Nors kartais akcentuojama, kad žiniasklaida savo pasakojimais apie atskleistus sukčiavimo mechanizmus viešina patirtį, kuria gali pasinaudoti kiti, taip nėra. Ne kartą įsitikinta, kad geriausia sukčiavimo mokykla yra įkalinimo įstaigose praleistas laikas, kur linkę taip nusikalsti asmenys ne tik dalijasi patirtimi, aptaria būdus, kaip sėkmingiau įgyvendinti savo planą, bet ir atranda naujų metodų, kaip apvynioti aplink pirštą patiklias aukas. Tuo tarpu žiniasklaida, pasakodama, kokius spąstus spendžia sukčiai, informuoja visuomenę, iš kur gali atslinkti pavojus.
Patikėkite, sukčiai daug atiduotų, jei visuomenė nesužinotų, kaip yra apgaudinėjama.
Mėsą užsakė, bet „Širvintų koldūnai“ jos nesulaukė
„Širvintų kraštas“ 2017-aisiais rašė apie Marių D., kurio sukčiavimo auka tapo tuo metu Širvintų mieste dar veikusi gamybos įmonė. Paaiškėjo, kad už sukčiavimą iki tol kelis kartus teistas asmuo įsidarbino mūsų mieste veikusios UAB „Skonio tradicija“ vadybininku. „Širvintų koldūnuose“ turėjusią atsidurti mėsą jis pardavė artimiesiems.
Dar prieš išklausydamas nuosprendį Širvintų rajono apylinkės teisme, Marius D. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu trejiems metams buvo pasiųstas į pataisos namus. Širvintų teismas prie skirtos bausmės penktą kartą teistam vilniečiui pridėjo tris mėnesius.
Kaip rašėme, „vadybininkas“ be direktoriaus žinios iš vienos sostinės bendrovės, su kuria širvintiškių įmonė 2014-ųjų spalį buvo sudariusi didmeninio prekių pirkimo – pardavimo sutartį, užsakė ir pagal tris sąskaitas faktūras gavo mėsos produkcijos už 1380,17 Eur. Šios produkcijos vadybininkas į įmonę nepristatė, o pasisavino.
Sukčiavimo faktas paaiškėjo, kai bendrovės direktorius nebegalėjo užsakyti žaliavos koldūnų gamybai. Jam buvo paaiškinta, kad „viršytas limitas“. Tai vadovą nustebino, nes iš Vilniaus įmonės bendrovė žaliavos buvo pirkusi vos kelis kartus. Tada direktorius išsiaiškino, jog vadybininku įsidarbinęs Marius D. yra teistas. Iki tol Vilniaus miesto apylinkės teismas kaltu dėl sukčiavimo Marių D. buvo pripažinęs du kartus: 2012-ųjų balandį skirta 14 MGL bauda, o 2013-ųjų spalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 3 metams.
Jau paaiškėjus aferai Širvintose, Marius D. dar du kartus buvo teisiamas dėl sukčiavimų.
Direktorius „vadybininką“ įspėjo, kad kreipsis į policiją, jei šis nepadengs susidariusio trūkumo, tada Marius D. pasirašė tris sąskaitas, kad jose nurodytas prekes gavo asmeniškai. Nors ir žadėjęs, Marius D. nesumokėjo pagal sąskaitas. Teisinosi neturėjęs pinigų, o teisme prisipažino, kad tai jis pasisavino užsakytą nugarinės ir sprandinės mėsą. Gavęs ją, „vadybininkas“ ne pristatė į įmonę, o pardavė artimiesiems. Teisindamasis, kodėl taip padarė, Marius D. aiškino taip pasielgęs, nes tuo metu bankrutuojanti bendrovė jam buvo neišmokėjusi atlyginimo už tris ar keturis mėnesius.
Šių metų pradžioje Marius D. buvo nuteistas jau septintą kartą. Beje, kaip ir visus kartus iki tol, – už sukčiavimą. Kaip ir ankstesnės pamokos, taip ir gautoji Širvintose jam į naudą neišėjo. Prabėgus keturiems su puse mėnesio, Mariui D. prie Širvintose skirtos bausmės buvo pridėti dar 9 mėnesiai, o jis į pataisos namus pasiųstas subendrintai 4 metų bausmei.
