Prokuratūra aukštesnei instancijai apskundė Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2023 metų kovo 29 dienos nuosprendį Nauriui P., kuriuo vyras buvo pripažintas kaltas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti bei neteisėto aguonų ar kanapių auginimo. Baudžiamajame kodekse už pirmąjį nusikaltimą yra numatyta maksimali laisvės atėmimo iki 2 metų bausmė, už antrąjį jos trukmė gerokai ilgesnė – iki 5 metų.
Šių metų kovo 29 dieną teismas Nauriui P. dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti skyrė 60 parų areštą, dar 40 parų areštas skirtas dėl kanapių auginimo. Paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir teisiamajam paskirtas areštas 90 parų. Bausmę sumažinus vienu trečdaliu, ji sutrumpėjo iki arešto 60 parų, bet ir jo Nauriui kol kas atlikti nenurodyta – paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Nauriui P. buvo paskirta ir 100 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, nustatant trijų mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, per kurį jie turi būti atlikti.
Savo skundą Vilniaus apygardos teismui prokurorai motyvavo tuo, kad areštas yra trumpalaikis laisvės atėmimas, o pagal Baudžiamojo kodekso nuostatas, skiriant bausmes asmeniui, kuris yra pirmą kartą teisiamas už nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo padarymą, pirmiausia turi būti apsvarstoma galimybė skirti ne laisvės atėmimo bausmę. Tik esant išskirtinėms aplinkybėms ir pripažinus, kad bausmės paskirtis gali būti įgyvendinta paskyrus laisvės atėmimo bausmę, asmeniui gali būti skiriama paminėta bausmės rūšis, toks sprendimas privalo būti motyvuotas.
Kaip aiškinama skunde, Naurio P. asmenybė buvo iš esmės įvertinta labiau teigiamai konstatuojant nuteistojo asmenybės mažesnį pavojingumą. Vis tik pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių išimtinių aplinkybių ir nemotyvavo, kodėl nuteistajam už nesunkaus nusikaltimo (neteisėto disponavimo) ir už apysunkio nusikaltimo (kanapių auginimo) padarymą skiriamos arešto bausmės, o subendrintos bausmės vykdymas atidedamas. O juk teismų praktikoje pripažįstama, kad visais atvejais, o ypač skiriant bausmę asmeniui, kuris yra pirmą kartą teisiamas už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, neturėtų būti skiriama laisvės atėmimo bausmė ir jos vykdymas atidedamas.
Nauriui P. baudžiamoji byla buvo iškelta po to, kai 2022 metų rugpjūčio 29 dieną per kratą sodyboje policija rado ir paėmė draudžiamų laikyti medžiagų. Nuo pavasario vyras tyčia netoli gyvenamojo namo ant kalvos pasėjo ir augino didelį kiekį kanapių augalų (antžeminių dalių), įtrauktų į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą.
Rasta, kas šiuo atveju įdomu, – ir glotniagalvių (Psilocybe) grybų genties vaisiakūnių, kas laikoma psichotropine medžiaga.
Glotniagalvė (Psilocybe) yra grybas, kuris priklauso gleiviabudinių (Strophariaceae) šeimos grybų genčiai. Kažkiek į kelmutį (kepurėlė kūgiška ar varpelio pavidalo) panašaus grybo vaisiakūniai yra smulkūs. Jų paviršius lygus, kartais nedaug raukšlėtas. Auga ant medienos, žemės, tarp samanų, taip pat ant šiaudų, ekskrementų, lapų. Valgomų nėra, kai kurios rūšys nuodingos, Lietuvoje žinoma net 11 rūšių. Kai kurios glotniagalvių rūšys (Lietuvoje – tik Smailiakepurė glotniagalvė (Psilocybe semilanceata) pasižymi haliucinogeniniu poveikiu, kurį sukelia grybe esančios psichotropinės medžiagos: psilocibinas, žmogaus organizme virstantis į psilociną. Daugelis Amerikos indėnų genčių vartodavo ir šiandien tebevartoja šiuos grybus savo ritualinėse apeigose.
Grybas aptinkamas rugpjūčio-lapkričio mėnesiais, o augimo pikas tenka rugsėjui, kai nakties temperatūra krenta iki +5 C°. Teigiama, kad pavartojus šių grybų žmogų žmogų gali apimti euforija ar priešingai – depresija. Atlikus eksperimentą su savanoriais, trečdaliui jų buvo konstatuoti paranojos ir baimės priepuoliai, tačiau prieita prie išvados, kad grybus reikėtų toliau tyrinėti gydant kai kuriuos sutrikimus, tarp jų ir seksualinio pobūdžio.
