Širvintų rajono gyventojai malkas vis dažniau keičia į medienos pjuvenų briketus ir granules
Renkantis kuro rūšį ir skaičiuojant, kiek jo reikės ir kiek tai kainuos, būtina atminti, kad sausų malkų kaloringumas siekia iki 3400 kcal/kg, granulių - vidutiniškai 4300 kcal/kg, o briketų - apie 4700 kcal/kg.
Netruks prabėgti tie keturi mėnesiai, ir vėl ateis žiema. Lietuvių liaudies išmintis sako: „Taisyk ratus žiemą, o roges – vasarą…“ Pagal tai galvotas ir įžvalgus šeimininkas jau vasarą ieško, kaip būtų geriau ir pigiau šildytis žiemai atėjus. Svarbiausias galvosūkis – kokią kuro rūšį pasirinkti, kad būtų geriausias kainos ir kokybės santykis. O rinktis šiais laikais yra iš ko. Galima įsirengti dujinį šildymą, galima – šildymą elektra ar kietuoju kuru, yra dar geoterminis šildymas, centralizuotai tiekiamas šildymas, kai kas galbūt pasiūlys dar kokią kitą jo rūšį. Svarbu, kad tam būtų galimybių ir pinigų.
Vis dėlto Lietuvoje kol kas patys populiariausi yra kietojo kuro katilai, kuriuos galima kūrenti akmens anglimi, durpėmis, malkomis, medienos granulėmis bei briketais. Nors anglis pasižymi labai dideliu kaloringumu, tačiau šiandien, atsižvelgdami į švarą ir poveikį gamtai, daugeliui šildymas akmens anglimi skamba kaip praėjusio amžiaus pasirinkimas. Taigi populiariausios kuro rūšys lieka malkos, medienos briketai ar granulės. Ką iš jų pasirinkti? Ypač, kai iki šildymo sezono lieka dar mažiau laiko, nei iki žiemos.
Verta žinoti, kad nenusipirktumėt … oro
Vienas mūsų pakalbintas ilgametis rajono miškininkas teigia, kad dauguma lietuvių renkasi malkas. Šildymui didelę įtaką turi malkų kaitrumas. Renkantis malkas, pašnekovas pataria atsižvelgti į jų kaitrumo grupes. Pačios kaitriausios – beržų, uosių, ąžuolų, klevų, skroblų malkos. Antrai kaitrumo grupei priklauso pušys ir juodalksniai, paskui – eglių, drebulių, liepų, tuopų, gluosnių, baltalksnių malkos. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad pati kaitriausia mediena netinka koklinėms krosnims, nes dėl didelio karščio gali sutrūkinėti jų sienelės.
Pasak miškininko, geriausias pasirinkimas būtų beržinės malkos. Nors ąžuolinės ir uosinės malkos yra kaitresnės nei beržinės, tačiau jos ir gerokai brangesnės. Jeigu palygintume išskiriamą šilumos kiekį, tai 1 kubinis metras beržinių malkų atitinka 0,75 kubinio metro ąžuolinių, 1,2 kubinio metro pušinių ar net 1,5 kubinio metro drebulinių malkų. Vis dėlto beržinės malkos turi ir minusą – nors jos yra kaitrios ir dega ilgai, tačiau jose yra daug dervų: ant dūmtraukio sienelių nusėda nemažai suodžių, kuriuos, pagal priešgairines taisykles, reikėtų valyti kelis kartus per sezoną. Kad mažiau užsiterštų dūmtraukis, patartina kartu su beržinėmis malkomis įdėti drebulinių.
Pašnekovas patarė perkant malkas neapsigauti, nes visada reikia atkreipti dėmesį į tai, kaip matuojamos malkos. Yra du malkų matavimo vienetai – erdmetris ir kietmetris. Medienos kiekis erdmetriais matuojamas neišskaičiavus tarp medienos dalių esančių oro tarpų. Kietmetriai („kubai“) – kai mediena išmatuota be tarp malkų ar rąstų esančių oro tarpų. Norint erdmetrius paversti į kietmetrius, reikia pritaikyti koeficientą. Pavyzdžiui, sudėliotų trinkų, žmonių vadinamų „kaladėmis“, koeficientas yra 0,79; skaldytų ir sudėliotų malkų – 0,74; trijų metrų ilgio malkinių rąstelių – apie 0,61. Taigi, jeigu jūs perkate 10 erdmetrių malkų, gražiai sudėliotų trinkomis, tai iš tiesų nusiperkate tik 7,9 kietmetrius medienos ir 2,1 kubinius metrus oro. Todėl nedera pykti ant malkų pardavėjų, jei patys nemokame suskaičiuoti perkamų malkų kiekio. Deja, dažniausiai tikrąjį jų kiekį pamatome tik išmatavę jau malkinėje sukrautas suskaldytas malkas. Širvintų rajono apylinkės teismas prieš kelerius metus dėl to yra nagrinėjęs civilinę bylą, apire kurią esame rašę. Trumpai priminsime, kad pirkėjo ieškinys tada buvo patenkintas, kadangi teismas nusprendė, jog prieš parduodamas malkas pardavėjas neišaiškino pirkėjui šių matavimo subtilybių.
