Teismo sprendimu penkias dienas trukusi pravaikšta nėra šiurkštus pažeidimas

Prieš savaitę Širvintų rajono apylinkės teismas padėjo tašką darbo santykių ginče tarp Savivaldybės ir buvusio Kultūros centro direktoriaus Eriko Druskino. Teismas paskelbė sprendimą, kuriuo šio specialisto atleidimą iš užimamų pareigų pripažino neteisėtą. Erikas Druskinas dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo buvo atleistas, kai penkias dienas nesirodė darbe, nes be darbdavio leidimo gegužės 18-22 dienomis dalyvavo Gruzijoje vykusiuose „Poezijos pavasario“ renginiuose.

Šį Širvintų savivaldybės merės potvarkį dėl atleidimo kultūros darbuotojas apskundė teismui ir, kaip dabar jau patvirtinta, bent jau pirmosios instancijos dvikovą laimėjo.

Kodėl teismas nusprendė, kad Eriko Druskino atleidimas iš pareigų buvo neteisėtas, jei byloje nėra ginčo, kad Erikas Druskinas nebuvo atvykęs į darbą 5 dienas? Juk būtent dėl šios pravaikštos kultūros darbuotojas ir neteko pareigų.

Iš paskelbto teismo sprendimo nekyla abejonių, kad Širvintų rajono apylinkės teismas nerado pakankamo pagrindo Eriko Druskino nebuvimą darbe įvertinti kaip šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Būtent taip ir pasakyta teismo sprendime. Tai nusprendęs, pirmosios instancijos teismas priminė, kad net ir pripažinus darbo drausmės pažeidimą šiurkščiu, nereiškia, jog darbuotojui vien dėl to gali būti taikoma griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. „Esant šiurkščiam darbo pareigų pažeidimui darbdavys gali taikyti ir lengvesnes drausmines nuobaudas: pastabą ar papeikimą,“ – teigiama sprendime.

Nors prieš kelionę, gegužės 15-ąją, tuomet dar laikinoji merė Živilė Pinskuvienė Erikui Druskinui nurodė palikti prašymą, kuriam jis leidimo nesulaukė, teismo manymu, „nėra logiška galvoti, kad prašymas būtų kada nors apsvarstytas ir priimtas neigiamas ar teigiamas sprendimas, nes kelionė buvo numatyta jau 2015-05-17, todėl toks sprendimas būtų beprasmis. Tarp šalių pagal ištirtą situaciją galimai įvyko nesusikalbėjimas, arba buvo aplinkybės, kurios teismui liko neatskleistos“.

Nežinau, kaip jums, bet man norisi retoriškai pasiteirauti: kodėl teismas, priimdamas sprendimą, vis dažniau sau leidžia vieną ar kitą įvykį vertinti kaip … galimą, juo labiau – nepasistengti, kad tos aplinkybės būtų atskleistos? Prisiminus ankstesnius ir šiųmečius teismus dėl tariamo balsų pirkimo per rinkimus, nėra abejonių, kad „galimumo prezumpcija“ vis labiau įsigali teismų veiklą reguliuojančioje Teisingumo ministerijoje, kuriai vadovauja Eriko Druskino bendrapartietis socialdemokratas Juozas Bernatonis.

Tačiau palikime politiką sau ir grįžkime prie šio teismo sprendimo. Dar vienas, mano galva, labai įdomus teiginys: „Akivaizdu, kad nesant galimybės priimti ieškovui palankų sprendimą iki jo išvykimo dienos, jis apie tai turėjo būti tinkamai ir nedviprasmiškai informuotas, nes visos galimybės tam buvo. T.y. jam turėjo būti uždrausta vykti į nurodytą kelionę.“ Kiek suprantu, Erikas Druskinas į kelionę savavališkai išvyko tik todėl, kad laikinajai merei, į kurią jis kreipėsi dėl leidimo komandiruotei „paliekant darbo vietą ir algą“, pagal Vietos savivaldos įstatymą nėra suteikta teisė tokį leidimą duoti. Jei laikinoji merė negali specialisto išleisti į komandiruotę, logiška manyti, kad ji neturi ir teisės uždrausti. Jei laikinoji merė būtų uždraudusi Erikui Druskinui vykti į komandiruotę, tokį draudimą būtų galima laikyti neteisėtais valdininko veiksmais, t. y. – savavaldžiavimu. Pagal Baudžiamąjį kodeksą, tas, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 3 metų.

Priimdamas sprendimą, teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad tik prabėgus savaitei po to, kai ieškovas grįžo į darbą, buvo pareikalauta jo pasiaiškinimo, o sprendimo dėl atleidimo iš darbo priėmimas dar beveik po mėnesio teismui kelia tam tikrų abejonių, „nes prieštarauja siekiui kuo skubiau iš darbo atleisti nedrausmingą darbuotoją ir taip užkirsti kelią pažeidimų ir žalos darymui“.

Kadangi šiame sprendime teismas pats pripažino, kad terminai nubausti Eriką Druskiną pažeisti nebuvo, keistas jo raginimas tuos veiksmus paskubinti. Kita vertus, nors pagal Darbo kodeksą dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo prasižengusį darbuotoją galima atleisti tą pačią dieną, laikinajai merei pagal minėtą Vietos savivaldos įstatymą tokia teisė nėra suteikta. Tokiu atveju sprendimą dėl atleidimo gali priimti tik Savivaldybės taryba, kurios posėdį pagal Reglamentą galima sušaukti ne anksčiau kaip per tris darbo dienas. Gegužės 28 dieną iš Eriko Druskino buvo pareikalauta iki birželio 3 dienos pasiaiškinti dėl galimo darbo drausmės pažeidimo. Birželio 11-ąją buvo sušauktas tarybos posėdis, tačiau opozicija, kurioje buvo ir kultūros darbuotojo bendrapartiečiai socialdemokratai, sužlugė sprendimo priėmimą, kadangi nusišalino nuo šio klausimo svarstymo. Trumpai tariant, nelikus kvorumo, Erikui Druskinui gresiančios nuobaudos svarstymas neįvyko, o atleistas iš darbo jis buvo po pusantros savaitės, įvykus pakartotiniams rinkimams, per kuriuos buvo išrinkta merė ir surengtas tarybos posėdis, kuriame ji buvo prisaikdinta ir įgavo galių priimti panašius sprendimus.

Petras Darbelis