Procesinių normų nesilaikymas – tik formalus dalykas?

Už gyvūnų gerovės ir sveikatingumo pažeidimus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos du kartus administracine tvarka baustas Čiobiškio seniūnijos gyventojas Vaclovas Gaidamavičius Vilniaus apygardos teisme nepešė, kad jo gyvulių perdavimas Algio Kuklio globai būtų pripažintas neteisėtu, tačiau Diršonių kaimo gyventojo pastangos jam davė vaisių: apeliacinė instancija savo nutartimi patikslino, kad Širvintų rajono apylinkės teismo sprendimas dėl dalies jo gyvulių perdavimo negalioja.

Širvintų rajono apylinkės teismas savo 2015 m. vasario 4 d. sprendimu 26 registruotus bei 18 neregistruotų ir neženklintų gyvulių buvo perdavęs Algiui Kukliui su teise šiuos galvijus valdyti, naudotis jais ir disponuoti, prireikus, juos parduoti. Kaip jau esame rašę, teismo sprendimas buvo priimtas praėjus maždaug savaitei po faktiško gyvulių paėmimo.

Vaclovas Gaidamavičius Vilniaus apygardos teismą mėgino įtikinti, kad byloje nėra įrodymų, jog jo galvijai būtų buvę išsekę ar sergantys, o gyvūnų kankinimas, kuriuo jis buvo kaltinamas, galimas tik tyčiniais veiksmais. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas sprendimą grindė tik teorinėmis prielaidomis, kad gyvūnai marinami badu, gali būti ligų platintojai, nors byloje nėra tai patvirtinančių veterinarijos gydytojų išvadų.

Nors apeliaciniame skunde buvo teigiama, kad Širvintų rajono apylinkės teismas padarė pažeidimų, teisėjų kolegijos nuomone, tinkamų procesinių taisyklių nesilaikymas „nėra reikšmingas procesinis pažeidimas“. Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme nustatyta, kad „gyvūnai gali būti paimti iš gyvūnų savininkų ar laikytojų teismo sprendimu“. Bet, kolegijos nuomone, tai savaime dar nereiškia, kad turi būti taikoma ieškinio teisenos tvarka, nes „ši sąvoka gali būti aiškinama plačiai“. Tai, kad Širvintų rajono apylinkės teismas klausimą dėl gyvulių paėmimo išsprendė ne nutartimi, kaip tai nustato Civilinio proceso kodeksas, o sprendimu, Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegijos manymu, nereiškia, kad teismo sprendimą reikia naikinti, nes „tai yra formalus dalykas“.

Vilniaus apygardos teismo manymu, esamų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos surašytų aktų, ūkininkui skirtų nuobaudų visiškai pakanka nuspręsti dėl žiauraus elgesio su gyvūnais. Tirti daugiau įrodymų ar apklausti liudytojų, kolegijos nuomone, nėra būtinybės. Juo labiau kad pagal Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą gyvūnų laikymas jų rūšies, amžiaus, fiziologijos ir elgsenos neatitinkančiomis teisės aktuose nustatytomis sąlygomis bei nepakankamas gyvūnų šėrimas ar girdymas yra laikomas žiauriu elgesiu su gyvūnais.

Tačiau Apeliacinė instancija vis dėlto priėmė ir Vaclovui Gaidamavičiui naudingą nutarimą, tiksliau – patikslinimą byloje. Pagal pateiktus įrodymus – 2015 m. sausio 29 d. Galvijų perdavimo – priėmimo aklą – matyti, jog iš Vaclovo Gaidamavičiaus sausio 29-30 dienomis per du kartus buvo paimti 28 galvijai (tarp jų ir du veršeliai), o ne 44 galvijai, kaip nurodyta teismo sprendime. Kadangi nuo teismo sprendimo priėmimo praėjo ilgas laiko tarpas, teismas vertina, kad šiuo metu nepakanka duomenų nuspręsti dėl teismo sprendime nurodytų likusių galvijų paėmimo. Todėl teismo sprendimas patikslinamas nurodant, kad teismo leidimas paimti gyvūnus taikomas tik 2015 m. sausio 29 d. akte nurodytiems galvijams ir jų prieaugliui.

Trumpai tariant, – teismo leidimas netaikomas likusiems 16 gyvulių. Jie, kaip tvirtina Vaclovas Gaidamavičius, irgi buvo paimti iš jo, tačiau paskui keistomis aplinkybėmis dingo. Dėl šio fakto policija atlieka ikiteisminį tyrimą.

– Apeliacinės instancijos nutartis, švelniai tariant, keistoka. Teisėjų kolegijos verdiktą paaiškinčiau taip: pas Algį Kuklį 28 gyvuliai atsidūrė todėl, kad Gaidamavičius juos laikė netinkamai. O štai tie 16, kurie kažkur dingo, galimai buvo laikomi tinkamomis sąlygomis, todėl jiems Širvintų rajono apylinkės teismo sprendimas dėl paėmimo netaikytinas, – ironizavo Diršonių kaimo gyventojui Vaclovui Gaidamavičiui atstovaujantis advokatas Juozas Kunca.