Malkoms laikyti ir džiovinti nebūtina turėti malkinę. Galima malkas sukrauti lauke į kūgius ant sauso pagrindo, o viršų uždengti. Visi gerai žino, kad prieš naudojant malkos turėtų būti išdžiovintos. Pavyzdžiui, liepų, beržų, alksnių malkos tinkamos naudoti po pusantrų metų, bukų, uosių ir vaismedžių malkos – po dvejų metų. Tačiau atminkite: beržinės malkos, laikomos daugiau nei dvejus metus, praranda dalį savo vertės.
Anot pašnekovo, labai kaitri yra ir vaismedžių mediena, kuri puikiai tinka žuviai, mėsai rūkyti. Tačiau geriausios malkos mėsai rūkyti ir kepti – baltalksnių. Rūkant mėsą ar žuvį, netinka beržinės ar spygliuočių malkos, nes rūkymui reikalingi dūmai, su kuriais ir išsiskiria dervos. Čia, be vaismedžių, dar tiktų alksnių, drebulių, šermukšnių, ievų malkos. Dėl geresnio kvapo galima įdėti kadagio šakelę.
Briketai – beveik trečdaliu kaloringesni
Kaip paruošiamos malkos žino visi – medis nukertamas, supjaunamas, tada mediena metus-dvejus džiovinama. Kiekvienas miško savininkas gali lengvai pasiruošti malkų žiemai. O štai medienos granulių ar briketų patys nepasigaminsime, nes tam reikia specialios įrangos. Šis kuras gaminamas iš sausų medžio pjuvenų, drožlių ir skiedrų jas presuojant. Dažniausiai briketai gaminami iš medienos likučių, kurie lieka pjaunant iš rąstų lentas. Medienos likučiai susmulkinami ir sumaišomi su pjuvenomis – iš jų gaminami briketai.
Internetiniame portale „Darau pats“ rašoma: „Tiek briketų, tiek granulių kaloringumas yra didesnis nei malkų. Sausų malkų siekia iki 3400 kcal/kg, o granulių kaloringumas vidutiniškai yra 4300 kcal/kg, briketų – apie 4700 kcal/kg. Granulėse ir briketuose yra likę kur kas mažiau drėgmės – deklaruojama, kad jų drėgnumas vidutiniškai siekia apie 8 procentus, tuo tarpu išdžūvusių malkų – 20 procentų. Visų šio kuro rūšių peleningumas yra panašus – nuo pusės procento iki vieno procento.“
Pasak specialistų, viena tona medienos pjuvenų briketų atstoja apie 3,5 kietmetrio malkų. Briketai pardavinėjami paletėmis – dažniausiai po 960 kg. Briketų kaina- apie 120-150 eurų už paletę. Šiandien už beržinių malkų erdmetrį (arba 0,79 kietmetrio) tektų pakloti apie 35 eurus. Septyni kietmetriai atitinka 2 paletes briketų. Atsiminkite: mokėdami už 10 kubinių metrų beržinių malkų (į šį kiekį vis dėlto įeis ir 0,3 kubinio metro oro), sumokėsite 350 eurų, tuo tarpu dvi paletės beržinių briketų jums kainuos apie 240 eurų. Malkas dar ir patiems reikės džiovinti, jas galėsite visavertiškai naudoti tik po metų ar dvejų. Galima nusipirkti ir jau išdžiovintų, tačiau už jas teks mokėti dar daugiau.