Psilocibinas ir psilocinas, kurio yra šiuose grybuose, įtraukti į A klasės (Jungtinė Karalystė) arba I sąrašo (JAV) narkotikų sąrašą pagal 1971 m. Jungtinių Tautų psichotropinių medžiagų konvenciją. Todėl psilocibino grybų, įskaitant Smailiakepurės glotniagalvės laikymas ir naudojimas yra draudžiamas. Nyderlanduose šis narkotikas kadaise buvo reguliariai parduodamas licencijuotose kanapių kavinėse ir išmaniosiose parduotuvėse, tačiau 2008 metais buvo priimti įstatymai, draudžiantys psichodelinių grybų laikymą ar pardavimą. Nyderlandai tapo paskutine tai padariusia Europos šalimi.
Tiesa, minėti grybai yra legalūs Jamaikoje ir Brazilijoje, dekriminalizuoti Portugalijoje. Net Jungtinėse Valstijose Denverio miestas Kolorado valstijoje 2019 metais nubalsavo dekriminalizuoti psilocibino grybų naudojimą ir laikymą, o 2020 metais Oregonas tapo pirmąja valstija, dekriminalizavusia psilocibiną ir legalizavusia jį terapiniam naudojimui. JAV yra ir daugiau tai padariusių miestų.
Žinant mūsų šalyje daug ką piktinančią Laisvės partijos iniciatyvą dekriminalizuoti panašius kvaišalus, tikėtina, kad kada nors Seime bus imta kalbėti ir apie atsakomybės švelninimą už tokių grybų vartojimą.
Apeliaciniame skunde prokuroras prašė pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2023 m. kovo 29 d. nuosprendį ir Nauriui P. už neteisėtą disponavimą paskirti 180 MGL (9000 Eur) dydžio baudą, o už kanapių auginimą apriboti laisvę 1 metams ir 4 mėnesiams. Bausmes subendrinus ir sumažinus trečdaliu, nuteistajam paprašyta paskirti laisvės apribojimą 1 metams ir 120 MGL (6000 Eur) dydžio baudą. Nuteistąjį įpareigoti pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinės organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, uždrausti bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas ir turėti, naudoti, įgyti, saugoti ar perduoti saugoti kitiems asmenims narkotines ir psichotropines medžiagas.
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija pripažino, kad abi nusikalstamas veikas nuteistasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, jos nevertintinos kaip atsitiktinio pobūdžio. Nuteistasis kanapes augino ir jomis disponavo asmeniniam vartojimui, siekdamas išspręsti nemigos bei depresijos problemas, o glotniagalvius (Psilocybe) grybų genties vaisiakūnius užaugino ir jais disponavo iš smalsumo, galimai būtų juos pats suvartojęs. Kanapių, kuriomis disponavo nuteistasis, kiekis apytiksliai 26 kartus viršijo ribą, kai šios medžiagos kiekis yra vertinamas kaip nedidelis, o glotniagalvius (Psilocybe) grybų genties vaisiakūnių kiekis buvo apytiksliai 5 kartus mažesnis nei nedidelio šios medžiagos kiekio maksimali riba.
Nauris P. yra anksčiau teistas, bet teistumas jam yra išnykęs, todėl jis laikytinas neteistu. Kartą baustas administracine tvarka, dirba savo ūkyje, turi nuolatinę gyvenamąją vietą.
Pakeitęs Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2023 m. kovo 29 d. nuosprendį, Vilniaus apygardos teismas Nauriui P. už neteisėtą disponavimą skyrė 100 MGL (5000 Eur) dydžio baudą, o už kanapių auginimą – laisvės apribojimą 1 metams. Subendrinus ir sumažinus trečdaliu, nuteistajam paskirta laisvės apribojimo 8 mėnesiams ir 40 MGL (2000 Eur) dydžio bauda. Jis įpareigotas per laisvės apribojimo bausmės laiką neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, taip pat uždrausta nuteistajam laisvės apribojimo bausmės metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (narkotines ir (ar) psichotropines).
Baudą leista sumokėti per dvejus metus nuo Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2023 m. kovo 29 d. nuosprendžio įsiteisėjimo.