Pinigų prasimanė įkeisdamas butus
Jau atlikdamas bausmę tiesiog akyse savo darbo profesionalu tampantis sukčius turėjo duoti parodymus dėl nusikalstamų veikų, kurias jis įvykdė 2015 metais, kai apgaule įgijo pinigus.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad Marius D., intensyviai bendraudamas su V. P., kartu praleisdamas laisvalaikį, lankydamasis pas jo motiną, įgijo draugo pasitikėjimą ir juo piktnaudžiaudamas įkalbėjo gauti paskolą, melagingai žadėdamas, kad gautas pinigines lėšas investuos į aukos vardu žadamą atidaryti autoservisą. Iš anksto žinodamas, kad neketina vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, sukčius suklaidino V. P. Šis 2015 metų birželį sudarė su UAB „Turto lizingas“ paskolos sutartį dėl 12 tūkst. eurų dydžio paskolos. Paskolai gauti buvo įkeistas V. P. butas. Taip pat buvo sudaryta laidavimo sutartis, pagal kurią jis, Marius D., įsipareigojo neatlygintinai atsakyti kaip solidarus bendraskolis kreditoriui visu savo turtu, jeigu V. P. tinkamai ir laiku neįvykdys visų ar dalies savo prievolių pagal paskolos sutartį. Pervedus didesnę dalį paskolos (11 tūkst. eurų), Marius D. šiuos pinigus užvaldė, įtikinęs V. P. pinigus perduoti jam autoservisui atidaryti.
Kai priartėjo terminas V. P. grąžinti paskolą, Marius D. įtikino V. P. sudaryti naują paskolos sutartį su kita bendrove dėl 13,5 tūkst. eurų paskolos. Kai V.P. sudarė šią sutartį ir gavo pinigus, šios lėšos buvo panaudotos ankstesnės paskolos padengimui.
Nesustodamas, Marius D. įtikino V. P. parduoti jo butą, melagingai žadėdamas, kad gautas pinigines lėšas panaudos V. P. naujo buto įsigijimui. Už parduotą butą gavus 26 tūkst. eurų, Marius D. įtikino jam duoti 8880 tūkst. eurų, kuriuos pažadėjo panaudoti naujam butui įgyti.
Netrukus sukčiaus rankose atsidūrė dar 14 tūkst. eurų, kuriuos V.P. iš privataus asmens gavo sudaręs naują paskolą, o jai gauti buvo įkeistas motinai priklausantis butas.
Buto savininkei – poilsis sanatorijoje
Kaip paaiškėjo iš tyrimo, Mariui D. nebuvo sunku apgauti draugu jam tapusio V.P. Šis nemokėjo naudotis kompiuteriu, neturėjo supratimo, kokios yra nekilnojamojo turto kainos, kokie reikalavimai keliami norint juos parduoti. Būsimasis „serviso savininkas“ vėliau sakė neįsivaizdavęs, kad naujos statybos butų už tą kainą, kuri jam būdavo sakoma, paprasčiausiai nenupirksi, kad jie už nurodomą kainą paprastai parduodami iki galo neįrengti, be vidaus apdailos. Jis net nežinojo, kokio dydžio paskolos buvo sudarytos jo vardu, kaip jo vardu turėjo būti atidaryta automobilių remonto įmonė, kuriai jais turėjo vadovauti.
Charakterizuojant nukentėjusįjį, teisme buvo konstatuota, kad V. P. „pademonstravo itin prastą saviraišką bei menką žodyną net ir įgytam 8 klasių išsilavinimui. Vienintelis jo nurodytas atskirų sutarčių pasirašymo argumentas buvo tai, jog jam liepė Marius D.“.
Marius D. netrukus įkalbėjo draugą už 29,5 tūkst. eurų parduoti įkeistą motinos butą, surado pirkėjus, kurie atsiskaitė su asmeniu, anksčiau paskolinusiu 14 tūkst. eurų. Už parduodamą butą dalį gautų pinigų (9950 eurų) Marius D. tuojau pat išviliojo iš V.P. žadėdamas juos panaudoti motinos naujo buto pirkimui.