Pasak įmonės „Širvintų kuras“ vadovo Marijano Bylinskio, dauguma mūsų rajono gyventojų kurui naudoja malkas. Paklausios ir akmens anglys, tačiau daugeliui nepatinka jų kvapas, nors, žiūrint iš taupumo pusės, anglis yra naudingesnė – kaitresnė ir ilgiau dega. „Pastaruoju metu labai išpopuliarėjo medienos pjuvenų briketai. Šiaip tai jie buvo paklausūs ir anksčiau, tik mūsų rajonas tuo atžvilgiu buvo atsilikęs. Malkas reikia skaldyti, džiovinti, sunešti į malkinę, o briketų paletę pastatei po stogu ar uždengei, ir gali naudoti. Jie būna supakuoti į maišelius, juos patogu ir švaru pernešti. Šiuo metu kertame mišką ir medžius rūšiuojame, todėl ir briketus galime pasirinkti pagal medžio rūšį. Šiaip būna dvi pirkimo bangos. Vieni kurą perka pavasarį, išdžiūvus kiemams. Taigi galime sakyti, kad viena pirkėjų banga jau baigėsi. Kita banga prasidės, kai pirkėjai pajus, kad namuose darosi šalta. Pavasarį daugiausiai perka malkas, nes per vasarą jos spėja išdžiūti, o briketus ir anglis renkasi rudeniop. Tik reikia atsiminti, kad kainos rudenį būna aukštesnės. Medienos granulės mūsų rajone dar nelabai populiarios, nes tam reikia įrengti granulinius katilus. Tokią šildymo sistemą įsirengti brangiau, tačiau ji būna labai patogi, tokio katilo degimo intensyvumą galima reguliuoti net mobiliuoju telefonu. Būdamas kitur, žmogus gali reguliuoti šilumą namuose. Prieš keletą metų mūsų rajone briketus pirko vos keletą žmonių, o pernai pardavėme labai daug. Patartina kūrenant briketais juos pamaišyti su malkomis,“ – sako Marijanas Bylinskis.
Granulėms įsigyti – eilė
Kita rajono įmonė, „Širvintų mediena“, gamina tik medienos granules. Pasak direktoriaus Aido Čiako, tai tikrai ne pagrindinė įmonės produkcija. Granulės gaminamos iš medžio atliekų. Jas deginant granulinėje krosnyje, procesas reguliuojamas automatiškai, panašiai, kaip kūrenant dujomis. Pasiekus norimą temperatūrą, granulių padavimas į katilą sustabdomas, patalpai atvėsus iki nustatytos temperatūros – vėl įjungiamas. „Tai didelis patogumas, nereikia nei kiemo teršti medienos atliekomis, nei vargti tampant malkas iki krosnies. Pasirinkus kūrenimą granulėmis, užtenka į turimą kietojo kuro katilą įmontuoti automatinį degimo reguliatorių, granulių degiklį ir granulių sraigtą, kuris paduoda kurą į degiklį. Granulės supakuojamos maišeliais po 15 kilogramų. Dabartinė vieno maišelio kaina kiek viršija 3 Eur (su PVM). Šiuo metu eilė, norinčių pirkti granules, – keliems mėnesiams į priekį,“ – sako įmonės direktorius.
Medienos granulių kainos dažniausiai skelbiamos tonomis (šiandien tai sudaro 150-180 eurų). Malkas ir medienos briketus galima deginti tame pat katile, o granulės gali būti deginamos tik granuliniame ar šiai kuro rūšiai pritaikytame katile. Tiesa, kai kuriuos granulinius katilus galima kūrenti ir grūdais, bet tai jau būtų atskira tema.
Durpių briketų vengia dėl kvapo ir daugybės pelenų
Lietuvos kaimai sensta, jaunimas išvažiuoja į miestus arba emigruoja. Senesnio amžiaus žmones dėl sunkumų kilojimo ir fizinio persitempimo dažnai užklumpa nugaros skausmai. Todėl įžvalgūs žmonės senjorams pataria pirkti medienos pjuvenų briketus, nes jie yra mažesni, todėl – lengvesni negu malkos. Durpių briketai yra dar lengvesni ir pigesni, tačiau didelis minusas – juos deginant jaučiamas nemalonus kvapas, susidaro daug pelenų. Dažnai pagyvenę žmonės laikosi ilgamečių tradicijų, dešimtmečiais susiformavusių įpročių ir perka malkas trinkomis ar jas ruošia savo miške. Bet trinkas dar reikia suskaldyti ir sunešti į malkinę. Būna, kad žmogui sveikata nebeleidžia šių darbų atlikti. Bet nusiminti nereikia: tokiam darbui galima pasamdyti žmogų, kuris, kaip skelbiasi mūsų laikraščio interneto svetainės sirvinta.net skelbimų skiltyje, 10 kubinių metrų malkų suskaldys už 40 eurų, o jeigu reikia, – dar ir suneš į malkinę. Tik teks pridėti dar 30 eurų. Žinoma, dėl kainos juk galima derėtis.
Remigijus Bonikatas
