės turi leidimus?

– Pirmiausia, tai niekur nereikia bėgti, tada niekas ir negaudys. Baudžia, jeigu neturite žvejo mėgėjo bilieto, kuris leidžia žvejoti visuose nenuomuojamuose vandens telkiniuose. Šiais laikais baudos yra nemažos, todėl, galima sakyti, 99 procentai visų sėdinčių prie upės ar ežero žvejų turi žvejo mėgėjo bilietą. Pričiupę be žvejo bilieto žvejojančius žvejus aplinkosaugininkai ne tik nubaus, tačiau atims ir pažeidimo padarymo įrankius bei priemones. Dar reikia žinoti, kada kokias žuvis leidžiama žvejoti. Pasiteisinimu, jog nežinojai, kad šiuo metu negalima žvejoti, pavyzdžiui, lydekų, gamtos apsaugos inspektoriai tikrai nepatikės. Jie vadovaujasi įstatymu, o įstatymo nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia. Pavyzdžiui, vienam žvejui už per anksti pagautą starkį atėmė valtį, variklį, visus žvejybos įrankius. Iki reikiamos datos trūko vos trijų dienų. Tada buvo draudžiama gaudyti iki gegužės 20 dienos, o dėl šalto pavasario tą draudimą pratęsė. Starkį sugavo gegužės 28 dieną, apie pratęsimą žmogelis, matyt, nežinojo.

– Kuo skiriasi sportinė žvejyba nuo mėgėjiškos?

– Ateina toks laikas, kada megėjiška žvejyba jau nebetenkina. Sportinėje žvejyboje didesnis azartas, turi progą pasitikrinti savo teorines žinias. Jeigu kada nors stebėjote sportinės žūklės varžybas, turbūt, atkreipėte dėmesį į tai, kaip lengvai viskas sportininkams išeina. Visi veiksmai būna gražiai nušlifuoti, tačiau reikėtų suprasti, kad visada tai pasiekiama per daug metų ir treniruočių. Aš pats šiuo metu žvejoju tik varžybose arba prieš jas – treniruotėse.

– Negi dar reikia kažkokių teorinių žinių? Daugelis galvoja, kad žvejyboje pirmiausia – sėkmė: arba sekasi, arba nesiseka?

– Mano nuomone, žvejojant reikia galvoti taip, kaip galvoja žuvis. Sakykim, pavirtai žuvimi ir tave išleido į tvenkinį. Ką darytum žuvies vietoje? Kad manęs nesugautų, reikia surasti slėptuvę: ieškoti kalniuko, kauburiuko, akmens, nedidelio įdubimo arba duobės. Žvejodami iš valties naudojame echolotą, kuriuo nustatome vandens telkinio gylį. Pagal gylį išsiaiškiname, koks vandens telkinio dugnas po mumis bei slėptuvės dydis, jos ribos. Tada jau reikia spręsti, kokia ten galėtų slėptis žuvis ir ar apskritai ji ten galėtų būti. Žinoma, būna ir taip, kad, atrodo, viską žinai, o į krantą atplauki „su nuliu“. Per vienas varžybas net 24 ekipažai nieko nepagavo. Sėkmė priklauso dar ir nuo orų.

– Turime tokias gražias marias… Gal gali ir mūsų rajono žvejai susiburti, suorganizuoti savo šventę?

– Šiais metais buvo numatytos varžybos su fideriu – dugnine meškere. Turėjo suvažiuoti apie 70 profesionalų, tačiau dėl vykstančių statybų palei marių krantą varžybas teko perkelti į kitą vietą. Užtat kitais metais jos vyks jau atnaujintoje marių krantinėje. Galiu drąsiai sakyti, kad mūsų rajone yra nemažai patyrusių žvejų mėgėjų, kurių laimikiai įspūdingi, tačiau dauguma jų yra dideli bijokliai. Turiu galvoje, sportines varžybas. Daugelį širvintiškių kalbinau sudaryti komandą ir dalyvauti sportinėse žūklės varžybose, tačiau…

Gražus sekmadienio rytas prie marių. Gytis nemano, kad žvejyba - tuščias laiko gaišinimas. Tuo labiau, kad Gytis neseniai ištraukė 5,5 kg karpį.

Gražus sekmadienio rytas prie marių. Gytis nemano, kad žvejyba - tuščias laiko gaišinimas. Tuo labiau, kad Gytis neseniai ištraukė 5,5 kg karpį.

– Koks jūsų didžiausias laimikis? Namuose ant stalo, turbūt, žuvies netrūksta?

– Pastaruoju metu namo pareinu be žuvies. Pagaunu ir paleidžiu atgal. Žmonės žiūri pastatę akis, nesupranta, kaip pagavus žuvį galima ją paleisti! Žinau netoli miesto paplūdimio vietą, kur gyvena „pažįstama“ lydeka. Jau kelintus metus ją toje vietoje pagaunu ir paleidžiu. Įdomu stebėti, kiek ji paauga. Gal kas pamanys, jog kvaila lydeka, kiekvienais metais leidžiasi pagaunama, nė kiek nepasimoko. Tačiau pagauti ją pavyksta tik pakeitus masalą, ant to paties – nekimba… Esu sugavęs prie savo tėviškės Širvintos upėje 16 kilogramų karpį. „Mariose“ taip pat esu pagavęs nemažų karpių. Aplink „marias“ žvejų nestinga, visi žino, kad buvo paleista karpių, dabar jau yra užaugusių iki 5 kg ir daugiau. Daugelis tikisi pagauti savo išsvajotą didžiausią gyvenimo laimikį.

Remigijus Bonikatas

Sending
Skaitytojų įvertinimas
5 (2 įvert.)
scroll to top