Deja, G.P. mirė nesulaukusi teismo. Apklausta kaip nukentėjusioji, ji teigė nežinanti, ar jos butas parduotas, tiesiog tuo metu ją išvežė „pailsėti į sanatoriją“. Kas nupirko kelialapį, taip ir liko neaišku, tačiau šis „poilsis“ sutapo su jos buto pardavimo afera.
Vėliau paaiškėjo, jog su pirkėjais buvo sutarta, kad buto savininkė iki kitų metų pradžios dar pagyvens parduotame bute.
Teismui buvo pateiktas Teismo psichiatrijos ekspertizės aktas, kuriame nurodyta, jog 1933 metais gimusi G. P., sudarydama ir pasirašydama notarės patvirtintą įgaliojimą, dėl savo psichikos sveikatos būklės negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, t. y. nesuvokė jai pateiktų pasirašyti dokumentų turinio ir jo prasmės.
Gydėsi „ambulatoriškai nuo lošimų“
Teisiamas, Marius D. savo kaltę neigė. Jis papasakojo, kad su V.P. prieš 12 metų susipažino lažybų punkte. Dažniausiai kalbėdavo apie statymus, sportą. Jis pats, kaip buvęs futbolininkas, domėjosi sportu, žaidė Sekmadienio futbolo lygoje (atstovavo įvairioms komandoms, pastovumu ir ypatingu žaidimu nepasižymėjo, – Š.k. past.), ir pasakydavo draugui, kada vyks kokios varžybos, pasiūlydavo jas pažiūrėti. 2013-2014 m. pradėjo kartu lankytis stadione, futbolo varžybose. Tuo metu jis pradėjo „gydytis ambulatoriškai nuo lošimų“. 2014 metų sausį parašė prašymą, kad jo neįleistų į lažybų punktus. Jis matė, kad V. P. yra lošėjas, po darbo kasdien sėdėdavo lošimo salonuose.
Matyt, norėdamas visas šias draugo savybes išskirti kaip neigiamas ir parodančias, jog V.P. teiginiai yra nepatikimi, Marius D. neigė ėmęs pinigus, neigė žadėjęs atidaryti servisą V.P. vardu, na o sandėriuose dėl paskolų yra dalyvavęs kaip draugas, stebėtojas, laidavęs irgi „dėl draugystės“, jokių pinigų neėmęs, nieko nežadėjęs, tiesiog draugas išsigalvoja, viską planavęs pats, jis tik paveždavęs, prašytas sudalyvaudavęs, patardavęs, jei jo paklausdavo nuomonės.
Tiek V.P., tiek jo motinai Marius D. prisistadydavo esąs našlaitis, gyvenantis gretimai esančiame bendrabutyje, mandagiai su jais bendraudavo, užeidavo pas senutę pavalgyti, su ja pasišnekučiuodavo, net paveždavo savo automobiliu, jei reikėdavo. Kaip paskui teismas konstatavo, tai buvo daroma norint įgauti nukentėjusiųjų pasitikėjimą.
Kad Marius D. joks našlaitis, paaiškėjo tiriant jo padarytus nusikaltimus. Teisme iškviesta Mariaus motina papasakojo, kad dėl sūnaus pasinėrimo į azartinius lošimus dengdavo jo skolas, dėl to pardavė butą. Marius D. naudodavosi motinos vardu atidaryta sąskaita, tačiau ši neturėjo jokio supratimo apie tai.
Priteisė ne visą žalą
Smulkiai neverta net perpasakoti įvairių versijų ir prasimanymų, kurių griebėsi Marius D., norėdamas paneigti savo kaltę. Vilniaus miesto apylinkės teismo manymu, būtent jis yra kaltas dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų. V.P. pareiškė civilinį ieškinį dėl patirtos 61 745,37 Eur turtinės ir 7000 Eur neturtinės žalos priteisimo, tačiau teismas teisėta ir pagrįsta pripažino 44 830 Eur turtinę žalą ir 2 tūkst. Eur neturtinę žalą.
Mariui D. už pasisavintus pinigus skirta galutinė subendrinta 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
ŠK
